Pagal oficialią versiją, po Medumo piramidės atsirado Laužytoji Dašūre, jos, kaip ir šiaurinės kaimynės – Raudonosios piramidės autoriumi laikomas IV dinastijos įkūrėjas faraonas Snufru. Iš tolo Laužytoji piramidė irgi sudaro ne kokį įspūdį. Tartum būtų nebaigta statyti. Arba pastatyta labai skubiai. Tačiau ir čia pirmas žvilgsnis yra labai apgaulingas. Tiesą sakant, faktiškai tasai „nebaigtumas statyti“ ir laikomas jos keistos formos priežastimi. Atseit, statytojams teko pakeisti planus statybos metu, kadangi ji beveik iš karto ėmė irti.
Tačiau kam tada vis dėlto reikėjo baigti statyti jos viršutinę dalį? Paliktų tiesiog kaip mastabą, juk jeigu prasidėjo griuvimas, tai statyti viršutinę dalį – tai apkrauti ir taip jau netvirtą ir per visas siūles byrančią apatinę dalį.
Ir štai paradoksas: praėjo ne vienas tūkstantmetis, per kuriuos Egiptas patyrė nemažai žemės drebėjimų, o piramidė iki šiol tebestovi beveik sveikutėlė. Ir išliko, greičiausiai, dar geriau negu kitos. Netgi „apirusi“ apdailos dalis ne pati nubyrėjo, o buvo paprasčiausiai kažkieno išmontuota. Apie tai liudija visas žalos pobūdis, pagal kurį netgi galima atkurti, kokia tvarka buvo „nurengiama“ piramidė. Tie, kurie nulupinėjo apdailą, iš pradžių pradėjo ardyti ją nuo kampo ir palaipsniui kilo viršun, o pasiekę viršūnę, pradėjo nuiminėti apdailą nuo briaunų blokų iš viršaus į apačią. Be to, blokai buvo paprasčiausiai mėtomi ant žemės. Apatinėje pietinės piramidės pusės dalyje ant apdailos netgi išliko nuskilimai, kurie susidarė atsitrenkus iš viršaus krintantiems blokams.
Tuo tarpu mūrų kokybė neturi nieko bendro su Laiptine Džoserio piramide ir yra labai artima Medumo piramidei. Nebent blokai čionai šiek tiek didesni. Tačiau jie lygiai taip pat sukibę taip glaudžiai, kad virš apgriautų vietų yra pakibę tarsi karnizai.
Laužytos piramidės mūras
Visa tai matydamas, pradedi įtarti, kad laužyta forma yra visiškai ne atsitiktinė, kad ji buvo sumanyta statytojų iš pat pradžių. Tačiau kam?
Jei atsižvelgsime į tai, kad briaunų nuolydžio kampas apatinėje dalyje yra beveik toks pats, kaip Didžiojoje piramidėje, o aukščiau – kaip Raudonojoje, tai gali būti, kad statytojai norėjo suderinti dviejų piramidžių savybes? Tačiau kokias savybes?
Ir kad tai būtų tik vienintelė Laužytos piramidės mįslė!
Patekti Laužytosios piramidės vidun mums nepavyko. Šiaurinis įėjimas, esantis gana neaukštai, uždarytas. Pretekstas – griūties grėsmė. Matyt, kaip tik tos griūties, kurios laukiama jau keli tūkstančiai metų. O iki vakarinio įėjimo be specialios įrangos neprasibrausi. Pernelyg jau aukštai jis yra.
Vidinių patalpų nuotraukos, įkeltos į internetą, lyg ir nekelia ypatingo entuziazmo bei optimizmo, kadangi mūras neatrodo labai kruopštus. Tačiau jau apsilankęs Medumo piramidės viduje, supranti, kad nuotraukos ir paviršutiniškas žvilgsnis gali būti pakankamai apgaulingi. Juolab, kai matai itin aukštą apdailos mūro kokybę.
***
Laužytosios kaimynė – Raudonoji piramidė. Jos autoriumi irgi laikomas Snofru. Jinai jau labai panaši į Didžiąją Gizoje ne tik savo išore, bet ir vidumi. Idealios sienų, koridorių ir kamerų plokštumos. Vien tiktai tiesios linijos ir griežtos geometrinės figūros. Milžiniški mūro blokai tarytum specialiai pagaminti vienodo aukščio, nors ir skirtingo pločio. Panašu, kad statytojai išties sąmoningai taikė tam tikrą standartizaciją. Ypatingos būtinybės tam lyg ir nebuvo, tačiau šitaip užtikrinti linijų tiesumą ir sandūrų horizontalumą, žinoma, yra lengviau.
Panašu, kad tų, kurie statė Raudonąją piramidę, visiškai nejaudino blokų dydis ir svoris. Bent jau perdangos virš koridorių, vedančių iš kameros į kamerą, yra tokios didelės, kad jų dydis atrodo tiesiog pernelyg įspūdingas. Perdangų blokai eina vos ne per visą šoninės kameros sienos ilgį, o jų aukštis – apie du metrus. Jei atsižvelgsime, kad koridoriai yra pakankamai siauri – vos daugiau kaip metras – tai tokio dydžio perdangų tikrai nereikėjo. Galima buvo pasitenkinti mažesniais blokais. Tačiau čionai, kaip ir Gizos plokštikalnėje bei kituose megalituose, statytojams, matyt, buvo vis vien, su kokiu svoriu dorotis.
Perdangų blokai virš koridorių Raudonojoje piramidėje
Tačiau labiausiai stulbina aukšti laiptuoti kamerų skliautai. Toks įspūdis, tartum statytojai nutarė parungtyniauti milžiniškų blokų mūrijimo meistriškumu ir geometrinių formų tiesumu su tolimais palikuonimis (o gal netgi visiškai ne su palikuonimis). Šitie skliautai labai panašūs į Didžiosios galerijos, Didžiojoje piramidėje perdangas. Ir taip pat kaip Didžiojoje – labai stipri akustika. Būdamas vienoje kameroje, puikiai girdi kalbančių balsus iš kaimyninės kameros.
Viskas byloja apie didžiulį statytojų meistriškumą.
Raudonosios piramidės kameros skliautas
***
Jeigu Medumo piramidėje be paliovos krito „sniegas“ iš druskų, tai Raudonoji turi savų keistumų. Be anksčiau minėto stipraus nežinia iš kur atsiradusio amoniako kvapo čia matome juodus nutekėjimus ant sienų ir skliautų. Tai, kad čionai visiškai ne suodžiai nuo fakelų ar laužų, įsitikinti pakankamai paprasta, tereikia paliesti ranka.
Toks įspūdis, kad tai kažkokia derva. Riebi ir ganėtinai stipriai prilipusi prie sienų.
Keista detalė – juoduma ant kiekvieno skliauto bloko prasideda ne nuo jų sandūros su viršutiniu blokų, bet penkiais-septyniais centimetrais žemiau. Tokiu būdu susidaro balta juosta, vienoda ant visų blokų.
Juostos be nutekėjimų ant Raudonosios piramidės skliauto blokų
Dmitrijus Pavlovas išsakė versiją, kad tai – šikšnosparnių, kurie kitados čia gyveno, palikti pėdsakai. Visko gali būti. Beje, kartais Raudonąją piramidę vadina el-Haram el-watwat, (šikšnosparnių piramide).
Tačiau esama ir abejonių. Vis dėlto juodų nutekėjimų pobūdis ne visiškai atitinka šikšnosparnių veiklos rezultatus. Dėl to negalima atmesti varianto, kad esama dar kažkokio nesuprantamo medžiagų cirkuliacijos režimo piramidės viduje, galbūt susijusio su aštriu amoniako kvapu. Nutekėjimai kai kuriose vietose netgi neatrodo esantys nutekėjimais. Bent jau didžioji jų dalis prasideda ne kažkur viršuje, o tiesiai ties blokų viduriu. Tartum pati piramidė verkia juodomis sunkiomis ašaromis.
***
Keista, bet apie tokią įdomią piramidę kaip Raudonoji galima pasakyti labai ir labai nedaug ką. Ir problema, tikriausiai, slypi ne tame, kad ji labai menkai ištirta, tačiau jos lakoniškoje išorės ir vidaus struktūroje, kuri tokia panaši į Didžiąją piramidę. Tartum vaikštai aplinkui ją bei jos viduje, ir negali atsitraukti, o atsitrauki – ir tavyje išlieka vien tik stiprios emocijos, bet ne faktai.
Tačiau mes dar grįšime prie Raudonosios piramidės vėliau, kai kalba eis jau ne apie statybą, o apie jos tolimesnį likimą.
O čionai tikriausiai vertėtų paminėti dar porą detalių.
Pirmoji detalė. Bendras tiek išlikusios, tiek atskirtos nuo piramidės apdailos išsidėstymo pobūdis byloja apie tai, kad ji ne pati nubyrėjo, bet, kaip ir Laužytoje piramidėje – buvo kažkieno nuimta. Kas ir kada tai padarė – vargu ar dabar įmanoma tai nustatyti pakankamai vienareikšmiškai. Nors anksčiau jau buvo iškelta versija, kad Raudonąją piramidę „nurengė“ ne kas kitas, kaip Snofru, kuriam egiptologai priskiria ir jos statybą. Tai, kad Snofru su jo primityviomis technologijomis pastatyti tokio puikaus statinio buvo nepajėgus, yra pakankamai akivaizdu. Tačiau tada užrašas su jo vardu greičiausiai atsirado arba vykstant apdailos ardymo darbams, arba piramidę remontuojant. Jeigu laikysimės remonto versijos, teks daryti prielaidą, kad apdaila nuo Raudonosios piramidės buvo nuiminėjama dar anksčiau.
Antroji detalė. Rytinėje pusėje – ten pat, kur yra ir apvalyta apdailos dalis – buvo aptikta taip vadinama „šaliapiramidinė šventykla“, o tiksliau buvo aptikti tiktai kalkakmenio pamatai ir iš adobo mūrytų sienų liekanos. Taip tvirtinama literatūroje.
Sunku ką nors pasakyti apie kalkakmenio pamatus. Jeigu jie ir yra, tai juos apskritai sunku atskirti nuo kalkakmenio uolos, ant kurios pastatyta piramidė. Ir ar buvo tai kokio nors atskiro statinio pamatai – lieka neišspręstu klausimu.
O štai sienos iš adobų – nedegintų molinių plytų – šiandien iš tiesų tebestovi. Jeigu tiksliau – stovi apatinės mūro eilės, nubrėžiančios sienų kontūrus. Šiandien beveik visur jos perdarytos naujai, tik šitų naujų mūrų viduje galima pamatyti senovinių sienų iš adobų, liekanas.
Kaip ten bebūtų, šita „šventykla“ pagal medžiagų ir statybos technologijų primityvumą sudaro svetimkūnio įspūdį.
***
Jeigu ir pastebima kokia nors evoliucija, tai tik pradedant Medumo piramide ir toje pačioje, jau pakankamai aukšto lygio, statybos technologijoje, kuri atsirado tiesiog iš niekur ir kuri pasiekė apogėjų Gizos plokštikalnėje. Čia per pakankamai trumpą laikotarpį (istorikų manymu) išauga ištisas kompleksas, kuris netgi šiandien, po tūkstančių metų, stulbina statybos kokybe ir gali sukelti pavydą bet kokiam statybininkui. Piramidės, kurių viduje lengvai sutilptų ištisos katedros, pastatytos ant šiuolaikinių matavimo prietaisų galimybių ribos.
Nuostabu, bet susidaro įspūdis, kad komplekso statytojams tai buvo visiškai ne herojiškas žygdarbis, bet įprasta rutina. Tiesiog atėjo į darbą, sukrovė tūkstančius blokų juvelyriniu tikslumu ir išėjo ilsėtis iki rytojaus…
Mes neaprašinėsime detaliau Gizos plokštikalnės statinių iškart dėl kelių priežasčių.
Pirmas dalykas, šių objektų aprašymų pilna įvairioje literatūroje. Ir esant reikalui, visiškai nesunku tą literatūrą susirasti. O paprasčiausiai perpasakoti kitų knygų turinį visiškai nesinori.
Antra – šioje gausybėje aprašymų duomenys taip išsibarstę, kad prireiktų tikriausiai pilno jų pertikrinimo atvykus į vietą. Kadangi tokio patikrinimo atlikti nebuvo galimybės (o ir tikslo tokio nebuvo), tai galima tiktai subjektyviai pasirinkti tam tikrus „prioritetus“ tarp įvairiausių šaltinių. Toliau kai kurie duomenys, atrinkti būtent tokiu būdu, bus pateikiami čionai, iškilus reikalui. Tačiau traktuoti tuos duomenis reikia turint galvoje galimas paklaidas ir netikslumus.
Trečia. Šios knygos tikslas – tai ne pilnas ir detalus senovės Egipto objektų aprašymas. Jų yra pernelyg daug panašiam leidiniui.
Ir ketvirta – greičiausiai verta, vis dėlto, baigti analizuoti oficialią piramidžių statybos evoliucijos versiją…
Pagal: Скляров А.Ю. – Цивилизация древних богов Египта