„Žinučių kalba“ – grėsmė ar revoliucija?

XXI amžius – laikotarpis, kai informacijos srautai milžiniški, o laikrodis papildomo laiko nedovanoja, taigi žmogus privalo mokėti operatyviai ir efektyviai perduoti bei priimti informaciją. Dabar daugelis pirmojo ir antrojo pasaulio asmenų produktyviai praleis dieną tik su technologinių išradimų – mobiliojo telefono, kompiuterio ar planšetės pagalba. Mobilioji komunikacija – patogus, greitas ir lengvas būdas susisiekti su žmonėmis, kad ir kur jie būtų. Tai iš dalies išsprendžia vienatvės klausimą, kuris ypač paaštrėja būnant paaugliu. Garbingo amžiaus asmeniui išmokti naudotis mobiliuoju telefonu gali taip ir nepavykti, tačiau „r“ raidės ištarti dar nesugebančiam vaikui šis mokymosi procesas neužtrunka. Uoliausi žinučių rašytojai yra jaunimo grupei priklausantys asmenys, kurie dažniau mato mobiliojo telefono ekraną nei savo mamą.

Žinučių kalba“

Žmonės per visą savo gyvavimo istoriją buvo ribojami įvairiausių normų, privalėjo prisitaikyti, nors pati visuomenė skatina kūrybingumą, originalumą. Šiuo atveju norma – taisyklinga ir graži bendrinė valstybinė kalba. Jaunimas dažnai jos nepaiso ir duoda laisvę fantazijai. Jų sukurti kodai, trumpiniai yra ne standartinė kalba – tai jų, mūsų pačių sukurta „žinučių kalba“. Deja, į ją nėra žiūrima teigiamai – juk tai, kas kitaip, pasmerkti lengva, o bandyti suprasti yra sudėtingiau. Visi mėgsta žaisti – vaikai žaisdami susipažįsta su pasauliu, o žaisdami su kalba žmonės pamato kitokių, margesnių, horizontų.

Ar tai serganti kalba?

Privalumas, kai jaunuolis vis maigo išmaniojo ekrano mygtukus, yra tas, kad jis išmoksta antros kalbos. Ta kalba yra „žinučių kalba“. Kasdien išsiunčiama ir perskaitoma tūkstančiai žinučių. Neretai tai tik vieno ar kelių žodžių tekstas. Kas lemia, kad žmonės rašo itin trumpus tekstus? Iš dalies prisideda ribotas simbolių skaičius ir siuntimo kainos. „Žinučių kalbos“ pagrindinis trūkumas yra gramatinės ir skyrybos klaidos. Kodėl tekstuose klaidos yra dažnas svečias? Ištaisyti vieną raidę truputį užtruktų, o asmuo, kuriam skirta žinutė, vis tiek supras esmę. Dabar kalbininkai, mokytojai ir kiti, kurie karštai gina taisyklingos kalbos vartojimą, piktinasi, koks neraštingas jaunimas ir ką reikėtų daryti, kad tie, nuo kurių priklauso kalbos ateitis, jos nesunaikintų. Tačiau, norint suprasti ir išgydyti ligą, reikia surasti jos priežastį…

Vakar ir šiandien

Kai šiandienės technologijos dar buvo rašytojų fantazijų vaisiai, bręstantys knygų puslapiuose, žmonės rašydavo laiškus, kurie pasiekdavo adresatą per savaites. Laiko kaina buvo tokia brangi, kad į tuos laiškus įeidavo dešimtys ar šimtai sakinių – plunksna rašytų, pageidautina – dailyraščiu ir be klaidų. Dabar plunksną pakeitė virtualūs mygtukai, o puslapius gryno teksto – žodžių trumpiniai, slengai ar svetimybės. Kopenhagos universiteto profesorius Jensas Normannas Jorgensenas tikina, kad dėl globalizacijos šiandienis jaunimas gyvena gerokai didesnės kalbinės įvairovės sąlygomis. Jis tyrinėjo dviejų puikiai besimokančių studenčių virtualius pokalbius ir pastebėjo, kad per itin trumpą laiką jos pavartojo danų, armėnų, arabų, turkų posakių ir žodžių. Profesoriaus išvada – studentės tai darė tikslingai, kad galėtų rafinuotai reikšti mintis. Visgi jis neištyrė, ar jų rašymo įgūdžiai ne žinučių formatu skiriasi, ar jų rašytinė akademinė kalba taisyklinga ir vaizdinga.

Kalbos patirtis

Suprasti nestandartinius ir „neakivaizdžius“ žodžius yra šaunu. Kodėl? Tai malonumas žaisti kalba, laužyti taisykles. Profesorius J. N. Jorgensenas, remdamasis savo tyrimo rezultatais, pažymi, kad vaikai jau gimsta su kalbos „patirtimi“, jausdami jos galią socializuojantis visuomenėje. Bendravimo normas paaugliai perima iš suaugusiųjų, tačiau jie nepamiršta savo pačių kalbos, kuri pasireiškia tam tikruose jų susibūrimuose. Ją taip pat vartoja rašydami trumpąsias žinutes. Mobilieji telefonai suteikia laisvę rašyti taip, kaip nori ir sugebi, šis įprotis lengvai įsisavinamas, ir jo atsikratyti vėliau gali būti itin sunku.

Kai asimiliuojasi kalbos

Viena Vilniaus universiteto Skandinavijos studijų studentė J. Nepaitė savo bakalauriniame darbe apie svetimkalbius intarpus jaunimo SMS žinutėse teigė pastebėjusi įvairių žaidimų su kalba, pavyzdžiui, vietoj „gimtadienis“ jie rašo „gimtaday“. Ji mano, kad tokie žodžių „žaismai“ galimai yra sąmoningi. Juk tam, kad pasirodytum esąs „kietas“ ir nukryptum nuo normos, turi gerai žinoti, kas yra norma. Parašyti tokį žodį užtrunka mažiau laiko ir originale iškraipyta pabaiga suteikia jam naujų spalvų. Svetimybės, ar keiksmažodžių trumpiniai taip pat puikiai pasitarnauja greitai perteikti mintį ir nugalėti laiko tironiją. Tačiau ar tas skubėjimas ir taisyklingos kalbos ignoravimas nepadaro meškos paslaugos?

Visi skirtingi visi lygūs

Laikrodžio rodyklės nestovi vietoje, ir suaugusieji mėgsta sakyti, kad šiandien beraštis jaunimas nieko neveikia – tik sėdi prie kompiuterių ir toliau mobiliojo telefono nemato. Nebrandu visiškai pritarti tokiai nuomonei, mat seniau žmonės nebuvo tiek informuoti kaip šiandien. Jie nežinojo, kas dedasi kitoje pasaulio pusėje, kokios revoliucijos vyksta visai šalia, kaimynystėje, ir kokie orai jų laukia po kelių valandų. Jaunimo kalba nėra chaotiška ar bloga, ji tiesiog apibrėžia konkrečios grupės susikurtas SMS žinučių kalbos taisykles. Suaugusieji nėra vieninteliai, kurie gali skleisti savo sukurtas taisykles – čia pasireiškia „visi skirtingi – visi lygūs“ principas. Žinoma, žinučių „kalba“ neprilygsta turtingai ir vaizdingai bendrinei lietuvių kalbai, tačiau subrendę žmonės priima pokyčius protingai.

Kieti asmenys žino, ką daro/rašo

Visgi jaunosios kartos rašymo įgūdžiams gali (bet nebūtinai) pakenkti susiformavęs prastos gramatikos ir skyrybos rašymo įprotis. Ne veltui sakoma, kad dažnai kartojamas melas virsta tiesa, vadinasi, dažnai žinutėse vartojamos žodžių formos ar sakinių struktūros „įsišaknija“ ir prigyja kasdienybėje. Tačiau kategoriškai tam pritarti būtų neišmintinga. Žmonės yra lankstūs, taigi gali „išmokti nebemokėti“ klaidingai ar nestandartiškai bendrauti. Vienas žymiausių šiuolaikinės kalbotyros ir interneto kalbos specialistų Davidas Crystalas sako, kad geriausi trumpųjų žinučių rašytojai faktiškai yra ir mažiausiai gramatikos klaidų darantys asmenys. Jo atliktas tyrimas atskleidė, kad kuo daugiau tekstinių žinučių rašai, tuo geresni raštingumo įgūdžiai. Negali būti „kietas“, kai nežinai, ką darai.

[contentblock id=1 img=adsense.png]

www

 

Patiko straipsnis? Pasidalinkite su draugais tinkluose!