Viskas ką jums kalbėjo apie dinozaurus – netiesa

Patiko straipsnis? Pasidalinkite su draugais tinkluose!

Visi vaikystėje mėgome dinozaurus, visi žavėjomės „Juros periodo parku“. Tačiau nedaug kas žino, kad praktiškai viskas, ką mums pasakoja apie dinozaurus masinė kultūra – netiesa. Šiame rinkinyje surinkome populiariausius mitus.

Dinozaurai buvo patys didžiausi tvariniai, iš visų kada nors egzistavusių planetoje

Pirmas dalykas: ne visi dinozaurai buvo dideli. Kai kurie iš jų, žinoma, buvo tikrai nevaikiško dydžio. Tačiau tai buvo pavienės rūšys. Be jų egzistavo daugybė ne tokių įspūdingų dinozaurų – avies, šuns, vištos dydžio. Pats smulkiausias iš žinomų mokslui dinozaurų išvis svėrė apie 200 gramų.

Antra – jūs nustebsite, tačiau pats didžiausias gyvūnas ir kada nors egzistavusių Žemėje, yra mūsų su jumis amžininkas: mėlynasis banginis. Taip kad, jei buvote nusiminęs, kad niekada nepamatysite gyvo megalodono, turite visus šansus pamatyti gyvą kur kas didesnį gigantą.

Visi dinozaurai gyveno tropikuose

Šitą mitą pagimdė tas faktas, kad klimatas anksčiau buvo kur kas šiltesnis, nei dabar. Tuo remdamiesi, kai kurie mokslininkai rimtai mano, kad praktiškai visą sausumą tais laikais dengė tankūs tropiniai miškai. Realybė, žinoma, yra kitokia. Dinozaurų laikais, kaip, beje, ir dabar, planetoje buvo ir dykumos, ir lygumos, ir paprasti miškai, ir džiunglės, savaime suprantama. Dar daugiau – per tuos milijonus metų, kai dinozaurai gyveno planetoje, landšaftas, kaip ir klimatas, pastoviai keitėsi. Ir dinozaurai sėkmingai įsisavino visą ekosistemų spektrą.

Dinozaurai buvo kvaili padarai su mikroskopiniais smegenimis

Spręsti apie intelektą būtybių, kurios gyveno prieš 100 milijonų metų ir iš kurių beliko tik suakmenėję palaikai – labai nedėkingas reikalas. Vienintelis dalykas, kurį galime daugmaž tiksliai žinoti – jų smegenų dydis. Ir, suprantama, pas visus dinozaurus jis buvo skirtingas, tiek absoliučia prasme, tiek lyginant su kūno matmenimis. Tas pats stegozauras, kurį dažnai išjuokia dėl mikroskopinių smegenų, turėjo galvos smegenis, kurių dydis buvo kaip graikiškas riešutas ir svėrė apie 70 gramų. Iš kitos pusės, pas mūsų numylėtinius keturkojus draugus šunis smegenys ne ką didesni, tik šunys sveria daugiausiai iki 100 kilogramų, o tai 20 kartų mažiau už stegozaurų svorį. O štai tiranozauro smegenys buvo tris kartus didesnės už delfino smegenis. Tačiau kūno matmenų atžvilgiu jos maždaug atitiko šiuolaikines reptilijas.

Juros periodas buvo dinozaurų „aukso amžiumi“

Pirmas dalykas: didžiausia dinozaurų rūšių diversifikacija, kaip liudija statistiniai tyrimai, teko ne Juros, o vėlesniam Kreidos periodui. Antra – netgi ši akivaizdi įvairovė yra ne daugiau kaip iliuzija, kadangi būtent vėlyvojo Kreidos periodo uolienos šiandien geriausiai ištirtos, lyginant su kitais Mezozojaus eros periodų sluoksniais. Taip kad kol kas negalima tiksliai pasakyti, kada dinozaurų buvo daugiausia.

Tiranozauras yra pats stambiausias kada nors gyvenęs plėšrūnas

Ir vėlgi mitas, už kurį dėkoti turime masinei kultūrai. Tiranozaurai taop dažnai minimi joje, kad praktiškai pavirto apskritai visų dinozaurų simboliu. Išgirdę žodį „dinozauras“, daugelis įsivaizduoja atba tiranozaurą, arba triceraptosą. Tai štai, būtent tiranozauras dažnai įvardinamas kaip pats didžiausias ir pavojingiausias iš visų mokslui žinomų plėšrūnų. Prie jo pavojingumo mes dar grįšime, o kol kas pakalbėkime apie dydį. Šiandien jau visiškai tiksliai aišku, kad tiranozauras nebuvo pats didžiausias sausumos plėšrūnas istorijoje. Didžiausias aptiktas skeletas siekia 12,3 metro ilgio. Tuo tarpu spinozauras siekė 16 metrų ilgio. Tik šie gigantai niekada nebuvo susitikę, kadangi tiranozauras „jaunesnis“ už savo konkurentą 30-čia milijonų metų. Ir, savaime aišku, visus tuos metus evoliucija nestovėjo vietoje, dėl to pagal daugumą parametrų tiranozauras atrodo kaip gerokai tobulesnė „žudymo mašina“ nei jo senesnis brolis.

Dinozaurai – evoliucijos aklavietė

Tai, kad jie nesistatė miestų ir nekariavo dėl naftos resursų visiškai nereiškia, kad jie buvo evoliucijos aklaviete. Dinozaurai buvo puikiausiai integruoti į tuometinę aplinką. Jie buvo dominuojanti rūšis planetoje ir iš esmės – ne tik žemės, bet ir oro bei vandenų šeimininkai. Nors, objektyviai kalbant, nei jūros, nei skraidančių roplių negalima vadinti dinozaurais, tačiau jie buvo artimesni giminaičiai negu, pavyzdžiui, mes su delfinais. Ir vis dėlto. Žmonės evoliucionuoja viso labo du milijonus metų ir jau prisievoliucionavo iki pasaulinių krizių ir susinaikinimo grėsmės. O dinozaurai puikiausiai evoliucionavo 135 milijonus metų, ir jeigu ne globaliniai kataklizmai, kurie nuo jų visiškai nepriklausė, galbūt gyvuotų ir šiandien.

Dinozaurų laikais visi žinduoliai buvo ne didesni už pelę

Jau tada būta kur kas stambesnių žinduolių atstovų. Čia, tiesa, iškart reikia padaryti išlygą: žiūrint ką laikyti stambiu. Žinoma, jeigu kalbėsime apie mamutą, tai tokių žinduolių dinozaurų laikais nebuvo. Apskritai vidutinis žinduolių dydis tais laikais neviršijo katės dydžio. Tačiau netgi tada, prieš 125-122 milijonus metų, jau buvo tokių žinduolių, kaip repenomamas, pavyzdžiui. Jo ilgis siekė metrą, svoris – 12-14 kilogramų ir sprendžiant pagal atkastus palaikus, netgi vartojo maistui kai kuriuos smulkius dinozaurus.

Visi dinozaurai gyveno tik ekvatoriaus rajonuose, o atrasti palaikai šiaurinėse platumose aiškinami kontinentų judėjimu

Ir vėlgi ne. Taip, per milijonus dinozaurų egzistavimo metų keitėsi ne tik klimatas, bet ir landšaftas. Tačiau dauguma šiuolaikinių radinių įrodo, kad dinozaurai gyveno netgi Antarktidoje. Teisingumo dėlei reikia pasakyti, kad tais laikais Australija ir Naujoji Zelandija buvo susijungusios su Antarktida, sudarydamos vieną poliarinį kontinentą. Klimatas tais laikais, aišku, buvo gerokai šiltesnis negu šiandien, tačiau gyvenusiems ten dinozaurams vis tiek teko prisitaikyti prie rūsčių orų sąlygų. Vasarą tame kontinente ištisą parą švietė saulė, o penkis žiemos mėnesius viešpatavo poliarinė naktis. Visiškai įmanoma, kad plėšrūs ir žolėdžiai dinozaurai buvodavo tose vietose vasarą, o žiemą iškeliaudavo šiaurėn, į šiltesnius kraštus.

Dinozaurai išmirė dėl meteorito kritimo

Priešingai, nei tiki daugelis žmonių – tai viso labo viena iš versijų. Mokslo ginčai, dėl ko pražuvo dinozaurai, ar išmirė jie staiga, ar palaipsniui, tęsiasi iki šiol, vieningos nuomonės nėra. Tiksliai žinoma, kad dinozaurų išmirimas buvo tik dalis taip vadinamo „didžiojo išmirimo“, vykusio tais laikais. Kartu su dinozaurais išmirė jūrų reptilijos, skraidantys driežai, dauguma moliuskų ir begalė jūros augalų. Iš viso žuvo 16% jūsų gyvūnų ir 18% sausumos stuburinių. Viena iš labiau paplitusių teorija teigia, kad dinozaurai galėjo išmirti dėl to, kad sprogo artima mūsų Saulės sistemai supernova. Planetą nusvilino didžiulis gama spinduliavimo srautas, o radiacija galėjo paprasčiausiai nupūsti dalį planetos atmosferos, dėl ko 20-80 kilometrų aukštyje susiformavo karštas sluoksnis.

Velociraptoriai galėjo išvystyti iki 100 km/h greitį

Apskritai realus velociraptoriaus pavidalas, kurį pavyko rekonstruoti mokslininkams, yra labai tolimas nuo to, ką parodė „Juros periodo parkas“. Paaiškinti tai galima tuo, kad kuriant filmą, pagrindu rekonstrukcijai buvo paimtas kitas dinozauras – deinonichas, kurį anksčiau priskirdavo velociraptorių genčiai. Bet netgi deinonichai filme padidinti du kartus, lyginant su jų realiu dydžiu. Kai dėl tikrų velociraptorių, tai evoliuciškai jie buvo artimesni paukščiams, turėjo plunksnas, buvo šiltakraujai gyvūnai, siekė 60-70 cm aukščio ir svėrė apie 20 kg. Šiuo momentu nėra jokio mokslinio pagrindo manyti, kad jie mokėjo labai greitai bėgioti, medžiojo būriais (visi aptikti palaikai priklauso pavieniams egzemplioriams), jau nekalbant apie tai, kad jie turėjo kažkokį itin išsivysčiusį super intelektą. Visa tai be daugiau, kaip meninė išmonė.

Šaltinis

Patiko straipsnis? Pasidalinkite su draugais tinkluose!