NAUJOJI PASAULIO TVARKA
birželio 28, 2017

Amerikiečiai bėga iš didmiesčių

Amerikiečiai bėga iš didmiesčių

Tūkstančiai amerikiečių išvažiuoja iš didelių miestų, ruošdamiesi artėjančiai ekonomikos apokalipsei.

Kodėl tiek daug žmonių netikėtai nutarė palikti stambiausius JAV miestus? Neseniai rašiau apie masinį žmonių judėjimą iš Kalifornijos, tačiau tiesa yra ta, kad tie patys procesai vyksta visos šalies mastu. Kai kurių stambių miestų gyventojų skaičius palaipsniui mažėja ir nemažai ekspertų jau sunerimo dėl šių poslinkių demografijoje. Suprantama, esama daugybė akivaizdžių priežasčių, kodėl žmonės palieka didmiesčius, tokius kaip Čikaga, Detroitas, Baltimorė ar Klivlendas. Kai kurios šeimos tiesiog nori geresnio gyvenimo savo vaikams. Tačiau, kaip perskaitysite žemiau, yra ir tokių, kurie mano, jog mūsų šalies laukia apokalipsė, kuri pavers didmiesčius gyvenimui netinkamomis vietomis, kadangi kartu su ekonomikos kolapsu prasidės neramumai, plėšimai, socialiniai maištai ir kriminalo siautėjimas.

Kaip rodo naujausia JAV Statistikos biuro informacija, Čikaga užėmė pirmą vietą pagal gyventojų skaičiaus mažėjimą 2015-2016 metais. Toliau seka Detroitas ir Baltimorė.

Kuko apygarda Ilinojuje prarado daugiausiai gyventojų per minėtą laikotarpį – 66 000 žmonių.

Klivlendas ir Milvokis irgi atsidūrė sąrašo viršuje, ir kai kurie ekspertai pastebėjo, jog visi šie miestai turi rimtų ekonomikos problemų. Negalima, žinoma, kaltinti žmonių, gyvenančių tuose miestuose, už siekį susirasti šiltesnę ir ekonomiškai palankesnę gyvenamą vietą. Tačiau kai kurie palieka miestus sunerimę dėl visos šalies perspektyvų. Nereikia būti ypatingai įžvalgiam, kad pastebėtum, kaip aplink jus kaupiasi pyktis, neviltis ir neapykanta. Ir daug mūsų tėvynainių mano, kad šalyje subrendo sąlygos socialiniams neramumams ir konfliktams. Kelių bestselerių autorius Dagas Keisis mano, kad netrukus mums teks tapti pilietinio karo, kuris prasidės po finansinio kolapso, liudininkais.

Knygos „Crisis Investing“ apie tai, kaip Amerikos politinis landšaftas keitėsi, kai prezidentą Karterį pakeitė Reiganas, autorius mano, kad artėjanti krizė bus tolygi Amerikos Pilietiniam karui XIX-ame amžiuje, o gal bus ir dar blogiau. Keisis paaiškino: „Šiandien Amerikoje tiek daug antagonizmo, kaip ir prieš Pilietinį karą. Neapykanta pasiekė neįtikėtiną mastą. Anksčiau respublikonai ir demokratai galėjo nesutikti vieni su kitais, tačiau vedė civilizuotas diskusijas, kurių rėmuose išsakydavo savo skirtingas nuomones. Dabar tarp šių grupių viešpatauja neapykanta. Geruoju tai nesibaigs“. Keisis įsitikinęs, kad artėjanti finansinė katastrofa išsprogdins situaciją. Jis teigia: „Esu sunerimęs, kad mes atsidūrėme situacijoje, kuri, kaip man atrodo, veda į pilietinį karą. Ir problema neapsiribos finansiniu kolapsu. Finansinė katastrofa duos startą ištisai įvykių grandinei“.

Nėra abejonių, kad mūsų finansinė sistema jau pribrendo kolapsui, ir kai situacija taps išties kritiška, kaip į tai reaguos žmonės?

Daug kas nusprendė, kad verta išvažiuoti iš tankiai gyvenamų centrų dar prieš tai, kai sužinosime atsakymą į šį klausimą.

Pavyzdžiui, ne per seniausiai laikraštis Chicago Tribune paskelbė straipsnį apie tai, kad labai didelis skaičius žmonių keliauja į JAV šiaurės vakarus. Vienu tokiu keliautoju tapo buvęs Kalifornijos gyventojas Trevoras Treleris, jis persikėlė į Aidaho valstijos šiaurę dar prieš praėjusių metų rinkimus. 44 metų amžiaus Trevoras, kuriam ant diržo kaba 44 kalibro Smith & Wesson’as, persikėlė į Aidahą iš Long Byčo, neseniai jis sumokėjo beveik 400 000 dolerių už patogų gynybai namą su trimis miegamaisiais ir 5 akrais miškingos vietovės sklypu.

Anksčiau dirbęs barmenu Kalifornijos kurorte Trevoras papasakojo, kad Obama tapo svarbiausiu faktoriumi, nulėmusiu sprendimą keisti gyvenamą vietą. Buvęs prezidentas paskatino rasinius nesutarimus Amerikoje, padidino valstybės skolą iki pavojingo lygio, buvo priešiškai nusiteikęs 2-ąjai pataisai ir nesugebėjo sutramdyti Irano bei Šiaurės Korėjos branduolinių ambicijų.

Trevoras teigia, kad kiekvienas iš šių faktorių gali sukelti siaubingą chaosą, ir dėl to jis su žmona užpirko maisto ir ginklų su šaudmenimis ir apsitvėrė geležine tvora.

Tačiau ne tik eiliniai piliečiai labai rimtai sunerimo dėl ateities. Prieš savaitę CNN paskelbė straipsnį „Milijardierių bunkeriai: kaip 1% ruošiasi apokalipsei“. Nemažai elito atstovų, įskaitant investicijų fondų vadovus, sporto žvaigždes ir technologinių kompanijų direktorius (kalbama, kad ir Geitsas pasistatė bunkerį po savo būstu) nutarė įsigyti nuosavas slaptas slėptuves savo šeimoms ir personalui.

Generalinis Teksaso kompanijos Rising S Company vadybininkas Haris Linčas teigia, kad brangių požeminių bunkerių pardavimai 2016 metais išaugo 700%, lyginant su 2015 metais, o bendri bunkerių pardavimai padidėjo 300% po prezidento rinkimų praėjusių metų lapkritį.

Tai kodėl gi Geitsas ir jo draugeliai milijardieriai taip domisi liukso klasės bunkeriais išgyvenimui, jei aplinkui viskas taip nuostabu?

Kas nors gali paaiškinti?

Kur tik pažvelgsite, pamatysite užsidarančias parduotuves, o ekonomika siunčia grėsmingus signalus, tačiau tie, kurie prekiauja bunkeriais, uždirba milžiniškus pinigus.

Aš ir pats neatsisakyčiau tokio bunkerio, nes atrodo jie išties patraukliai.

Viena iš tokių slėptuvių, Vivos xPoint, įsikūrė netoli Blek Hilso Pietų Dakotoje. Kompleksą sudaro 575 kariniai bunkeriai, kurie iki 1967 metų buvo naudojami kaip armijos sandėliai šaudmenims laikyti.

Šiuo metu tie sandėliai perdaryti į būstus, kurie gali sutalpinti iki 5000 žmonių. Kiekvieno bunkerio interjerą savininkas renkasi individualiai, kaina svyruoja nuo 25 iki 200 tūkstančių $. Kaina priklauso nuo to, ar nori savininkas gauti minimalistinį interjerą, ar susikurti itin puikias gyvenimo sąlygas.

Slėptuvės bus aprūpintos viskuo, ko reikia, kad būtų sukurtas nedidelio miestelio komfortas. Ten bus vietinis teatras, mokykla, hidroponiniai sodai, klinika, spa ir sporto salės. Šie elito atstovai planuoja perlaukti artėjančią apokalipsę stilingai, tupėdami bunkeriuose, kol jiems virš galvų pasaulis kraustysis iš proto.

Tuo tarpu didžioji gyventojų dalis nieko nežino apie tai, kas netrukus su jais įvyks, ir šie būsimi įvykiai užklups juos visiškai netikėtai, palikdami juos be atsitraukimo kelių.

Pagal

Comments are closed.