Mokslinių metodų objektyvumą užgrobė ir iškraipė korporacijos, kurios neretai perka iš mokslininkų savo produkcijos palaikymą. Tą patį galima pasakyti ir apie politikus, kurie naudoja besisukančių durų principą (greitas cikliškas vadovų keitimas) privačiame ir valstybiniame sektoriuose. Ir blogiausia, kad vartotojų teisių gynimo įstaigos kartais pačios tampa tokių schemų bendrininkėmis.
Vartotojų tikėjimas moksliniais tyrimais ir pasitikėjimas valstybinėmis kontrolės įstaigomis buvo paminti pelno gavimo labui, dėl ko susiklostė situacija, kai rinkoje pasidarė leista pardavinėti produktus su sumažintais saugumo standartais. Sintetiniai chemikalai, su kuriais mes susiduriame kiekvieną dieną maiste, vandenyje ir aplinkoje, daro vis didesnę įtaką mūsų psichinei ir fizinei sveikatai. Grėsmės mastą gali paviešinti ir jau buvo paviešinę tiek oficialaus mokslo ekspertai, tiek netradicinės medicinos atstovai. Ekspertai dokumentuotai patvirtino tuos sukčiavimo metodus apgaudinėjant vartotojus, kurie daro žalą mūsų sveikatai. Žemiau pateikiami ryškūs pavyzdžiai, su kuo mes, kaip biologinė rūšis, galime susidurti, jeigu cheminės atakos tęsis toliau.
GMO
Korporacija „Monsanto“ pradėjo nuo tokių nuodingų reaktyvų kaip „Agent Orange“ ir „Raundap“ gamybos. Dabar ji labiau žinoma dėl savo dominuojančios padėties genetiškai modifikuotų sėklų rinkoje. Korporacijai priklauso apie 90% pagrindinių GMO kultūrų, tokių kaip kukurūzai, soja ir medvilnė. Nepriklausomi tyrimai rodo, kad genetiškas produktų modifikavimas pažeidžia augalų organus, o naujausi tyrimai rodo, kad žiurkės, kurias šėrė genetiškai modifikuota soja, trečioje kartoje tampa visiškai bevaisės. Nežiūrint į šias ir daugelį kitų jau įrodytų problemų, nepanašu, kad FDA, kuri kontroliuoja „Monsanto“, sustabdys GMO auginimą, kol JAV žemės ūkio ministerija toia teskiria niekingus 3 mln$ savo tyrimams ir biotechnologinių rizikų vertinimo finansavimui. Suprantama, kad korporacijų finansuojami moksliniai tyrimai rodo, jog GMO įtaka žmogaus sveikatai yra nežymi.
Maisto papildai
Kai dauguma mūsų pagalvoja apie kenksmingus maisto papildus, tai galvojame dažniausiai apie natrio glutomatą, kuris tebenaudojamas apdorojant daugumą produktų. Gaila, bet glutomatas yra vienas silpniausių nuodų, kuriuos šiandien galime rasti savo maiste. 2008 metais Kinijoje vaikų mišinėliuose ir kai kuriuose produktuose buvo aptiktas melaninas. FDA pasiekė naują rekordą, paskelbusi, kad viskas gerai, nežiūrint į dešimtis tūkstančių žmonių, patiriančių virškinimo sutrikimus. Pavojingi maisto papildai naudojami gaminant praktiškai visus produktus ir net labiausiai paplitęs dažiklis „raudonas 40″ ir „geltonas 5″ bei „geltonas 6″ siejami su piktybinių auglių atsiradimu. Visai neseniai 92 000 svarų šaldytos vištienos buvo atšaukta iš rinkos dėl joje aptiktų „mėlynų plastikinių dalelių“. Tuo pat metu išsiaiškinta, kad Makdonaldse pardavinėjamoje vištienoje rasta „silikoninis polimeras“. Kai kurie tyrinėtojai tvirtina, kad šiandien vištiena tiek perpildyta cheminiais papildais, kad tikros mėsos joje tėra vos 51%.
Floras
Ne visi junginiai su floru blogi, o tik tie, kurie naudojami gydant dantis ir dedami į mūsų vandenį bei maisto produktus. Kalcio floridas – tai natūralios kilmės mineralas, kai tuo tarpu jo dirbtinis kolega natrio floridas priklauso pavojingų atliekų kategorijai ir naudojamas nuodyti žiurkėms ir vabzdžiams. Buvo atlikta daugybė aklų (pacientas nežino apie eksperimento tikslus) ir dvigubų (ir pacientas, ir gydytojas nežino apie eksperimento tikslus) tyrimų, kurie parodė, kad natrio floridas daro žmogui kumuliacinį poveikį (toksiškas apsinuodijimas, esant antriniam vartojimui), kuris sukelia alergijas, skrandžio ir žarnyno sutrikimus, silpnina kaulų audinius, sukelia vėžį ir neurologines problemas. Be to, mokslininkai iš Aplinkos apsaugos agentūros paskelbė Baltąją knygą, kurioje smerkiamas vandens floravimas. Vis dėlto natrio floridas yra nepaprastai brangus, jei utilizuosime jį kaip pavojingas atliekas. Ir čia galime rasti raktą supratimui, kodėl šis chemikalas, gerokai toksiškesnis už šviną ir beveik toks pats galingas kaip žiurkianuodžiai, utilizuojamas dedant jį mums į maistą.
Gyvsidabris
Pavojingas sunkusis metalas, skystos formos, bert dažniau sutinkamas metilo gyvsidabrio neurotoksino pavidalu. Ribota ir neribota forma gyvsidabris daro kolosalią žalą nervų sistemai, ypač embrionams. Gyvsidabris prasiskverbia į visas kūno ląsteles ir, kas dokumentiškai patvirtinta, gerokai padidina autizmo tikimybę. Tai verčia abejoti, ar tikslinga naudoti gyvsidabrį dantų plombose, vakcinose ir viskame, kas turi didelę kukurūzų sirupo su fruktoze koncentraciją – tos medžiagos dažnai sutinkamos pagrindiniuos amerikiečių maisto produktuose, įskaitant vaikų maistą. Tačiau kukurūzų perdirbėjų asociacija, suprantama, teberemia naudojimą šio chemikalo, kurs pavojingas bet kokiais kiekiais.
Cukraus pakaitalas
Dirbtinių saldiklių karalius aspartamas (E951) buvo leistas naudoti 1981 metais, kai Maisto ir vaistų departamento vadovas Halas Haisas atmetė FDA rekomendacijas, bylojančias apie aspartamo pavojingumą ir šitaip ignoravo vartotojų interesus. Aspartamas – tai neurotoksinas, kuris sąveikauja su gyvais organizmais lygiai kaip ir su sintetiniais medikamentais ir sukelia ištisą rinkinį jau įrodytų susirgimų ir sindromų. Tai kas gi paskyrė naują vadovą, kuris ignoravo mokslininkų ir visuomenės reikalavimus? Donaldas Ramsfeldas, kompanijos „G.D. Searle“, sukūrusios aspartamą, generalinis direktorius. Ramsfeldas priklausė Reigano pereinamai komandai. Kitą dieną po Reigano prezidentavimo pradžios, Ramsfeldas paskyrė naują FDA komisarą, paklusnų ir dėkingą jam „iki grabo lentos“, kas tapo bene ryškiausiu pavyzdžiu, kaip spjaunama į saugumą, vaikantis nuosavos naudos. Šiuo metu aspartamas naudojamas visuotinai – maiste, gėrimuose, vaistuose ir netgi vaikų maiste. Neseniai aspartamas buvo perkrikštytas į ausiai malonesnį „aminosvitą“.
Higienos ir plovimo priemonės
Buitinė chemija ir kosmetika kasdien patenka ant mūsų kūno, į plaučius, ją absorbuoja galvos oda. Animaciniame video „The Story of Cosmetics“ pasakojama apie pramonės nusikaltimus ir į nusikaltimus įsivėlusias kontroliavimo įstaigas. Ir tai tik pusė reikalo. Labiausiai paplitusių produktų ir jų cheminių komponentų sąrašas užimtų ištisą enciklopediją. Visi tie chemikalai kelia kone visų rūšių alergijas, chroniškus susirgimus ir negalavimus, kokie tik žinomi žmogui. Visiškai neseniai buvo nustatyta, kad buitinės plovimo priemonės sukelia krūties vėžį ir dėmesio stokos sindromą kartu su hiperaktyvumu.
Aplinkos teršimas
Straipsnyje „Aplinką teršiančios medžiagoms ribos neegzistuoja“ NASA pranešė, kad bet kokia medžiaga, išpurkšta atmosferoje, potencialiai gali cirkuliuoti aplink planetą. Visus mus išties apjungia aviaciniai srautai. Viena atmosferinio teršimo kategorija pagimdė konspirologines teorijas, nežiūrint į daugybę viešų dokumentų iš Senato klausymų 1977 metais: tai nuodingos dujos (cheminės inversinės trasos), paliekamos tiek privačios, tiek komercinės aviacijos. Naujausi viešų asmenų pasisakymai patvirtino įtarimus. Inversinės nuosėdos buvo patikrintos ir paaiškėjo, kad jose yra didelė bario ir aliuminio koncentracija. Įdomu pažymėti, kad „Monsanto“ paskelbė apie savo naujausią kūrinį – geną, atsparų aliuminiui. Nuodingos inversinės trasos atrodo kaip apgailėtina paranoja, tačiau negalima neigti vieno iš naujausių pavyzdžių, kai buvo panaudoti cheminiai purškalai: naftos dispersantas (medžiaga, ardanti netirpias teršalų daleles) „koreksitas“, kurį išpurškė virš Meksikos įlankos. Šį procesą galima palyginti su pasėlių apipurškimu, kuris naudojamas daugiau kaip 100 metų. Karai užsienyje, atrodo, gali globaliai paveikti netgi oro kokybę, kaip ir karinis arsenalas, pavyzdžiui, uranas, patenkantis į atmosferą ir plintantis po visą planetą. Ši urano savybė ne iš maloniausių. Atmosferos teršalai kelia depresijas, genetines mutacijas ir nevaisingumą.
Visa tai reikalauja mokslinės, medicininės ir valstybinės kontrolės. Ironiška, kad kai žmogus suserga dėl nenatūralių medžiagų iš aukščiau pateikto sąrašo kaltės, dominuojantis medicininis isteblišmentas propaguoja gydymą dar labiau nenatūraliomis priemonėmis. Be to, kai kurie Amerikos vyriausybės ir mokslo pasaulio aukščiausių sluoksnių atstovai, tokie kaip Džonas P. Holdrenas, dabartinis Vašingtono mokslo karalius, imasi ginti gimstamumo kontrolę, taikant specialius „priedus“, ir jis tai daro nuo savo knygos „Ekomokslas“ išleidimo 1977 metais. Holdreno pažiūros į žmoniją kelia įtarimus, kad išties vykdomas sąmoningas mūsų gyvenamos aplinkos nuodijimas.
[contentblock id=1 img=adsense.png]
www