Kenksmingų filmų požymiai

Filme išjuokiamos ir pabrėžtinai nepatraukliai vaizduojamos šeimos vertybės, bendravimas tarp šeimos narių. Herojai sutuoktiniai elgiasi vienas su kitu ar su savo vaikais abejingai, niekšiškai, nepagarbiai, neprincipingai. Herojai vaikai konfliktuoja ir rungtyniauja vienas su kitu šeimoje, konfliktuoja su tėvais, kurie vaizduojami kvailiais ir nevykėliais. Propaguojamas individualizmo idealas, nepagarba šeimos ir santuokos tradicijoms.

Filme pabrėžtinai demonstruojamas asmeninio pasisekimo vertingumas, nepriklausomai nuo to, kokiais būdais ta sėkmė pasiekiama. Amoralus ar netgi nusikalstamas herojų elgesys arba lieka nenubaustas, arba netgi pagerina jų gyvenimą: pripažinimas, populiarumas, turtai ir panašiai.

Filme kultivuojamas nerūpestingas gyvenimo būdas, „gyvenimas – tai nesibaigianti šventė“, sunkumų vengimas, tikslų siekimas pačiais lengviausiais keliais, be pastangų ar pasitelkus apgaulę.

Filme esamų siužetinių linijų, kurios paniekina ir su pasibjaurėjimu vaizduoja viską, kas susiję su motinyste, vaikais, jų auklėjimu. Motinų paveikslai – atstumiantys, jų gyvenimo būdas parodomas kaip apgailėtinas ir nepilnavertiškas.

Filme propaguojamos niekuo neįpareigojančios vertybės, taip vadinami „laisvi“ santykiai, atsitiktiniai palaidi santykiai, žiūrovui peršama ikisantuokinių lytinių santykių vertingumo idėja, tuo diskredituojant paties šeimos instituto ir dorovės vertę.

Filme esama akivaizdžios ar užslėptos kvaišalų (alkoholio, tabako, narkotikų) propaganda, propaguojamas nesveikas gyvenimo būdas (greitas maistas, klubinis gyvenimo būdas, tinginystė ir panašiai). Tai daroma dažniausiai „apdovanojant“ kenksmingais įpročiais pagrindinius teigiamus herojus.

Filme esama siužetinių linijų, propaguojančių rasinę, nacionalinę, religinę, klasinę ir kitokią viršenybę ar nepakantumą; kaip norma pateikiamas atsainus požiūris į socialinę ir materialinę nelygybę, senatvę, fizines ydas. Filmo idėjos propaguoja klaniškumą.

Filme kaip neišvengiamas dalykas vaizduojama apokaliptinė ateitis – tiek atskiros kurios nors šalies, tiek visos žmonijos.

Fizinė jėga ir smurtas vaizduojami kaip pagrindiniai būdai spręsti problemoms ir kovoti su blogiu, pagal siužetą agresija sulaukia aplinkinių pritarimo, detalizuojami natūralistiški prievartos epizodai nesiderina su filmo žanru ar žiūrovų auditorijos amžiaus kategorija.

Propaguojamas gražaus kūno ir išvaizdos svarba, siekiant pasisekimo, socialinio pripažinimo, brukami masiniai grožio standartai, mados ir kūno priežiūros kultai.

Filme sukeičiamos vertybės ir mėginama įtikinti auditoriją, kad „juoda – tai balta“, kai vaizduojant ydingus ir socialiai pavojingus reiškinius naudojamasi sušvelnintais, neutraliais ar netgi pateisinančiais tas ydas paaiškinimais.

Filme praktiškai nėra teigiamų herojų, kurių moralinės savybės ir elgesio normos galėtų tapti pavyzdžiu.

Teigiamas, pagal siužetą, herojus pasižymi žema kalbėjimo kultūra: plūstasi, naudoja žargoną, vartoja įžeidžiamas ir žeminančias pravardes kitų atžvilgiu.

Herojų elgesyje aiškiai pastebimas socialinių vaidmenų, susijusių su lytimi, susikeitimas: vyriškos lyties herojai savo išvaizda ir elgesiu primena moteris ir atvirkščiai.

Herojai savo elgesiu atvirai demonstruoja arba netradicinę seksualinę orientaciją, arba pabrėžtiną lojalumą tokiai orientacijai.

Filme esama scenų su pseudo erotiniais kadrais, kai pabrėžtinai mėgaujamasi intymių santykių detalėmis.

Filmų gamintojai pažeidžia reikalavimus, susijusius su žiūrovų amžiaus cenzu – jaunesniems žiūrovams skirtuose filmuose įpinamos suaugusiems skirtos scenos.

Šaltinis

Patiko straipsnis? Pasidalinkite su draugais tinkluose!