Marso piramidės

Marsas jau seniai traukia žmones. Tai vienas iš nedaugelio objektų danguje, kuris turi įžiūrimą spalvą, jis natūraliai visais laikais traukė dėmesį. Besivystant astronomijai, mokslininkai suprato, kad tai – kitas pasaulis ir jo stebėtojai ėmė kelti hipotezes, koks galėtų būti Marse gyvenimas.

Pirmieji kokybiški teleskopiniai stebėjimai parodė, kad tasai pasaulis turi visiškai konkrečias savybes, šviesos ir tamsos zonas, kurias galima buvo traktuoti kaip kontinentus ir okeanus. 1877 metais Džiovanis Skiaperelis, naudodamasis padėtimi, kai Marsas ir Žemė atsidūrė toje pačioje Saulės pusėje ir Marsą galima buvo stebėti aukštai danguje, nupiešė pirmą planetos schemą.

Skiaperelis buvo įsitikinęs, kad tamsūs planetos rajonai – tai okeanai, o kai pamatė tamsias linijas, kertančias šviesias zonas, pavadino jas „canali“, kas itališkai reiškia „griovius“ ar „tranšėjas“.

Skiaperelio nubraižytas Marso žemėlapis

Reikia pažymėti, kad nors tos „upės“ ir „kanalai“ nebuvo tikri, astronomas visgi įžiūrėjo nemažai realių dalykų: Helo slėnį, gigantišką kraterį, kuris susiformavo, kai Marsas susidūrė su asteroidu, ir „ežerą“, kurį jis pavadino Thaumasia felix tikrovėje tai buvo Olimpijos kalnų kaldera.

Amerikiečių astronomas Persivalis Lovelas patikėjo, kad Skiaperelis išties atrado Marse dirbtinius kanalus. Jis tapo vienu iš pirmųjų žymių idėjos, kad Marse egzistuoja sudėtinga civilizacija, gynėjų. Astronomas gynė savo idėją netgi tada, kai vėliau atlikti stebėjimai nepatvirtino kanalų egzistavimo ir kai buvo iškelta idėja, jog tai greičiausiai buvo tam tikra optinė iliuzija. Neatsisakė jis savo idėjos ir tada, kai spektrografija pademonstravo, jog Marsas yra anaiptol ne svetinga vieta – šalta, sausa, su atmosfera, kuri yra pernelyg plona, kad planetoje galėtų egzistuoti vanduo skystu pavidalu. Idėja apie Marso civilizaciją gyvavo mokslinėje fantastikoje iki pat 1965 metų, kai aparatas Marineris 4 nuskriejo į šią planetą.

Prisiartinęs prie Marso, jis pademonstravo, kad planeta yra tokia pat negyva ir nesvetinga kaip Mėnulis – faktiškai tai buvo krateriais nusėta dykuma. Dar daugiau – nebuvo aptikta jokių kanalų pėdsakų.

Marso kanalų žemėlapis, sudarytas Persivalio Lovelio

Marso nuotrauka iš zondo Marineris-4, matosi Marso krateriai

Kalbos apie gyvybę Marse aptilo, tačiau susidomėjimas šia planeta vis tiek išliko. Nežiūrint į tai, kad kanalai neegzistuoja, pradėta kalbėti ne apie šiuolaikinius marsiečius, o apie praeityje gyvavusias Marso civilizacijas. Po Marinerio-4 ekspedicijos link Marso buvo pasiųsti zondai Marineris 6 ir 7, kurie patvirtino, jog planeta negyva. Tačiau paskui viskas staiga pasikeitė.

Aparatas Marineris 9 atvyko į Marso orbitą 1971 lapkričio 14 dieną. Mėnesiu vėliau prie jo prisijungė rusų zondai Marsas 2 ir Marsas 3. atvykę, aparatai pastebėjo, kad planeta pasikeitė: gigantiška smėlio ir dulkių audra atidengė didžiulius paviršiaus plotus. Galiausiai dulkės nusėdo ir atvėrė ištisą stebuklų pasaulį, kurio anksčiau niekas nematė – nepaprasto dydžio užgesusius vulkanus, gigantišką kanjonų sistemą, kurią pavadino zondų vardu (Valles Marineris), išdžiūvusias upių vagas, miglas, debesis ir.. dar kažką. 1972 vasario 8 dieną Marineris 9 pasiuntė į Žemę nuotrauką, kurioje buvo kažkas, kas labai priminė piramidę. Jos vieta – regione, pavadintame Elysium Planitia.

Zondo Marineris 9 nuotraukoje – piramidės formos struktūra

Ar gali taip būti? Nejaugi Marse iš tiesų egzistavo protinga gyvybė, pastačiusi piramides, neįtikėtinai panašias į egiptietiškas? Ant planetos paviršiaus buvo aptikta ir daugiau kitų, atrodančių kaip dirbtiniai objektų, ir į juos buvo atkreiptas dėmesys, tačiau labiausiai domino piramidės, ir visgi tai buvo niekas, lyginant su tuo, kas mūsų laukė 1976 metais.

Tais metais į Marsą atvyko du moderniausi zondai – Vikingas 1 ir 2. kiekvieną jų sudarė po du modulius – planetinis ir orbitinis. Orbitiniai modeliai tyrė planetą gerokai kruopščiau, nei tai sugebėjo daryti Marineriai. Be to, kad padarė gerokai kokybiškesnes piramidžių nuotraukas, jie aptiko ir dar kelias regione, pavadintame Cydonia Mensae. Nors tai buvo toks pat jaudinantis atradimas, kaip ir pirmosios piramidžių nuotraukos, tačiau visas publikos dėmesys nukrypo į faktą, kad zondai aptiko kažką, kas atrodė kaip gigantiškas veidas ant planetos paviršiaus.

„Marso Veidas“

Skrydžio valdymo centro konsultantas Ričardas Hoglandas aptiko šias nuotraukas ir jos jį išgarsino. Vėliau jis tapo vienu karščiausių Marso Veido gynėjų. Piramides jis aprašė kaip palaidotus miestus, o Veidą – kaip sugriautą monumentą, kažką panašaus į Egipto Sfinksą.

Kurį laiką apie šiuos objektus nebuvo jokios informacijos, naujų misijų į Marsą niekas nesiuntė iki pat Mars Observer, kurio kelionė baigėsi katastrofa. Zondas liovėsi siųsti informaciją prieš įskriedamas į planetos orbitą. Ir tai tęsėsi iki 1997 rugsėjo 12 dienos, kai į Marsą atvyko naujas kosminis aparatas – Mars Global Surveyor. Jis nufotografavo ir Elysium, ir Cydonia: gauti rezultatai nuvylė visus, kas tikėjosi atrasti gyvybės įrodymus. Mars Odyssey 2001 ir Mars Express bei Mars Reconnaissance Orbiter sudarė planetos žemėlapį, kuris buvo dar detalesnis, nei anksčiau, ir daugelis intriguojančių fenomenų buvo labiau panašūs į gamtinius.

Elysium piramidė, nufotografuota Mars Reconnaissance Orbiter

Net jeigu ant paviršiaus ir nėra jokių statinių, Marsas ir toliau slepia daugybę mįslių. Jame yra patys gigantiškiausi vulkanai Saulės sistemoje, o taip pat pats didžiausias kanjonas. Marsas yra mažesnis už Žemę, jo paviršiaus plotas lygus visų Žemės žemynų plotui. Jame esama atitinkamų klimato reiškinių, įskaitant dulkių viesulus ir gigantiškas smėlio adras. Marsas turi poliarines ledo kepures, kurias sudaro ledo ir užšalusios angliarūgštės mišinys. Vandens Marse ne tik būta praeityje, bet, kiek galima spręsti, kartais pasitaiko ir dabar. Ir kas gali žinoti? Galbūt artimiausiu laiku kas nors iš mūsų jau gyvens šioje planetoje. Ir tada galėsime pastatyti Marse savas piramides.

WWW

 

Patiko straipsnis? Pasidalinkite su draugais tinkluose!

Parašykite komentarą