Vaikai be kompiuterių

Patiko straipsnis? Pasidalinkite su draugais tinkluose!

Techninis eBay direktorius leidžia savo vaikus į mokyklą be kompiuterių. Taip pat pasielgė ir kitų Silicio slėnio gigantų – Google, Apple, Yahoo, Hewlett-Packard – darbuotojai. Ši mokykla turi labai paprastą senamadišką išvaizdą – lentos su spalvotomis kreidomis, knygų lentynos su enciklopedijomis, mediniai suolai su sąsiuviniais ir pieštukais. Mokymui naudojamos įprastos, su naujausiomis technologijomis nesusijusios priemonės: rašikliai, pieštukai, siuvimo adatos, kartais netgi molis lipdymui ir t.t. Ir nė vieno kompiuterio. Nė vieno ekrano. Jų naudojimas uždraustas klasėse ir neskatinamas namuose.

2 klasės mokiniai, sustoję ratu, kartoja paskui mokytoją eilėraštį, tuo pat metu žaisdami su maišeliais, užpildytais pupelėmis. Pratimo tikslas – sinchronizuoti kūną ir smegenis.

Praeitą antradienį 5-oje klasėje vaikai mezgė mediniais virbalais nedidelius darbelius iš vilnos, atkurdami mezgimo įgūdžius, kuriuos įgijo jaunesnėse klasėse. Šita veikla, kaip tvirtina mokykla, padeda ugdyti sugebėjimą spręsti sudėtingas užduotis, struktūruoti informaciją, skaičiuoti, o taip pat vysto koordinaciją.

Ir tai tuo metu, kai visame pasaulyje mokyklos skuba aprūpinti savo klases kompiuteriais, daugybė politikų aiškina, kad nedaryti to yra kvaila. Įdomiausia, kad priešingas požiūris plačiai išplito pačiame aukštųjų technologijų epicentre, kur kai kurie tėvai ir pedagogai leidžia suprasti: mokykla ir kompiuteris yra nesuderinami dalykai.

Mokymo be IT technologijų šalininkai yra įsitikinę, kad kompiuteriai slopina kūrybinį mąstymą, judrumą, žmogiškus santykius ir atidumą. Tokie tėvai mano, kad kai prireiks išties supažindinti savo vaikus su naujausiomis technologijomis, jie visada turės tam reikalingų įgūdžių ir galimybių pas save namuose.

Polas Tomas, buvęs mokytojas ir Furmano universiteto profesorius, parašęs 12 knygų apie švietimo metodikas valstybinėse įstaigose, tvirtina, kad mokymo procesui geriau, jei kompiuteriai bus naudojami kiek įmanoma rečiau. „Švietimas – tai visų pirma žmogiškas pergyvenimas, patirties įgijimas. – kalba profesorius. – Technologijos tik atitraukia ir blaško, kai reikalingas raštingumas, mokėjimas skaičiuoti ir sugebėjimas kritiškai mąstyti“.

Kai mokyklų aprūpinimo šalininkai aiškina, kad kompiuterinis raštingumas būtinas, kad galima būtų atsispirti šios dienos iššūkiams, tėvai, kurie mano, kad kompiuteriai nereikalingi, stebisi: kam skubėti, jeigu visa tai įsisavinti taip paprasta? „Tai nepaprastai lengva. Čia maždaug tas pats, kaip išmokti valytis dantis. – sako misteris Iglas, dirbantis Silicio slėnyje. – Google ir kitose panašiose firmose mes kuriame technologijas tokias paprastas, kiek tik tai įmanoma. Nematau priežasčių, dėl kurių vaikas nesugebėtų jų įsisavinti, kai bus vyresnio amžiaus“.

Patys mokiniai nelaiko savęs nuskriaustais technologijų srityje. Jie kartas nuo karto žiūri filmus, žaidžia kompiuterinius žaidimus. Vaikai teigia, kad netgi nusivilia, kai mato savo tėvus ar giminaičius, apsikrovusius begale įvairiausių įrenginių.

11-metis Oradas Kamkaras papasakojo, kaip neseniai važiavo į svečius pas pusbrolius ir pusseseres ir pateko į penkių žmonių draugiją, kurie žaidė su savo aparatais, nekreipdami į jį ir vienas į kitą jokio dėmesio. Jam teko purtyti kiekvieną iš jų: „Ei, žmonės, aš čia!“

[contentblock id=1 img=adsense.png]

Šaltinis

Patiko straipsnis? Pasidalinkite su draugais tinkluose!