ISTORIJA - MŪSŲ LAIKAI
sausio 3, 2017

Kaip anglai įkyrėjusias žmonas pardavinėjo

Kaip anglai įkyrėjusias žmonas pardavinėjo

Praeityje moterų dalia buvo nepavydėtina. Ištekėjusios, jos tapdavo vos ne vyro nuosavybe, o tie darė, ką norėjo. Anglijoje, pavyzdžiui, kai žmonos įkyrėdavo, vyrai galėjo jas paprasčiausiai parduoti. Reikia pažymėti, kad kalba eina ne apie niūrius viduramžius, o apie XVIII-XIX šimtmečius.

Tokį pardavimą vaizdžiai aprašė Tomas Hardis savo kūrinyje „Kestenbridžo meras“. Pagrindinis herojus ten parduoda žmoną, o paskui sąžinės graužatis priveda jį prie mirties.

Kiekviena pardavimo procedūra buvo standartinė: vyras atveda žmoną į aikštę, laikydamas už pavadėlio, pritvirtinto prie kaklo. Po to ji užlipdavo ant pakylos ir prasidėdavo prekyba. Žmona atitekdavo pasiūliusiam didžiausią kainą.

To laikmečio laikraščiuose buvo plačiai nušviečiami tokie įvykiai. Vienas iš pirmųjų užregistruotų pardavimų datuojamas 1733 metais. Kaip liudija įrašai, kažkoks Samiuelis Vaithauzas pardavė žmoną Merę Tomui Grifitsui už vieną svarą sterlingų. Ponas Grifitsas turėjo „priimti moterį su visais jos trūkumais ir ydomis“. Dar viena žmona buvo parduodama, paskelbus vieno penso pradinę kainą. Nieko nuostabaus, kad senberniai fermeriai vos nesusimušė, norėdami įsigyti šią moterį. Galiausiai sulygo penkių šilingų ir šešių pensų kainą.

Kad ir kaip keistai tai skambėtų, tačiau tokia prekyba dažniausiai vyko moterims sutinkant. Daugeliu atvejų žmoną nupirkdavo jos pačios meilužis už simbolišką kainą. Buvo ir taip, kad po aukciono visi trys eidavo į artimiausią pabą atšvęsti sandėrio.

Labiausiai prekyba žmonomis išpopuliarėjo 1780-1850 metais. Iš to periodo mus pasiekė ne mažiau kaip 300 aficialių tokių procedūrų patvirtinimų. O viskas prasidėjo nuo to, kad Anglijoje 1753 metais buvo priimtas įstatymas dėl santuokų. Nuo to momento santuokos nebuvo registruojamos. Moterys atsidūrė praktiškai visiškoje vyrų žinioje. Skyrybos kainavo neįtikėtinai brangiai. Ir būtent žmonų pardavimas aikštėje tapo tuo puikiu būdu atsikratyti vienas kito. Valdžia nepritarė šiai praktikai, bet paprasčiausiai užmerkė akis.

Žmonos pardavimas. Roulendsonas, maždaug 1812-1814 metai

1830 metais įvyko dar vienas įdomus pardavimas. Vyras pradėjo aukcioną, tačiau paskui pristabdė statymus, nutaręs palikti viską, kaip buvo. Tačiau žmona įvažiavo jam kelis antausius, šaukdama: „Aš noriu būti parduota, aš noriu permainų!“

Paskutinis liudijimas apie pardavimą pasiekė mus iš 1913 metų. Moteris, davusi parodymus Lidso miesto teisme, pareiškė, kad vyras pardavė ją kolegai iš darbo už vieną svarą sterlingų.

Šaltinis

Comments are closed.