Karšta vasara. Mes džiaugiamės saule ir išeiname į gatvę, kur plieskia svilinantys spinduliai. Nenuostabu, kad šalyje, kur taip ilgai trunka žiema, šitaip džiaugiamasi vasara. Tačiau dar labiau tokią dieną džiaugiasi visų mėgstamų gazuotų gėrimų gamintojai, juk karštis sukelia troškulį, o troškulys skatina mus pirkti litrų litrus burbulų. Mes juos geriame, beveik nesusimąstydami apie tą žalą, kurią gali patirti organizmas. O žala šita ne tokia jau maža, apie ką kalba vartotojų teisių gynimo organizacijos daugelyje valstybių. Tai ką gi slepia nuo mūsų gazuotų gėrimų gamintojai po ryškiomis savo gaminių etiketėmis ir reklamine propaganda?
KAS TEN VIDUJE?
Daugelio gazuotų gėrimų pagrindą sudaro vanduo su rūgščiais ir saldžiais komponentais, ar, paprasčiau tariant, su rūgštimi ir cukrumi. Tokioje sudėtyje slypi gazuoto gėrimo esmė: medžiagos, kurios jį sudaro, dirgina mūsų skonio receptorius, dėl to po kiekvieno išgerto gurkšnio norisi gerti dar daugiau. „Light“ gėrimais neįmanoma numalšinti troškulio. Troškulys prislopinamas trumpam laikui, tačiau vėl atsigauna. Ką gi daryti? Siūlome vieną iš galimų išeičių tokioje situacijoje – mineralinis vanduo. Be to, kad numalšins troškulį, jis atkuria prakaituojant prarastų druskų atsargas, kas paverčia tokio vandens indėlį į kovą su karščiu tiesiog neįkainuojamu.
Beje, neseniai nugriaudėję ginčai dėl dirbtinių mineralinių vandenų (distiliuoto vandens, prisodrinto druskomis ir mikroelementais specialių įrengimų pagalba), buvo išspręsti Pasaulio Sveikatos Organizacijoje. PSO ekspertai nustatė, kad dirbtinis mineralinis vanduo toks pats naudingas sveikam žmogui, kaip ir vanduo, išgautas iš artezinių šaltinių.
AR TOKS JAU PAVOJINGAS CUKRUS?
Privalomas Light gėrimo komponentas yra cukrus. Bet ar tai yra taip jau blogai? Šimte mililitrų gazuotų gėrimų paprastai esama 40-50 kilokalorijų lengvai įsisavinamų angliavandenių. Daug tai ar mažai? Maždaug tiek pat yra stiklinėje arbatos su penkiais šaukšteliais cukraus. Reikia pastebėti, kad gazuotų gėrimų beveik niekas negeria po 100-200 mililitrų, jie geriami litrais, ypač per karščius. Gaunasi, kad mūsų organizmas gauna didžiulius kiekius rafinuoto cukraus, kuris gali sukelti tokius negalavimus kaip kariesas, nutukimas, širdies-kraujagyslių sutrikimai ir netgi cukrinis diabetas.
Įdomus faktas: pas 25% žmones po suvartotų, maiste esančių lengvai įsisavinamų angliavandenių, kraujyje padidėja trigliceridų koncentracija, kas sukelia riziką susirgti ateroskleroze. Žinoma, toks reiškinys nėra pavojingas, jeigu jis pavienis, tačiau sistemingas trigliceridų lygio padidinimas gali sutrikdyti riebalų bei cholesterino apykaitą organizme.
Šiandien daug gazuotų gėrimų gamintojų naudoja vietoje natūralių angliavandenių cukraus pakaitalus. Tai smarkiai sumažina gėrimo energetinę vertę ir minimizuoja aukščiau išvardintus rafinuoto cukraus poveikius. Ir vis dėlto verta dešimt kartų pagalvoti prieš pradedant neribotais kiekiais vartoti su maistu ar gėrimais cukraus pakaitalus. Pateikiame labiausiai paplitusius kenksmingus tokių pakaitalų efektus:
Ksilitas ir sorbitolas gali išprovokuoti akmenų šlapimo pūslėje ir takuose susidarymą;
Sacharinas ir ciklamatas yra kancerogenai, kitaip sakant, skatina auglių, tokių kaip vėžys ar sarkoma, susidarymą;
Aspartamas (E951) turi dvejopą poveikį. Iš vienos pusės, tai baltymas, kuris kai kuriems žmonėms sukelia alerigiją. Iš kitos – aspartamas gali negatyviai paveikti akies tinklainę ir regėjimą.
RŪGŠČIŲ ŽALA
Gazuoti gėrimai turi rūgščių, dažniausiai citrinos arba ortofosforo. Rūgštys padeda suformuoti gėrimo skonį ir veikia kaip konservantai.
Citrinos rūgštis (E330) gali paveikti dantų emalį. Karieso ji, žinoma, nesukels, tačiau paskatins visą eilę dantų susirgimų ir gali išprovokuoti skausmus žmonėms su jautriais dantimis.
Pavojingesnė yra fosforo rūgštis (E338), sugebanti prisijungti kalcio jonus. Pirmiausiai ji suriša kalcį, esantį seilėse. Ekspertai nustatė, kad sistemingai patenkant į organizmą ortofosforo rūgščiai, šioji gali sunaikinti kalcį kauluose, kas kelia pavojų susirgti osteoporoze, kai kaulai pasidaro itin trapūs ir lūžta netgi nuo nedidelių apkrovų. Tai nebūtų taip pavojinga, jei pakankami kalcio kiekiai patektų į organizmą su maistu ir atkurtų atsargas. Tačiau žmonėms vartojant vis daugiau gazuotų gėrimų, pastebimas paklausos pienui sumažėjimas, o pienas – tai pagrindinis kalcio šaltinis. Naujausi tyrimai įrodė, kad fosforo rūgštis skatina akmenų susidarymą šlapimo sistemoje. Tai susiję su kalcio išplovimu iš kaulų ir padidėjusiomis dėl to inkstų apkrovomis.
KLASTINGAS BENZOLAS
Benzolas, kaip cheminis junginys, žinomas jau seniai. Po pirmųjų mėginimų susintetinti, jis buvo naudojamas parfumerijoje, kadangi turi malonų aromatą. Šiandien jau žinoma, kad benzolas yra stiprus kancerogenas.
Gazuotuose gėrimuose naudojamas natrio benzoatas (E211) – konservantas su nedidelėmis kancerogeninėmis savybėmis. Jis naudojamas gaminant daugumą tokių gėrimų. Taip pat daugumoje gėrimų naudojamas ir vitaminas C – askorbino rūgštis, nors nuo tokio papildo daugiau žalos, nei naudos. Jau daugiau kaip 15 metų žinoma, kad sąveikaujant natrio benzoatui ir askorbino rūgščiai išsiskiria toksiškas benzolas, tačiau kai kurie nesąžiningi gamintojai iki šiol nepaiso šios informacijos.
Teoriškai įmanomas benzolo išsiskyrimas sąveikaujant benzoatui su bet kokia rūgštimi, tačiau kol kas tai neįrodyta. Dėl to patariame kreipti dėmesį kol kas tik į tai, ar esama gėrime vitamino C (ir nepamiršti apie paties benzoato kenksmingumą).
KOFEINAS
Kofeinas labai dažnai sutinkamas gazuotuose gėrimuose. Jis suteikia tonizuojančių savybių. Žmogus, geriantis kolą gali pajusti jėgų ir darbingumo antplūdį, tačiau šis efektas nėra ilgalaikis ir po kelių valandų jį pakeičia dirglumas, nuovargis, nemiga (jei geriame kolą nakčiai). Efektas dalinai susilpnėja, kai kofeinas vartojamas pakartotinai. Taip gėrimų gamintojai gauna nuolatinius klientus. Po atitinkamos dozės, kuri yra kiekvienam žmogui individuali, prasideda nervų sistemos išsekimas, kurį lydi galvos skausmai, nuovargis, apatija arba atvirkščiai – sudirgimas. Kofeinas stimuliuoja širdies veiklą ir padidina jos apkrovas, o tame irgi nėra nieko naudingo. Be viso kito kofeinas skatina kalcio praradimą, kuris pašalinamas iš organizmo drauge su šlapimu.
Įdomus istorinis faktas. Kad būtų išgautas tonizuojantis efektas, ne visada buvo naudojamas kofeinas. Pavadinimas „Coca-Cola“ kilęs iš Amerikoje augančio kokos augalo. Jo lapų ekstraktas iš pradžių buvo naudojamas gaminant šį gėrimą. Iš to paties augalo gaunamas ir kokainas, kuris tais laikais buvo laikomas vos ne panacėja. Po to, kai buvo atrasta jo savybė sukelti narkotinę priklausomybę, kokainas buvo uždraustas maisto pramonėje ir jį pakeitė ne tokia pavojinga medžiaga – kofeinas.
ANGLIARŪGŠTĖ
Angliarūgštė yra vienas svarbiausių gazuotų gėrimų komponentų, būtent dėl jos jie ir vadinami gazuotais. Pati savaime ji nėra pavojinga, tačiau tiems, kas turi skrandžio ir žarnyno sutrikimų (garstritas su padidėjusia sekrecija, opos, enteritai, meteorizmas ir kt.) reikia būti atsargiems, juk angliarūgštė gali išprovokuoti virškinimo sutrikimus ar skausmo priepuolius. Kai šios dujos susijungia su vandeniu, susidaro anglies rūgštis, erzinanti skrandžio ir žarnyno gleivinę. Ši rūgštis yra gana nestabili ir suyra į pirminius produktus – vandenį ir angliarūgštės dujas. Pastarosios susikaupia žarnyne.
EKSPERIMENTAI
Kad akivaizdžiai įsitikintume gazuotų gėrimų keliamu pavojumi, atliksime du eksperimentus.
Mums prireiks arbatinuko su nuosėdomis ir gazuoto gėrimo (geriausiai tiks Sprite ar 7Up). Jeigu esama dviejų arbatinukų, dar geriau. Pripilame į vieną arbatinuką gazuoto gėrimo, o į kitą – acto ir citrinos rūgšties mišinio, jos paprastai naudojamos kovojant su prikepusiomis nuosėdomis. Statome abu arbatinukus ant ugnies ir leidžiame turiniam kurį laiką pavirti. Nesunku įsitikinti, kad abiejuose arbatinukuose nuosėdos dalinai ištirpo, tačiau arbatinuke su gazuotu gėrimu nuosėdų liko pastebimai mažiau. Šis bandymas akivaizdžiai parodo gazuotų gėrimų agresyvumą.
Antram eksperimentui prireiks gazuoto gėrimo (Pepsi ar Coca kolos) ir mėtinio saldainio (pavyzdžiui, Mentos). Tiesiog įmeskite saldainį į butelį ir gausite puikiausią fontaną. Atsargiai, čia svarbiausia – laiku atšokti.
Audringą cheminę reakciją skatina jau minėtas aspartamas. Ir tokia reakcija gali įvykti kiekvieno iš jūsų burnoje ar skrandyje.
Kiekvienas pats sprendžia, ką jam valgyti ir gerti. O mes tik apžvelgėme pačius pavojingiausius itin išpopuliarėjusių pastaruoju metu gazuotų gėrimų komponentus.
[contentblock id=1 img=adsense.png]
www