Cheminė terapija, skiepai, antibiotikai ir daugelis kitų „gydymo priemonių“ kaltos dėl to, kad pasaulyje nekontroliuojamai plinta tokie susirgimai kaip vėžys, autoimuniniai sutrikimai, astma, AIDS. Neseniai atliktų tyrimų rezultatai paaiškina, dėl ko taip sparčiai didėja jatrogeninių susirgimų skaičius.
Biochemikas ir gydytojas Volteris Lastas dirbo visoje eilėje Vokietijos institutų, „Bio-Science“ laboratorijose Los Andžele. Vėliau, kaip dietologas ir natūrologas dirbo Naujojoje Zelandijoje ir Australijoje, kurioje gyvena iki šiol. Jis rašė straipsnius apie sveikatą ir yra išleidęs kelias knygas, tokias kaip „Heal Yourself“, Healing Foods. Reguliariai spausdinasi žurnale Nexus.
***
Nepretenduodamas į šio tyrimo objektyvumą, aš vis dėlto esu visiškai tikras, kad dėl daugumos ligų kalta pati medicinos sistema, ir pamėginsiu paaiškinti dėl ko tuo įsitikinau. Daug metų mano įtarimai medicinos atžvilgiu tiktai pasitvirtina.
Pradėjau aš kaip biochemikas ir toksikologas universitetų medicinos laboratorijose, buvau tikras, kad visos chroniškos ir taip vadinamos neišgydomos ligos yra išties neišgydomos, jų kilmė dažniausiai buvo neaiški ir buvau tikras, kad vaistai pagerina pacientų būklę ir daugeliu atvejų juos išgydo. Lūžis mano mąstyme prasidėjo neilgai trukus po persikėlimo į Naująją Zelandiją, kur atradau natūralų gyvenimo būdą ir natūralius gydymo metodus. Tada ir supratau, kad liga visų pirma yra nesveikų gyvenimo sąlygų pasekmė ir gali būti įveikta grįžtant prie natūralių gyvenimo sąlygų.
Stebėdamas medikamentų patogeniškumą, aš iš pradžių maniau, kad jie yra tiesiog nelabai efektyvūs ir sukelia šalutinius efektus ir nelaikiau jų susirgimų sukėlėjais. Susirgimai, kuriuos sukelia pats gydymas, vadinami jatrogeniniais. 2001 metais JAV jatrogeniniai faktoriai (fatališkos reakcijos į vaistus, gydytojų klaidos, nereikalingos chirurginės operacijos) tapo 783 936 žmonių mirties priežastimi. Tokiu būdu pati pavojingiausia liga Amerikoje šiuo metu yra pati sveikatos apsaugos sistema. Palyginimui: tais pačiais 2001 metais nuo širdies ir kraujagyslių ligų mirė 699 697 žmonės, nuo vėžio – 553 251.
Štai dėl ko pacientas taip puikiai į naudą išeina medicinos darbuotojų streikai! Statistiniai duomenys liudija, kad kai tik gydytojai kažkur sustreikuoja, mirtingumas tame regione pastebimai sumažėja. 1976 metais per masinius gydytojų streikus mirtingumas Kolumbijos sostinėje Bogotoje krito 35-iais procentais, Los Andžele – 18 procentų. Izraelyje 1973 metais per streiką mirtingumas sumažėjo dvigubai. Toks mažas mirtingumas Izraelyje buvo užfiksuotas tiktai vieną kartą, prieš 20 metų iki minėto streiko, kai vėlgi sustreikavo medikai. Pasibaigus streikui, mirtingumas sugrįžo į įprastą lygį.
Mirtingumo nuo jatrogeninių faktorių statistika neaprėpia tų atvejų, kai ligonis dėl gydytojo kaltės tampa invalidu (patogeniniai vaistai ar procedūros). Realų šios problemos mastą aš suvokiau, kai išgirdau Oriano Traso istoriją. Jis aptiko antibiotikų sugebėjimą išprovokuoti kandidozę.
DAKTARO ORIANO TRASO ATRADIMAS
1953 metais vienoje iš Alabamos ligoninių daktaras Orianas Trasas aptiko žalingus antibiotikų efektus. Kartą, ligonių apėjimo metu, jo dėmesį atkreipė vyriškis iškankintu veidu, panašus į mirštantį senuką. Tuo tarpu jam buvo apie 40 metų ir hospitalizuotas jis buvo prieš 4 mėnesius. Niekas iš specialistų negalėjo nustatyti diagnozės. Greičiau iš įpročio Trasas paklausė ligonio, kokiomis aplinkybėmis jis susirgo. Vyriškis atsakė, kad viskas prasidėjo prieš 6 mėnesius, kai įsipjovė pirštą. Jam išrašė antibiotikų, kurie iš pradžių sukėlė viduriavimą, o paskui bendrą sveikatos pablogėjimą. Trasas žinojo, kad antibiotikai provokuoja viduriavimą, žinojo, kaip ir bet kuris gydytojas, kad kandidozė itin lengvai vystosi nusilpusiame organizme. O ką, jeigu viskas vyksta atvirkščiai? Jei kandidozė sukėlė organizmo nusilpimą? Trasas manė, kad kandidozę galima gydyti kalio jodido tirpalu. Jis paskyrė ligoniui 6 lašus Lugolio tirpalo po keturis kartus per dieną trims savaitėms ir… Pasibaigus šiam laikui, ligonis visiškai pasveiko.
Netrukus pas Trasą į priėmimą atėjo moteris, kuri skundėsi užgulta nosimi, stipriais galvos skausmais, vaginos uždegimu ir gilia depresija. Dideliam jo nustebimui, visi šie simptomai išnyko, pavartojus vaistus nuo kandidozės.
Dar po kurio laiko į jį kreipėsi moteris, daugiau kaip šešis metus serganti šizofrenija. Ją gydė elektros šoku (šimtai smūgių!) ir didžiulėmis vaistų dozėmis. Trasas ėmė gydyti jos sinusitą tomis pačiomis priemonėmis nuo kandidozės ir moteris netrukus visiškai pasveiko tiek fiziškai, tiek psichiškai.
Nuo to laiko Trasas naudoja Lugolio tirpalą kiekvieną kartą, kai tik aptinka pas pacientą bent menkiausią piktybinio grybelio požymį. Priemonė pasirodė esanti nepaprastai efektyvi prieš itin platų spektrą susirgimų, tokių kaip menstruacijų pažeidimai, hiperaktyvumo sindromas, dėmesio deficitas, autizmas, šizofrenija, išsėtinė sklerozė. Krono liga ir t.t.
Bet kuriam patyrusiam natūropatui čia nebus nieko naujo. Seniai žinomas prieškandidozinių priemonių gydomasis potencialas ir alternatyvios medicinos atstovams, tokiems kaip daktaras Viljamas Krukas, kelių knygų apie sėkmingą hiperaktyvių vaikų alergijos gydymą autorius.
ANTIBIOTINIS SINDROMAS
Kandidozė – ne vienintelis antibiotikų šalutinis efektas, o antibiotikai – ne vienintelis panašių problemų šaltinis. Medikamentai, naudojami cheminėje terapijoje, steroidiniai priešuždegiminiai preparatai ir kitos ilgalaikės farmakoterapijos priemonės turi tendenciją naikinti ar šalinti natūralias žarnyno bakterijas. Tokiais atvejais jų vietą užima grybeliai, parazitai ir patogeninės bakterijos. Tai vadinama dibioze. Dauguma pacientų vartoja šiuos preparatus ligoninėje, dėl to nenuostabu, kad būtent ten kandidozė sutinkama dažniausiai.
Natūrali žarnyno flora, kurią sudaro daugiausia laktobakterijos, ne tik padeda virškinti ir įsisavinti maistą, bet ir gina mūsų organizmą nuo patogeninių bakterijų, kurios kitu atveju apnuodytų mus. Kad kiltų infekcija sveikame žarnyne, prireiktų milijonų salmonelės lazdelių, kai tuo tarpu prie disbiozės pakaks ir kelių dešimčių. Sergant chroniška disbioze, prasideda žarnyno sienelių uždegimas, išprovokuojamos opos, apendicitas, kyla problemos įsisavinant maistines medžiagas, susergama Krono liga. Nukentėjus žarnyno gleivinei, pacientams išsivysto alergija, artritas, autoimuniniai susirgimai. Greta kandidozės, į kraują ir organus tokiu atveju lengvai prasiskverbia daug kitokių patogeninių bakterijų ir parazitų. Analizuodamas gyvas ląsteles natūropatas gali akivaizdžiai pademonstruoti pacientui grybelius, kurių esama jo kraujyje.
Patogeninių bakterijų įsiveržimas smarkiai susilpnina imuninę sistemą, paversdamas žmogų lengvu grobiu infekciniams ir chroniškiems susirgimams. Pastaruosius vis dažniau gydo antibiotikais, kas tik pablogina situaciją.
Griežtai kalbant, problema slypi ne antibiotikuose kaipo tokiuose. Esant reikalui, juos galima naudoti, tačiau tik derinant su fungicidais, tokiais kaip švieži česnakai ir probiotikais (po antibiotikų ir prieš angliavandenius). Tai užkirs kelią daugumai susirgimų, kuriuos provokuoja nepateisinamas antibiotikų vartojimas.