Žmogbeždžionės yra patys pažangiausi ir tuo pat metu patys karingiausi primatai. Šiai rūšiai, pavyzdžiui, priklauso žmogus ir šimpanzė – mūsų artimiausia genetinė giminaitė iš beždžionių tarpo. Šimpanzės elgesio modeliai labai panašūs į žmogiškus. Tarp viso kito, jos gali kariauti dėl teritorijų, ir tie karai trunka ne vienerius metus.
Karo pradžia
Žymiausiu konfliktu laikomas tasai, kuris įvyko 8-ame dešimtmetyje Tanzanijoje. Britų zoologė Džeinė Gudol pastebėjo, kad Gombė Strym Nacionaliniame parke gyvenanti beždžionių šeimyna staiga suskilo į dvi grupes.
Pirmoji grupė, kurią mokslininkai pavadino Kasakela, įsikūrė šiaurinėje parko dalyje. Joje buvo 8 patinai ir 12 patelių su mažyliais. Antroji grupė, pavadinta Kagama, užėmė pietinę teritoriją. Ją sudarė 6 patinai, trys patelės ir „jaunimas“.
Džeinė Gudol pasakoja, kad skilimas įvyko 1971 metais, o 1974 metų sausio 7 dieną primatai stojo į karą, kai kelis Kasakela patinai atakavo vieną Kagama patiną. Būtent nuo šio momento prasidėjo keturių metų trukmės kariniai veiksmai, su visiškai realiomis kruvinomis kautynėmis.
Dviejų grupių susidūrimai neapsiribojo apsimėtymais akmenimis ar peštynėmis su pagaliais. Beždžionės pademonstravo pakankamai gudrias ir racionalias strategijas. Pavyzdžiui, jos patykodavo pavienius priešus, užkirsdavo kelią atsitraukimui ir bėgimui, o paskui šaltakraujiškai užmušdavo. Dar daugiau – užmušę priešą, nugalėtojai sudraskydavo jo lavoną į dalis ir suėsdavo tiesiog mūšio lauke.
Praėjo trys metai ir Kasakela sunaikino visus Kagama grupės patinus, o tada ėmėsi patelių. Viena iš jų buvo įveikta ir nužudyta, dvi kitos dingo be pėdsakų. Trims jaunoms patelėms iš „jaunimo“ tarpo, pasisekė: jas žiauriai sumušė, tačiau paliko gyvas ir priėmė į savo grupę. Įveikę priešus, Kasakela patinai užvaldė ir jų teritoriją. Ir visgi pergalė nebuvo ilgalaikė.
Apsigyvenusi pietinėje Nacionalinio parko dalyje, Kasakela grupė tapo kitos grupės – Kalande – kaimyne. Ši grupė su sunaikinta Kagama bendrija gyveno taikiai ir nepretendavo į jos teritoriją, tačiau kraugeriai iš Kasakela buvo pasitikti labai nesvetingai. Kalande, gerokai gausesnė ir stipresnė bendruomenė, pradėjo aktyviai atakuoti atsibastėlius ir vakarykščiai nugalėtojai spruko pabrukę uodegas atgal į šiaurę, palikę neseniai užgrobtą teritoriją.
Džeinę Gudol apstulbino toks šimpanzių elgesys, kuris praktiškai nesiskyrė nuo žmonių kovų dėl teritorijų. Paskelbusi šią informaciją žiniasklaidoje, britų mokslininkė susidūrė su neslepiamu kolegų skepticizmu. Netgi mokslo pasaulyje nelabai kas patikėjo ilgalaikiais ir išradingais beždžionių karais. Zoologė pasiduoti neketino ir tęsė primatų stebėjimą. Kaip visada, laikas sustatė viską į savo vietas ir ji pagaliau įrodė pasauliui, kad buvo teisi.