Vienas svarbiausių egiptologų, datuojančių Gizos piramides IV dinastija, argumentų – „istorijos tėvo“ Herodoto teiginiai. Ir netgi mėginimai detalizuoti šitą statybą iki pat šių dienų cirkuliuoja oficialioje versijoje, susijusiose su informacija iš Herodoto kūrinių.
Tiesą sakant, viskas susiveda į vieną labai nedidelę teksto ištrauką, kurioje Herodotas vadina Gizos piramidžių statytojus IV dinastijos faraonus: Hufu, Hafrą ir Menkaūrą, pateikdamas graikiškus jų vardų variantus: Cheopsas, Chefrenas ir Mikerinas.
Štai ką jis rašo apie Didžiąją piramidę:
„… Iki karaliaus Rampsinito, viešpataujant teisingiems įstatymams, Egiptas pasiekė didį klestėjimą. Tačiau jo įpėdinis Cheopsas įstūmė šalį į nelaimę. Visų pirma jis paliepė uždaryti visas šventyklas ir uždraudė aukojimus. Paskui privertė visus egiptiečius jam dirbti. Vieni privalėjo gabenti Nilu didžiulius akmenų luitus ir akmens skaldyklų Arabijos kalnuose (per upę akmenis gabeno laivais), o kitiems buvo įsakyta tempti juos toliau iki taip vadinamų Libijos kalnų. Šimtas tūkstančių žmonių dirbo šiuos darbus be pertraukos, keisdamiesi kas tris mėnesius. Dešimt metų teko iškankintai tautai statyti kelią, kuriuo tempė tuos luitus – darbas, mano manymu, kone ne tiek pat milžiniškas, kaip ir pačios piramidės statyba. Juk kelias turėjo penkias stadijas ilgio ir dešimt orgijų pločio, pačioje aukščiausioje vietoje – aštuonios orgijos aukščio, pastatytas iš tašytų akmenų su ant jų iškaltomis figūromis. Dešimt metų truko šio kelio ir požeminių menių ant kalvos, ant kurios stovi piramidės, statyba. Šiose menėse Cheopsas įrengė savo kapavietę saloje, atvesdamas į kalną kanalą. Pačios gi piramidės statyba truko dvidešimt metų“.
„O Cheopsas, galų gale, priėjo prie tokio niekšiškumo, kaip pasakoja žyniai, kad pritrūkęs pinigų, pasiuntė nuosavą dukterį į viešnamį ir įsakė užsidirbti tam tikrą kiekį pinigų – kiek konkrečiai, žyniai, beje, nesakė. Dukra gi įvykdė tėvo paliepimą, tačiau nutarė pati sau pasistatyti paminklą: iš kiekvieno lankytojo prašė padovanoti jai bent vieną akmenį kapavietės statybai. Iš šitų akmenų ir pastatyta vidurinė iš trijų piramidžių, kuri stovi priešais Didžiąją…“
Jau pačioje pasakojimo pradžioje „didžiausias istorijos autoritetas“ padaro grubiausią klaidą: esmė tame, kad kitas Herodoto minėto Rampsinito vardas yra Ramzis II, ir tokiu būdu Herodotas vadina Cheopsą – IV dinastijos faraoną, ne šiaip kokios, bet XIX dinastijos faraono įpėdiniu, „nepataikęs“ beveik pusantro tūkstančio metų.
Istorikai nemėgsta prisiminti šio jų mokslo įkūrėjo apsižioplinimo, nors šiuolaikinis mokinys už tokią žioplystę tučtuojau gautų dvejetą. Pasakojimas gi apie Hufu (Cheopso) dukters prostituciją apskritai laikomas atvira išmone ar bent jau „tam tikru perlenkimu“.
Tačiaun nežiūrint į tokias klaidas, iki šiol neišsenka srautas tų, kurie nori įrodyti, jog Didžioji piramidė pastatyta Cheopso – tais metodais ir terminais, kuriuos nurodė šis graikų istorikas:
„Pastatyta šita piramidė šitaip. Iš pradžių ji kyla kaip laiptai terasomis, kurias kai kas vadina aikštelėmis arba pakopomis. Po to, kai buvo padėti pirmieji pamatų akmenys, likusieji, skirti aikštelėms užpildyti, buvo keliami platformų, sukaltų iš trumpų balkių, pagalba. Taip kėlė akmenis nuo žemės ant pirmos terasos pakopos. Ten perkraudavo akmenį ant kitos platformos, nuo pirmos pakopos užtempdavo ant antros platformos. Kiek buvo pakopų – tiek ir kėlimo priemonių. Tačiau gali būti, kad būta tik vieno įrenginio, kuris, pakėlus akmenį, be vargo buvo perkeliamas ant sekančios aukštesnės pakopos. Man pasakojo apie abudu būdus, dėl to apie juos ir pasakoju. Tokiu būdu iš pradžių buvo užbaigta viršutinė piramidės dalis, paskui pastatė vidurinę ir galiausiai pačius apatinius lygmenis ant žemės. Ant piramidės egiptietiškais rašmenimis buvo parašyta, kiek ropių, svogūnų, česnako suvalgė darbininkai. Ir, kaip aš gerai pamenu, vertėjas, kuris man skaitė užrašus, paaiškino, kad visam tam buvo išeikvota 1600 talentų sidabro. Jeigu tai tiesa, tai kiek gi pinigų buvo išleista geležiniams įrankiams, duonai ir drabužiams, skirtiems darbininkams, kadangi visų šių statinių statyba tęsėsi dvidešimt metų, be to, nemažai laiko prireikė akmenų iškirtimui ir pervežimui bei požeminių menių statybai“.
Didelė daugybė tyrinėtojų ginčijais tarpusavyje, pačiais įvairiausiais apskaičiavimais mėgindami įrodyti arba paneigti, kad piramidė buvo statoma dvi dešimtis metų. Mes nesivelsime į eilinę diskusiją, kurios visos iki vienos remiasi kokiomis nors hipotezėmis ar atvirais prasimanymais. Galų gale bet kokie apskaičiavimai turi atsižvelgti į realius faktus, į kuriuos mes ir pažvelgsime.
Pirmasis faktas. Nežiūrint į tai, kad Didžiosios piramidės statybos klausimas pritraukia didžiulę masę tyrinėtojų jau labai ir labai ilgą laiką, iki šiol taip ir neaptikta netgi užuominos apie tuos užrašus, kuriuos Herodotas atseit matė ant piramidės. Nėra jų nei ant išlikusių apdailos blokų, nei ant tų, kurie išsibarstę plokštikalnėje, nei ant tų, kurie buvo ištampyti po visą apylinkę ir panaudoti kaip statybinė medžiaga vėlesniems statiniams.
***
Beje, kai mes įprašėme vis dėlto savo gidų parodyti mums nors vieną pastatą Kaire, kuris būtų pastatytas iš nuimtų nuo Gizos piramidžių blokų, jie nuvežė mus prie viduramžių forto. Oficialioji versija ir žinynai skelbia, kad šitą fortą neva iš tikrųjų pastatė iš Gizos blokų. Pats pirmas klausimas – apie granito blokus – iškart susilaukė neigiamo atsakymo. Granito forte nėra. Tiktai kalkakmenis… Pagal pagrindinę tvirtovės dalį ką nors spręsti praktiškai neįmanoma. Tai, ką mato akys, susiję akivaizdžiai su vėlyvesniu statybos (tiksliau – remonto ar rekonstrukcijos) laikotarpiu. Ir apskritai labiau primena naują statybą. Tiesa, mes vis dėlto, aptikome dalė seno mūro…
Šitas mūras sukėlė mums vien tik skeptišką juoką. Nedideli blokai iš visiškai kitos kalkakmenio rūšies nei ta, kuri buvo naudojama Didžiosios ir Antrosios piramidžių apdailai. Gizoje – labai tankus kalkakmenis, jo spalva – balta (Didžioji piramidė) ir kiek gelsvoka (Antroji), o forte – birus, purvinai geltonos spalvos kalkakmenis.
Nuo forto iki plokštikalnės – apie dvidešimt kilometrų. Piramidės vos matosi horizonte. Tuo tarpu vos už pusės kilometro priešingoje pusėje matosi nedidelis kalnas, kurio beveik pusė yra nukasta. Kyla klausimas: jeigu arabai negalėjo išvežti ir panaudoti ištisus blokus, iš kurių pastatytos piramidės, ir vis tiek juos skaldė, tai kam jiems reikėjo tai daryti, kai galima buvo prisiskaldyti blokų akmens skaldykloje visai šalia forto?
Pagal visus požymius fortas jokio ryšio su Giza vis dėlto neturi. Ir viduramžių arabai buvo ne tiek kvaili, kad tampytų čionai statybines medžiagas iš už dešimčių kilometrų, kada pašonėje visko pakanka.
Netoli forto yra akvedukas, kuris neva irgi pastatytas iš piramidžių blokų. Tačiau visai nebūtina turėti geologo ar minerologo išsilavinimo, kad pamatytum, jog jis pastatytas iš to paties kalkakmenio kaip ir fortas.
Kitų objektų – pretendentų būti pastatytiems iš Gizos „statybinių medžiagų“, gidai mums nurodyti taip ir nesugebėjo (priminsiu, kad mūsų gidai buvo toli gražu ne eiliniai).
***
Bet grįžkime prie „tėvo-įkūrėjo“.
Herodotas mini etapais vykusią piramidės statybą – pakopomis nuo viršaus žemyn. Reikia pripažinti: pakankamai ekstravagantiškas statybos būdas… Tačiau tarkime, kad viskas vyko būtent taip. Tada ką gi būtent galima būtų laikyti tomis „pakopomis“?
Egipto istorijoje išties būta laiptuotų piramidžių statybos atvejų. Tokią formą turi nemažai piramidžių, tame tarpe, pavyzdžiui, Džoserio piramidė Sakaroje.
Apverktinas Gizos piramidžių ardymo faktas turi ir teigiamą pusę – jis leidžia gauti tegu ir ribotą priėjimą prie vidinio mūro struktūros. Kaip lengvai galima įsitikinti, nieko panašaus į Sakaros ir Medumo piramidžių laiptiškumą Gizoje nėra nė pėdsako. Vidinis mūras neturi jokių kokios nors pirminės laiptinės struktūros pėdsakų.
Reikia pasakyti, kad kai kuriuose šaltiniuose tvirtinama, jog laiptinė struktūra matoma Trečiosios piramidės viduje, pralaužoje, esančio šiaurinės pusės viduryje. Gaila, bet užkopti ten mums taip ir nepavyko. Tačiau iš apačios, nors ir ne itin aiškiai, bet, vis dėlto, matosi, kad kalbėti apie kokias nors pakopas vidiniame mūre nėra jokio pagrindo.
Tarkime, Herodotas turi galvoje tas maždaug metro aukščio pakopas, kurias ir šiandien sudaro piramidžių blokai. Bet tuomet jų statymą vargu ar galima pavadinti statyba „iš viršaus žemyn“.
Lieka dar padaryti prielaidą, kad Herodotas turėjo galvoje apdailos blokų klojimą iš viršaus į apačią (kadangi daugiau variantų nebėra). Teoriškai tai visiškai įmanoma, nors ir visiškai nesuprantama, kam statytojams reikėjo šitaip komplikuoti sau darbus, kadangi pritaikyti apatinius blokus prie jau įstatytų viršutinių yra nepalyginamai sunkiau negu kloti apdailos blokus vieną ant kito iš apačios viršun. Juk prisideda būtinybė labai griežtai laikytis blokų aukščio – statant iš apačios į viršų visada yra galimybė palyginti bloko viršų jau vietoje.
Be to, statant ta tvarka, kurią minėjo Herodotas, atsiranda papildomas trinties paviršius: tarp apatinės jau padėto bloko dalies ir viršutinės dar tik dedamo bloko dalies. Tai rimtai apsunkina statytojų darbą. Ypač jei turėsime galvoje kruopštų apdailos bloką priderinimą tarpusavyje. Šitą kruopštumą iki šiol galima regėti išlikusioje Trečiosios piramidės apdailos dalyje: tarp blokų absoliučiai neįmanoma nieko įkišti, plyšelių praktiškai nėra. Dar daugiau – statant iš viršaus į apačią, paprasčiausiai neįmanoma užtikrinti tokio tobulo blokų suglaudimo.
Tokiu būdu paaiškėja, kad ir čia Herodotas buvo pakankamai tolimas nuo tiesos.
Apskritai istorijos įkūrėjas pasirodo, sukūrė dar ir visą eilę falsifikacijų bei prasimanymų, kurie egzistuoja jau daugiau kaip du tūkstančius metų.
Turbūt iš visų jo „duomenų“ apie Gizos kompleksą artimiausias tiesai yra tiktai vienas: tai, kad egiptiečiai visiškai nelaikė Cheopso, Chefreno ir Mikerino trijų didingų piramidžių Gizoje autoriais, o pačias piramides vadino piemens Filitiso, kuris tų faraonų laikais ganė savo kaimenes šiose vietovėse, vardu. Bet ir šitą faktą rimtai galima nagrinėti nebent dalinai – tik pirmą jo dalį, kalbančią apie autorystę.
Dar Antikos autoriai gana skeptiškai vertino Herodotą. Diodoras apkaltino: „jis pateikė savo skaitytojams vietoje tiesos neįtikėtinas istorijas ir mitus tuo tikslu, kad pamalonintų jų instinktus“ o Luzianas apskritai išvadino Herodotą melagiu.
***
Bet gal mes veltui taip puolame „istorijos tėvą-įkūrėją“? Galbūt amžininkai neteisingai vadino jį „melo tėvu“? Galbūt Herodotas buvo vis dėlto kai kur teisus?
Jau minėtas užrašas ant Inventoriaus stelos baigiasi istorija apie tai, kad Hufu (Cheopsas) statė nedideles piramides sau ir savo šeimai GRETA DIDŽIOSIOS PIRAMIDĖS.
Ir štai dabar atėjo laikas dėmesingiau apžiūrėti nepelnytai dėmesio nesusilaukusias taip vadinamas piramides-palydoves, esančias greta pagrindinių Gizos piramidžių.
Būtent jos turi akivaizdžią laiptinę vidinę struktūrą, kas visiškai sutampa su statybos keliais etapais metodu, aprašytu Herodoto. Pasirodo, Herodotas pateikė mums visiškai patikimą informaciją. Bet tiktai tuo atveju, jeigu Hufu, Hafros ir Menkaūro piramidėmis laikysime ne pagrindines Gizos piramides, bet jų palydoves!
Didžioji Piramidė turi net keturias palydoves – tris palei rytinę briauną ir vieną – pietryčių kampe. Piramidės palei rytinę briauną, stovi, skaičiuojant pagal aukštį, iš šiaurės į pietus. Kvadratinio pirmosios piramidės pagrindo viena pusė siekia 49,5, antrosios – 49, trečiosios – 46,9 metrų. Laikoma, kad šios trys palydovės pastatytos trims Hufu žmonoms. Tuo pat metu yra žinoma tik tik tiek, kad trečiosios žmonos vardas buvo Henutsen, o apie kitas dvi nėra jokių duomenų.
Bet kodėl nuspręsta, kad jis turėjo tris žmonas? Ogi todėl, kad stovi trys piramidės. Daugiau jokio kito pagrindo tam nėra.
Tokiu būdu, realia Hufu piramide gali būti viena iš trijų rytinių piramidžių-palydovių. Pavyzdžiui, pati aukščiausia šiaurinė. Arba, tarkime, pietryčių kame įsikūrusi piramidė, nutolusi atskirai nuo trijų kitų. Šiuo metu pakankamai vienareikšmiškas šių piramidžių identifikavimas neegzistuoja.
Daug paprastesnė situacija su Hafra. Juk Antroji piramidė turi tik vieną palydovę. Ji pastatyta ant dirbtinės terasos į pietus nuo Antrosios piramidės. Antžeminė piramidės dalis praktiškai visiškai išnykusi, tačiau pagal pagrindo liekanas ir apdailos plokščių nuolaužas tyrinėtojai padarė išvadą, kad jos dydis siekė maždaug 20×20 metrų, o sienų pasvirimas – 52°20′.
Antrosios (Hafros) piramidės palydovė
Požeminė statinio dalis išliko nepaliesta. Išliko netgi tunelis, esantis dvylikos metrų gylyje, kurį išrausė plėšikai. Per jį jie prasiskverbė į laidojimo kamerą. Tiesa, turistams jis šiandien neprieinamas.
Yra laikoma, kad šioje piramidėje palaidota Hafros sutuoktinė, nors visiškai tvirtai nieko teigti negalima, kadangi kameroje praktiškai nieko surasti nepavyko, išskyrus du perlus, pamestus plėšikų, ir kamštį nuo vieno indo, ant kurio archeologai sugebėjo perskaityti Hafros vardą.
Bet kurioje kitoje situacijoje, turėdami tokius radinius, archeologai garantuotai suskubtų identifikuoti piramidę-palydovę su pačiu faraonu Hafra, bet ne su jo žmona. Tačiau čionai kliudo susiklostę stereotipai ir viešpataujančios prielaidos.
Pereikime prie Trečiosios piramidės. Ji turi tris palydoves, kurios irgi, kaip ir rašė Herodotas, turi akivaizdžią laiptinę vidaus struktūrą (bent jau dvi iš jų tikrai laiptinės, o trečioje tokias pakopas galima pamatyti iš tam tikrų taškų). Dar daugiau. Herodotas kalbėjo apie Menkaūro piramidę kaip apie dalinai pastatytą iš granito, o dalinai – iš kalkakmenio. Absoliučiai jokių kalkakmenio apdailos pėdsakų nėra nei ant Trečiosios piramidės, nei aplink ją, užtat granitą su kalkakmeniu sutinkame ant jos rytinės palydovės.
***
Jeigu IV dinastijos faraonai Hufu, Hafra ir Menkauras statė vien piramides-palydoves, tai šis faktas puikiai dera su sklandžia ir laipsniška egiptiečių statybos įgūdžių tobulėjimo evoliucija. Šios piramidės visiškai dera visais savo parametrais su sekančių V ir VI dinastijų piramidėmis. Šiuo atveju neblogai dera ir įvairūs rašytiniai šaltiniai – tiek tarpusavyje, tiek ir lyginant juos su realiais faktais. Ir netgi Herodotas, kaip paaiškėja, iš tikrųjų palaiko būtent šią versiją, pats to neįtardamas…
***
Tai, kad pagrindinės piramidės ir jų palydovės buvo statytos skirtingu laiku, iš dalies patvirtina ir sklypas į šiaurę nuo Antrosios piramidės. Čia eina dalis tranšėjos, iškaltos akmeniniame pagrinde tam, kad būtų išlygintas sklypas Antrajai piramidei. Tiksliau – iš pagrindinės uolos iškaltas pagrindas šiai piramidei. Čia yra senovinių akmens skaldyklų dalis.
Vis, dėl to, kaip smarkiai gali atitrūkti nuo realybės žmogus, jeigu jis remiasi vien knygomis ir nuotraukomis! Kartą man pateko į akis internete žinutė, kurioje autorius mėgino ieškoti kažkokios slaptos prasmės ir netgi užšifruoto pranešimo tame, kas, jo manymu, sudarė tam tikrą koordinačių tinklą, pasivaidenusią jam šiose akmenų skaldyklose. Visi loginiai teiginiai toje žinutėje buvo pagrįsti tik tuo, kad nėra būtinos informacijos apie šį sklypą ir prasta, realybę iškraipančia nuotrauka. Bet užtat kokias „išvadas“ padarė tasai autorius! Tiesiog globalinio masto.
O iš tikrųjų tai – pats įprasčiausias karjeras. Arba akmenų skaldykla. Šiuo atveju terminas neturi reikšmės. Plokštikalnės pagrinde, kurį sudaro kalkakmenis, senovės akmentašiai iškaldavo įgilinimus, o paskui atskeldavo blokus nuo pagrindo. Laikas daug kur ištrynė pėdsakus, bet jų visgi liko.
Dar per ankstesnę savo kelionę Dmitrijus Pavlovas pastebėjo kelias įdomias detales, iš kurių išplaukė viena bendra išvada: kaip akmens skaldykla šis sklypas buvo naudojamas gerokai vėliau, nei buvo statoma Antroji piramidė.
Pirmas dalykas – tranšėjos plotis vakarinėje piramidės pusėje yra labai griežtai pastovus.
Antra – lygiai tokiu pačiu atstumu nuo šiaurinės pusės prasideda senovės akmens skaldyklos sklypas. Ir jeigu mintyse nutiesime liniją palei akmens skaldyklos ribą, ji bus lygiagreti šiaurinei piramidės pusei.
Trečia – palei vakarinę tranšėjos ribą, pačiame jos pagrinde driekiasi akivaizdžiai dirbtinis vienodo aukščio įgilinimas. Iš visko sprendžiant, čia buvo įstatyti kraštai blokų, kurie sudarė grindinį aplink piramidę. Lygiai tame taške, kur artimesnė piramidei akmens skaldyklos riba kertasi su vakarinės tranšėjos sienele, šis įgilinimas pasibaigia. Čionai pasibaigia ir grindinys. Ir jokių panašių įgilinimų nėra šiuolaikinėje šiaurinėje tranšėjos sienelėje (kuri iš esmės yra jau vėlesnės akmens skaldyklos, bet ne pirminės tranšėjos, riba).
Ir, pagaliau, ketvirta. Nepaisant akivaizdaus statytojų siekio laikytis griežtų geometrinių formų, dabartinė iškastos uolienos dalies linija (apimanti ne tik tranšėją aplink piramidę, bet ir senosios akmens skaldyklos sklypą) nesudaro stataus kampo. Ir tai pastebima netgi plika akimi. Užtat griežtą statų kampą sudaro vakarinės tranšėjos riba įsivaizduojamos linijos, einančios per artimesnę piramidei seną akmens skaldyklą atžvilgiu.
Mano manymu, įrodymų daugiau negu pakanka. Iš pradžių buvo pastatyta piramidė su vienodu tranšėjos pločiu tiek vakarinėje, tiek šiaurinėje pusėje. Toliau, kaip nustatė archeologai, buvo sukurtas grindinys ir piramidę juosianti siena. O jau žymiai vėliau po to kažkas nusprendė panaudoti dalį uolos į šiaurę nuo piramidės kaip kalkakmenio blokų šaltinį.
Nežinau, ar suprato jie, kad gadina visą kraštovaizdį… Tačiau čia iškyla tokia logiška išvada. Jeigu pradėjus akmenų išgavimo darbus iš šitos akmens skaldyklos grindinys ir siena aplink piramidę buvo dar nepažeisti, tai kraštovaizdžio harmonijos pažeidimas buvo pakankamai juntamas. O jeigu grindinio ir sienos jau nebebuvo, tai kalkakmenio kirtimas į šiaurę nuo piramidės buvo jau nebe toks pastebimas. Ir tai veda į prielaidą, kad pradedant karjero darbus, siena ir grindinys aplink piramidę greičiausiai buvo jau sugriuvę. Kitaip sakant, laiko nuo piramidės statybos praėjo ganėtinai nemažai.
(Į pietus nuo Antrosios piramidės dalis grindinio liko nepažeista. Ir pats plokščių, panaudotų kaip grindinys, dydis verčia jausti pagarbą senovės statytojams).
O dabar dar vienas svarbus momentas: kalkakmenio, paimto iš šios akmens skaldyklos, faktūra labai artima tai, kuria pasižymi kalkakmenis iš dviejų Trečiosios piramidės palydovių. Tų, kurios yra arčiau į vakarus (G3b ir G3c kaip jas pažymėjo archeologai). Be to, ši faktūra labai skiriasi nuo kalkakmenio iš tos Gizos plokštikalnės dalies, kuri laikoma pagrindiniu karjeru – srities, esančios į rytus nuo Trečiosios piramidės.
Taigi, jeigu apibendrinsime, gaunasi, kad Menkaūras statė Trečiosios piramidės palydoves gerokai vėliau nei buvo pastatyta Antroji piramidė, panaudodamas statybai kalkakmenį iš tos pačios akmens skaldyklos, kurios liekanas mes matome šiais laikais į šiaurę nuo tos Antrosios. Štai šitaip.
Pagal: Скляров А.Ю. – Цивилизация древних богов Египта