Praėjo jau beveik 16 metų, kai gimė klonuota avis Doli. O kadangi ji jau išsitrynė iš mūsų kultūrinės atminties, štai jums šviežias žvilgsnis į 11 naujų genetiškai suprojektuotų gyvūnų, kurie jau greitai gali pasirodyti mūsų kiemuose ir ant jūsų pietų stalo.
NUOTOLINIO VALDYMO ŽIURKĖS
Prijungusi laidus prie žiurkių smegenų, grupė mokslininkų iš SUNY 2002 metais pastebėjo, kad gali komanduoti graužikams pasukti kairėn ar dešinėn, pasitelkus nuotolinio valdymo pultelį.
Ir nors tai įsiutino gyvūnų teisių gynimo aktyvistus, Polas Rytas Volpas, bioetikos progfesorius iš Emorio universiteto, nebuvo išmestas iš darbo. Praėjusiais metais duotame interviu žurnalui GeneWatch jis pasidomėjo, kuo „robožiurkių“ programavimas savo esme skiriasi nuo delfinų apmokymo atlikti triukus ar jaučių – tempti krovinius.
SEKSUALIAI SĖKMINGOS NESENSTANČIOS VAISINĖS MUSELĖS, GALINČIOS UŽUOSTI ŠVIESĄ
Mokslininkai atlieka su vaisinėmis muselėmis visas įmanomas genetines manipuliacijas jau ne pirmus metus, kurdami vienas rūšis, kurios labai greitai subręsta, bet turi sterilius genus, kitas rūšis, kurios susilaukia tik vyriškos arba tik moteriškos lyties palikuonių, ir trečias rūšis, kurių neveikia senėjimas, ir ketvirtas – kurios užuodžia žydrą spalvą.
Tuo metu, kai pirmi du eksperimentai turėtų padėti kontroliuoti muselių populiaciją žemės ūkio regionuose, du paskutiniai eksperimentai leido mokslininkams suprasti, kaip neuronai ir laisvieji radikalai veikia muselių organizmuose – tokius eksperimentus kada nors gali pradėti vykdyti ir su žmonėmis.
EKOLOGIŠKAI ŠVARIOS KIAULĖS
Tyrinėtojai iš Ontarijo universiteto genetiškai pakeitė Jorkšyro kiaules tokiu būdu, kad jos dabar galima mėšlą, kuris 30-70 procentais mažiau teršia aplinką, nei įprastas, kuris yra pagrindinis už\terštumo fosforu šaltinis dideliuose kiaulininkystės ūkiuose. Genetiškai užprogramavę kiaules įsisavinti konkrečią fosforo formą pašaruose, mokslininkai atrado, kad gali sumažinti bendrą fosforo kiekį kiaulių mėšle.
TAMSOJE ŠVYTINTYS ŠUNYS
Švytintis šunelis iš Seulo nacionalinio universiteto, Veterinarinės medicinos koledžo
Pietų Korėjos mokslininkų komanda implantavo dviejų metų amžiaus šunyčiui Tegonui geną, kuris verčia jį švytėti tamsoje. „Tegonas atveria naujus horizontus, kadangi įvestas genas, verčiantis šunį švytėti, gali būti pakeistas genais, kurie paleidžia letalinių žmogiškų susirgimų mechanizmus“ – pareiškė projekto vadovas Li Bjon Čunas. Mokslininkai tikisi, kad Tegonas ir kiti gyvūnai, įskaitant makakas, kuriuos privertė švytėti tamsoje, leis jiems identifikuoti Alcheimerio, Parkinsono ir panašių ligų komplikacijas.
GREITAI AUGANTI LAŠIŠA
Šiuo metu Amerikoje svarstoma galimybė leisti genetiškai modifikuoti lašišas, kurios užauga dvigubai greičiau, nei įprastos. Jeigu tai bus leista, ši lašiša taps pirmuoju oficialiai leistu genetiškai sukonstruotu produktu, skirtu žmonėms. Idėjos šalininkai teigia, kad sparčiai auganti lašiša taps tikra palaima fermeriams, o kritikai tvirtina, kad tai pakenks aplinkai, lašišų populiacijai ir žmonėms, kurie gaus mažiau nutrientų ir daugiau alergenų iš tokio maisto.
VAISTINĖS KARVĖS
Mokslininkai surado būdą kurti medicinos preparatus iš proteinų, gaunamų iš genetiškai modifikuotų ožkų ir karvių pieno. Tai jau pakankamai sena naujiena – mokslininkai daro tai nuo 1989 metų – tačiau ši sritis pastaruoju metu išsiplėtė, po to, kai vaistų gamintojai surado būdą gauti reikalingas medžiagas iš gyvūnų pigesniais metodais, nei gaminant jas laboratorijose.
STOROS, LIGOTOS, AUGLIŲ PAŽESTOS PELĖS
Daugybę metų mokslininkai kūrė daugybę pelių rūšių, išimdami ar pridėdami į jų genomus atskirus genus. Stebėdami tokias „apkarpytas“ peles, mokslininkai neretai išsiaiškina vieno ar kito geno funkcijas. Čionai nėra nieko naujo, tačiau tokių darbų dėka buvo padaryti keli atradimai, susiję su genetinėmis vėžio, chroniško nerimo, širdies ligų ir netgi nutukimo priežastimis.
NEONINIS NEO
Mūsų dienomis galite įsigyti nuosavą genetiškai suprojektuotą augintinį; GloFish (žodžių žaismas – „švytinti žuvelė“). Iš pradžių mokslininkai suprojektavo šitą mažą fluorescencinę žuvytę taip, kad ji imdavo švytėti susidūrusi su medžiagomis, teršiančiomis jos gyvenamą aplinką, tačiau komercinė žuvytės versija švyti pastoviai. Ją galima nusipirkti visoje Jungtinių Valstijų teritorijoje, išskyrus Kaliforniją.
KIAULĖS ATSARGINĖMS DALIMS
Mūsų laikais plačiai paplito kiaulių širdies vožtuvų transplantavimas žmonėms, tačiau nauji moksliniai atradimai byloja, kad greitai turėsime galimybę transplantuoti ištisas širdis, o taip pat kepenis, inkstus ir kasas iš genetiškai modifikuotų kiaulių.
Šitos ypatingos, atsarginėms dalims skirtos kiaulės buvo suprojektuotos tokiu būdu, kad genas, kuris paprastai verčia žmogaus imuninę sistemą atmesti persodintą organą, išsijungia. Kai kurie etikos šalininkai laiko tokią idėją beprotiška, tačiau kiti teigia, kad auginti kiaules atsarginėms dalims – tai ne ką blogiau nei auginti jas mėsai.
ŠPINATINIS PARŠELIS
2002 metais grupė japonų mokslininkų iš Kinki universiteto tapo pirma komanda, kuri sugebėjo sėkmingai įdiegti funkcionuojantį augalinį geną – špinato geną – į gyvūną. Šiuo atveju tuo gyvūnu tapo kiaulė. Gautas tokiu būdu špinatinis paršelis turi 20 procentų mažiau riebalų savo kūne.
PELĖ-AUSIS
Turbūt žinomiausia Frankenšteino pabaisos versija iš mūsų dienų realaus pasaulio – tai taip vadinama Pelė Vakanti, sukurta 1995 metais Masačiusetso universitete. Iš pelės nugaros auga žmogiška ausis. Mokslininkų tikslas buvo pademonstruoti, kad egzistuoja galimybė priversti gyvas būtybes išauginti kremzlines struktūras, kurias paskui galima būtų persodinti žmogui. Vietoje to „ausiapelė“ buvo pradėta naudoti genetiškai modifikuotų gyvūnų priešininkų plakatuose.