2011 liepos 24 norvegų interneto portale Newsbad.com pasirodė žinomo norvegų politiko laiškas, praskleidęs paslapties uždangą nuo slapto projekto, kurio metu statomos požeminės slėptuvės-bunkeriai gelbėtis nuo globalinės katastrofos pasekmių. Katastrofos laukiama 2012 metais.
Sensacijos autorius pasirašė laišką savo tikru vardu, tačiau paprašė žurnalistų išlaikyti jį paslaptyje. Prie laiško buvo pridėtos nuotraukos, kuriose šis žmogus užfiksuotas su Norvegijos premjeru, be su Pakistano premjere, Benazir Bhuto, tragiškai žuvusia 2007 gruodį, taip pat su kitais politikais, su kuriais jis asmeniškai pažįstamas ir ne sykį susitiko.
Portalo redakcija patikrino vardo ir nuotraukų tikrumą – viskas pasitvirtino. Kai dėl informacijos, pateiktos laiške, tai ji sukėlė tikrą sensaciją.
Užslaptinta statyba
Autorius teigia, kad nori visiems pranešti apie keistus ir paslaptingus įvykius, vykstančius šalyje, pradedant 2008 metais, ir kurie turi baigtis 2012 metais. Įvykių esmė yra ta, kad Norvegijos vyriausybė vis didėjančiu mastu ir griežtoje paslaptyje stato požeminius bunkerius ir bazes.
Į išmanančių žmonių klausimus, vyriausybės nariai atsako, kad tai daroma, kad norvegų tauta būtų apsaugota nuo planetinio masto kataklizmo. Pradėjus statybas su Amerikos ir Europos pagalba, tuo pat metu Norvegijoje pradėtos ruošti maisto produktų ir sėklų atsargos – Špicbergene ir arktinėje šalies dalyje.
Laiško autoriaus nuomone, analogiški dalykai vykdomi Izraelyje ir eilėje kitų šalių. Laiške tvirtinama, kad visi tie valstybės veikėjai, su kuriais autorius kartu fotografavosi ir kuriuos jis pridėjo prie savo laiško, žino apie tai, kas vyksta, bet nenori gąsdinti savo tautų, kad neišprovokuotų visuotinės panikos.
Grandiozinės statybos priežastimi tapo informacija apie artėjančią prie Žemės planetą X…
Kaip ir ką gelbės?
Priemonės, apie kurias kalba norvegų politikas, skirtos gelbėti tik tiems, kas priklauso valdančiam elitui ir tiems, kas prisidės prie tolimesnio planetos atgimimo: gydytojams, mokslininkams ir panašiai. Pačiam laiško autoriui jau žinoma, kad jis turės palikti savo darbovietę ir išvažiuoti į Mosjeno miesto apylinkes, kur giliai po žeme esama jau seniai pastatytos patalpos karinėms stovykloms.
Jos suskirstytos į sektorius – raudonasis, mėlynasis ir žaliasis, jiems priskirti Norvegijos ginkluotojų pajėgų pavadinimai. Visi sektoriai ir požeminės stovyklos bunkeriai sujungti tuneliais, tarp jų pakloti bėgiai, kuriais kursuoja „drezinos“ žmonėms pervežti iš vienos stovyklos į kitą. Ta šalies gyventojų dalis, kurią valdžia ketina palikti paviršiuje ir kuri bus pasmerkta žūti, nesulauks jokios pagalbos.
Pagal šiuos planus, 2 mln norvegų numatoma išgelbėti, o likusieji mirs. Tai reiškia, kad 2,6 mln norvegų taps pasmerkti, neturėdami galimybės ko nors imtis savo išsigelbėjimo labui.
Raginimas susitelkti ir imtis savigynos
Laiško autorius labai pergyvena, kad tiek daug žmonių sužinos teisybę pernelyg vėlai, kai viskas jau bus baigta. Jo nuomone, Norvegijos vyriausybė apgaudinėja savo tautą, pradedant 1983 metais. Politiniai lyderiai nenori pranešti tautai teisybės, nes bijo atsidurti tarp tų, kurių nepaims į projektą „Nojaus arka 12″.
Tiems, kurie gali pasirūpinti savimi patys, norvegų politikas pataria pasitraukti į aukštesnes vietas ir susirasti ten olas, kur galima sudaryti maisto produktų atsargas bent jau penkeriems metams – konservus ir vandenį hermetiškuose induose. Pageidautina taip pat apsirūpinti medikamentais, apsaugos priemonėmis nuo radiacijos ir biologinės apsaugos drabužiais.
Laiške tėvynainiai ir viso pasaulio gyventojai raginami nesivilti, kad juos išgelbės Dievas, o pasikliauti savimi, pasistengti savarankiškai pakeisti savo likimą. „Atsibuskite gi pagaliau!“ – prašo laiško autorius. Jis prisipažįsta, kad būtų galėjęs pasirašyti išgalvotu vardu, bet taip nepadarė, kadangi dabar jau nieko nebebijo. Ir paaiškina: jeigu žmogui pasidaro aiškūs kai kurie dalykai, jis tampa nepažeidžiama persona.
Globalinės katastrofos tikimybė, kaip mano politikas, yra 100%. Tačiau dar yra laiko pasiruošti atomazgai. Jis rekomenduoja visiems sukurti gelbėjimo grupes, apsirūpinti reikalinga įranga ir ieškoti vietų, kur žmonės galės saugiai išbūti, turėdami maisto atsargų pakankamai ilgam laikui.
I. Iljinas
Тайны ХХ века № 37 2011