Klaikiausi gydymo metodai

Ne per seniausiai teko pasižiūrėti Stiveno Soderbergo serialą „Nikerbrokerio ligoninė“, kuris smarkiai šokiravo natūralistinėmis gydymo scenomis, nuo kurių žmogui plaukai iš siaubo pasišiaušia. Tačiau čia režisierius nemelavo ir netgi neperdėjo: gydymas tuo pavidalu, kokiu jį mes stebime mūsų laikais, atsirado mažiau nei prieš 100 metų, o ankstesnių laikmečių eskulapų metodai buvo ne šiaip žiaurūs, bet neretai mažai kuo skyrėsi nuo kankinimų. Nutariau prisiminti keletą pačių bjauriausių, žiauriausių ir klaikiausių gydymo metodų, kuriuos daktarai naudojo praeityje.

RAMINANTI KĖDĖ

Antroje XVIII amžiaus pusėje daktaras Bendžaminas Rašas išdaro prietaisą su ironišku pavadinimu „raminanti kėdė“. Įrenginio esmė paprasta. Psichinis ligonis pritvirtinamas prie kėdės taip, kad negalėtų judėti, o ant galvos uždėdavo gaubtą, kuris palaipsniui spausdavo kaukolę. Po kėde buvo kibiras, kuriame, kaip manė išradimo autorius, drauge su paciento išmatomis ir šlapimu ištekėdavo ir beprotystė.

KIAUŠINĖLIŲ KSENOTRANSPLANTACIJA

Tiems, kurie nežino: ksenotransplantacija – gyvūnų organų ar audinių persodinimas žmogui. Ypač audringai ši praktika vystėsi pirmoje XX amžiaus pusėje, kaip ir kitos mokslinės veiklos sritys. Šioje sferoje pasižymėjo prancūzų chirurgas Seržas Voronofas, kuris iš pradžių turtingiems, tačiau niekam tikusiems meilužiams persodindavo mirčiai nuteistų nusikaltėlių kiaušinėlius, o paskui, kadangi tai reta ir brangiai kainuojanti medžiaga, perėjo prie beždžionių. Reikia pažymėti, kad pats daktaras nežadėjo, kad iškart po operacijos smarkiai padidės vyriška potencija, o kalbėjo viso labo apie organizmo atjaunėjimą, tačiau viltį praradę pacientai užmerkdavo į tai akis. Savaime aišku, jokių realių rezultatų operacijos neturėjo ir spaudžiamas visuomenės savo darbus chirurgas nutraukė.

TREPANACIJA IR LOBOTOMIJA

Kaukolės trepanacija – chirurginė operacija, kai atidaroma žmogaus kaukolė. Naudojama pakankamai seniai. Pirmieji tokio pobūdžio atvėrimai datuojami dar akmens amžiumi ir kai kurie gydytojai iki šiol pasirengę išvaduoti pacientus nuo negalavimų tokiu primityviu metodu. Panašus gydymo metodas – lobotomija – žinomas daugeliui, tai procedūra, kai perpjaunami audiniai, jungiantys smegenų kaktos dalį su pačiais smegenimis, įvedant ilgas aštrias adatas per akiduobes. Lobotomija buvo labai populiari XX amžiuje, 1949 metais šio metodo autorius Egašas Monišas gavo Nobelio premiją. Po procedūros pacientas tampa visišku daržove, nesugebančia įsilieti į socialinį gyvenimą, tačiau tai nieko nesutrikdė, nes dažniausiai operacijas atlikdavo agresyviems bepročiams, kurie ir taip nesugeba įsilieti į sociumą.

ANTIMASTURBACINIS KORSETAS

Beveik kiekviename kankinimų muziejuje galima pamatyti įdomų įrenginį, panašų į dideles metalines kelnaites. Tai ir yra antimasturbacinis korsetas. XVIII-XIX amžiais mokslininkai ėmė drausti savęs tenkinimą, argumentuodami baisiomis pasekmėmis, tokiomis kaip nuplikimas, palaidumas, spuogai ir netgi smegenų suskystėjimas. Ir kad apsaugotų savo atžalas nuo šios ydos, rūpestingi tėveliai aprengdavo juos klaikiais godžių išradėjų sukurtais metaliniais drabužiais.

KASPINUOČIAI

Kaspinuotis – tai ilga balta kirmėlė, kuri prasiskverbia į gyvą sutvėrimą, prisisiurbia viduje ir parazituoja. Iki to laiko, kol gydytojai sužinojo, kad tai kelia mirtiną grėsmę, žmonės su malonumu specialiai rijo šitas bjaurastis, vildamiesi numesti svorio. Keista, bet ir mūsų laikais atsiranda narsuolių, perkančių tabletes su šios kirmėlės kiaušinėliais ir ne mažiau narsių pardavėjų. Savaime aišku, drauge su kirmėlėmis pateikiamos ir jų naikinimo priemonės, tegu ir abejotinos. Daugumoje valstybių uždrausta tai daryti, dėl to storuliams tenka važiuoti ten, kur kirmėlės vis dar legalios.

TABAKO KLIZMOS

Mūsų laikais tabako rūkymas ribojamas ir laikomas žalingu įpročiu, kuris negali baigtis geruoju. O štai XVIII amžiaus Europoje buvo paplitusi praktika gydyti vidurių užkietėjimą ir cholerą įpučiant tabako dūmus tiesiai į analinę angą. Baltieji persikėlėliais perėmė šią technologiją iš Amerikos indėnų.

PASTA IŠ NEGYVŲ PELIŲ IR GYVŪNŲ EKSKREMENTAI

Mūsų mažieji broliai nuo neatmenamų laikų yra neatskiriama žmogaus gyvenimo dalis ir medicina negalėjo praeiti pro šalį. Gyvūnai naudojami buvo labai dažnai ir pačiais įvairiausiais tikslais.

Elžbietos laikų Anglijoje pusiau perpjautas peles pridėdavo prie karpų. Pastą iš negyvų graužikų naudojo prieš dantų skausmą Senovės Egipte. Tos pačios nelaimingos pelės buvo tapusios priemone prieš kokliušą, raupus ir naktinį šlapimo nelaikymą.

Senovės Egipte kaip kontracepcines priemones naudojo krokodilų ir dramblių išmatas. Šunų išmatomis buvo gydomas gerklės skausmas, jas taip pat naudojo kaip pleistrą žaizdoms užgydyti.

HIDROTERAPIJA

Mūsų laikais gydymas vandeniu – tai dažniausiai atpalaiduojančios vonios ir džakuzi, tačiau nuo XVII iki XIX amžiaus hidroterapijos paskyrimas reiškė pacientui tikrą kankynę. Olandų gydytojas ir chemikas Janas Baptistas van Gelmontas sugalvojo veiksmingą, kaip jam atrodė, būdą išgelbėti bepročius nuo beprotiškų minčių ir idėjų. Pacientą panardindavo į vandenį ir laikė, kol iš burnos nenustodavo eiti burbulai. Kartu su burbulais, kaip buvo sumanyta, nelaimėlį turėjo palikti ir beprotybė. Jei ligonis likdavo gyvas, terapija buvo laikoma sėkminga, jeigu ne – tai liga paliko vargšą kartu su gyvybe.

ANALINĖS FISTULĖS GYDYMAS VIRVĖMIS

Klaikus dalykėlis. Paaiškinimas: analinė fistulė – tai kanalas, kuris prasideda žarnyno ertmėje ir išeina ant odos paviršiaus. Viduramžiais dėl plačiai paplitusio jodinėjimo, analinės fistulės pasitaikydavo žymiai dažniau, nei dabar ir XIV amžiuje anglų chirurgas Džonas Ardėnietis išrado veiksmingą, tačiau iki išprotėjimo skausmingą gydymo metodą. Jis pradurdavo fistulę kiaurai ir perverdavo per ją virvę, ištraukdamas vieną jos galą per analinę angą, paskui surišdamas abu galus ir smarkiais trūkdelėdamas virvę, perplėšdamas audinius. Rezultate gautą baisybę apdorodavo ir susiūdavo. Nežiūrint į visus trūkumus, riteriai ir kilmingos asmenybės stodavo į eilę, kad atsikratytų kančių. Deja, maždaug kas antras iš jų neišgyvendavo iki procedūros pabaigos arba mirdavo iškart po jos.

www

Patiko straipsnis? Pasidalinkite su draugais tinkluose!

Parašykite komentarą