Tai, kas kažkada buvo vyriausybė, sukurta žmonėms, dabar tapo vyriausybe, dirbančia turtingiesiems, vyriausybe, kuri aukoja savo tautą visose sferose, kuriose tautos interesai skiriasi nuo politinio ir verslo elito interesų.
O jeigu gyvenate viename pasaulyje (korumpuotame), atkakliai manydamas, jog gyvenate kitame (idealiame), nekreipdamas dėmesio į begalę šį įsitikinimą neigiančių faktų, jūs patirsite ypatingą stresą, kuris kartais vadinamas kognityviniu disonansu.
Psichologai mano, kad kai žmonės patiria kognityvinį disonansą, jie ima ieškoti būdų, kaip jį išpainioti arba atmesti vienokius ar kitokius įsitikinimus, paskelbti juos arba neteisingais, arba nesvarbiais. Pavyzdžiui, jeigu jūs rūkote ir atkreipsite dėmesį į rūkymo ryšį su vėžiu, jūs arba mesite rūkyti, arba paskelbsite tuos mokslinius duomenis neteisingais, neturinčiais su jumis nieko bendro, kitaip sakant – jūs baisiai protingas, dėl to visada spėsite laiku mesti, kol nesulaukėte pasekmių.
O kas nutinka, jeigu negalite išspręsti antrojo prieštaravimo?
Daugumai išspręsti mūsų kognityvų disonansą reikštų arba pripažinti, kad esame bejėgiai ir gyvename tuščią gyvenimą, arba atsisakyti gyvenimo būdo ir aktyviai kovoti su pūvančia sistema.
O jeigu nenorime daryti nei vieno, nei kito, disonansas išlieka ir graužia mus iš vidaus.
Žmonės, kurie tokį stresą jaučia pastoviai, ieško būdų su juo susidoroti. Mes darome tai pasitelkę į pagalbą savigydą, kompulsyvų elgesį ir dėmesį nukreipiančius faktorius, pasižiūrėkite į žemiau pateikiamus būdus, kuriais mes ginamės nuo nesibaigiančio streso.
Alkoholizmas. Žmonės bando gydytis ne tik narkotikais, alkoholis irgi ateina į pagalbą, ir jo naudojame gerokai daugiau, negu kada nors anksčiau. Pagal neseniai atliktą Amerikos medicinos asociacijos žurnalo tyrimą, apskritai alkoholio vartojimas JAV nuo 2002 iki 2013 metų išaugo 11%, alkoholio priklausomybę turinčių žmonių skaičius išaugo dar daugiau: priklausomų nuo alkoholio amerikiečių padaugėjo 29-iais procentais, o turinčių problemų su alkoholiu – 50-čia procentų.
Psichikos sutrikimai. 2015 metais 17,9% suaugusių galėjo pasigirti diagnoze „psichikos sutrikimai“. 2010 metų tyrimas nustatė, kad 46,3% 13-18 metų amžiaus vaikų turėjo psichikos sutrikimų kažkuriais vaikystės momentais. Dauguma tų suaugusių ir vaikų yra gydomi. Verta paminėti staigų dėmesio deficito ir hiperaktyvumo diagnozių skaičiaus padidėjimą. SharpBrains duomenimis, „5-18 metų amžiaus vaikų tarpe laikotarpiais tarp 1991-1992 ir 2008-2009 metų šių diagnozių skaičius padidėjo beveik 4 kartus. Berniukų tarpe – nuo 39,5 iki 144,6 tūkstančiui ištirtųjų (beveik 6 kartus), mergaičių tarpe – nuo 12,3 iki 68,5 tūkstančiui ištirtųjų“.
Nutukimas. Jeigu narkomanija ir girtuokliavimas – įprasti dalykai, tai streso „suvalgymas“ – ganėtinai naujas reiškinys, kuris atsiliepia mūsų kūno apimtims. 1990-2016 metų laikotarpyje vidutinis nuo nutukimo kenčiančių suaugusių amerikiečių procentas išaugo nuo 11,1% iki 29,8%. Jeigu prie jų pridėsime žmones su antsvoriu, bet ne su nutukimu, gaunasi, kad visi jie sudaro daugiau kaip du trečdalius suaugusių Amerikos gyventojų.
Miego problemos. Miegas daro didelę įtaką mūsų psichinei ir protinei būklei, o Amerikoje mes neišsimiegame. Susirgimų kontrolės centras konstatuoja: 50-70 milijonų amerikiečių patiria miego sutrikimus ar kankinasi dėl nemigos.
Priklausomybė nuo TV. Ar galima rasti geresnį būdą pabėgti nuo gyvenimo problemų už televizorių? Mes, aišku, eikvojame daug laiko šiai pasyviai pramogai: 2016 metais amerikiečiai žiūrėjo TV vidutiniškai po 10 valandų per dieną, lyginant su 7,5 valandos likusiose pasaulio šalyse. Nilsonas praneša, kad mažesnes pajamas turintys žmonės praleidžia priešais televizorių daugiau laiko, nei turtingi, o suaugusieji ir namų šeimininkės su 25 000 metinėmis pajamomis žiūri TV 211 valandų per mėnesį, lyginant su 113 valandomis, kurias praleidžia suaugusieji ir namų šeimininkės su 75 000 dolerių metinėmis pajamomis. Panaši tendencija ir su kitomis medijomis.
Skolos. Kaip rodo FRS Niujorko skyriaus duomenys, namų ūkių įsiskolinimas sumušė rekordą trečiame 2017 metų ketvirtyje, pasiekęs 12,8 trilijono dolerių. Iš dalies skolų problemą galima paaiškinti spontaniškais pirkiniais, kuriuos įsigyjame pramogos dėlei. Iš dalies tai galima pavadinti realybės neigimo rezultatu. Realybės, kuri byloja, kad mūsų atlyginimai nespėja vytis kainų, dėl ko lendame į skolas, vietoje to, kad sumažintume savo gyvenimo standartus iki realios situacijos lygio.
Kolektyviai mes darome sau tokią žalą vien dėl to, kad apsaugotume psichiką nuo realybės. Ir kaip tokioje situacijoje galima sau padėti? Kaip rodo aukščiau pateikti duomenys, viso išvardintos priemonės nepadeda. Priešingai, jos padeda turtingiems ir galingiems, kurie griauna seną sistemą. Jie gadina ir žlugdo viską, kuo kitados buvo šita valstybė. Sąmoningai atsisakydami tai pripažinti, mes nevalingai padedame jiems tai daryti.