Vertybių sistema

Egzistuoja grupė labai protingų, valingų, ciniškų ir, kaip pasekmė, nepaprastai turtingų žmonių. Jie yra tokie įtakingi, kad praktiškai turi galimybę keisti įvykių eigą bet kuriame pasaulio taške. Tai jau ne šiaip valdžia visiems finansiniams srautams ir visoms masinės informacijos priemonėms. Šią grupę savo laiku filosofas Iljinas pavadino „pasaulio užkulisiais“.

Užkulisiai puikiai supranta, kad egzistuoja tam tikra galimybė prarasti savo įtaką ir kad ji būtų išsaugota bei išplėsta, žengiami nuoseklūs, labai gerai apgalvoti žingsniai.

Internete galima surasti pakankamai daug medžiagos apie šitą grupę. Tūkstančius straipsnių ir video. Nėra esminis dalykas išsiaiškinti, kas priklauso šiai grupei, svarbus pats faktas, kad ji egzistuoja, taip pat svarbu žinoti metodus, kuriais ji siekia savo tikslų. Tikslas pakankamai paprastas: išsaugoti ir maksimaliai išplėsti savo įtaką globalizuotoje visuomenėje.

Kad būtų pasiektas šis tikslas, užkulisiai turi išspręsti uždavinius, kurie sukelia sveikai mąstančiam žmogui tikrą šoką. Uždaviniai yra šie:

✦ Sumažinti gyventojų skaičių;

✦ Atbukinti visus gyventojus;

✦ Įvesti totalią kiekvieno žmogaus kontrolę.

Šie uždaviniai turi būti išspręsti globaliniu mastu – sukuriant vieningą pasaulio vyriausybę su vienu pasaulio lyderiu.

GYVENTOJŲ SKAIČIAUS SUMAŽINIMAS

Gyventojų skaičiaus sumažinimas – tai ne pagrindinis, tačiau labai svarbus uždavinys, kadangi mažesnį žmonių skaičių yra nepalyginama paprasčiau kontroliuoti.

2010 metais paprasta ir aiškia anglų kalba Bilas Geitsas labai paprastai ir aiškiai pasakė, kad laukia vakcinų, kurios bus naudojamos gyventojų prieaugio mažinimui: „Iš pradžių mes gavome gyventojus. Pasaulyje šiandien 6,8 milijardo žmonių. Šis skaičius išaugs maždaug iki devynių milijardų. Dabar, jeigu mes išties nuveiksime didelius darbus vakcinų srityje, medicinoje, reprodukcinės sveikatos sferoje, tai sumažinsime šį skaičių maždaug 10 ar 15 procentų.“

Atrodytų, Geitsą turėtų labiau neraminti interneto naršyklės Explorer pažeidžiamumo problemos, betgi ne – jį labai domina pasaulio gyventojų sumažinimas 10-15%.

BUKINIMAS

Gyventojų kvailinimas ir bukinimas – esminis uždavinys, kadangi reikia pastoviai nukreipti visuomenės dėmesį nuo užkulisių nusikaltimų, nuolatos kalti piliečiams į galvą melagingas idėjas, naudingas užkulisiams. Neišsprendus šio uždavinio, kitų tikslų pasiekti neįmanoma.

TOTALI KONTROLĖ

Totalinės kontrolės įvedimas ir kiekvieno žmogaus valdymas – tai iš esmės užkulisių super uždavinys. Jį išsprendus, bus suformuota į žmogų panaši būtybė, absoliučiai atsidavusi užkulisiams ir skirta tik užkulisių interesų aptarnavimui. Ir pageidautina, kad tas padaras nesusiprotėtų apie savo misiją.

Zbignevas Bžezinskis savo knygoje „Technotroninė era“ rašo: „…tuo pat metu išaugs socialinės ir politinės asmenų kontrolės galimybės. Netrukus bus įmanoma vykdyti praktiškai pastovią, nenutrūkstamą kiekvieno piliečio kontrolę ir vesti nuolat atnaujinamas kompiuterines dosjė, kuriose be įprastos informacijos bus pačios asmeniškiausios smulkmenos apie kiekvieno žmogaus sveikatą ir elgesį. Praktiškai bus įmanoma biocheminė sąmonės kontrolė ir genetinės manipuliacijos su žmogumi, įskaitant kūrimą būtybių, kurios ne tik veiks, bet ir mąstys kaip žmonės…“

Zbignevas – pernelyg solidus veikėjas, kad manytume, jog čia jis realizuoja savo rašytojo fantasto talentą.

ALENAS DALESAS

Pagrindinis atbukinimo ir kvailinimo būdas – tai sistemingas kultūrinių vertybių pakeitimas – tiek atskiram žmogui, tiek ištisoms tautoms.

Dabar tik visiški tinginiai necituoja neva amerikiečių pokarinės doktrinos, nukreiptos prieš Tarybų Sąjungą, kurios autorystė priskiriama JAV politinės žvalgybos Europoje šefui Alenui Dalesui:

„Žmogaus protas ir sąmonė gali keistis. Pasėję ten chaosą, mes nepastebimai pakeisime jų vertybes ir priversime juos tomis netikromis vertybėmis patikėti. Kokiu būdu tai padarysime?

Mes susirasime savo bendraminčių, savo sąjungininkų pačioje Rusijoje. Epizodas po epizodo mes vaidinsime grandiozinio masto pačios nepaklusniausios pasaulyje tautos žūties tragediją, galutinį ir nebegrįžtamą jos savimonės žlugimą. Pavyzdžiui, iš meno ir literatūros mes palaipsniui išravėsime visą socialinę esmę. Atpratinsime dailininkus ir rašytojus vaizduoti ir tyrinėti tuos procesus, kurie vyksta žmonių masių gelmėse. Literatūra, teatrai, kinas – visur bus vaizduojami ir šlovinami patys žemiausi žmogiški jausmai. Mes visokeriopai palaikysime taip vadinamus dailininkus, kurie diegs į žmonių protus prievartos, sadizmo, išdavystės kultus bei kitokio pobūdžio amoralumą.

Valstybės valdyme sukelsime sumaištį ir chaosą. Mes nepastebimai, tačiau aktyviai ir nepaliaujamai skatinsime valdininkų savivalę, korupciją ir neprincipingumą. Padorumas ir sąžiningumas bus išjuokiami ir taps niekam nereikalingi, nueis į istoriją. Chamiškumas ir įžūlumas, melas ir apgaulė, girtuokliavimas ir narkomanija, gyvuliška žmonių tarpusavio baimė, išdavystės, nacionalizmas ir nesantaika tarp tautų – visų pirma neapykanta rusų tautai – visa tai mes sumaniai ir nepastebimai kultivuosime, visa tai turės vešliai sužydėti.

Ir tik nedaugelis, labai nedaugelis susiprotės ar netgi supras, kas vyksta. Tačiau tokius žmones mes įstumsime į bejėgišką situaciją, surasime būdų juos apšmeižti ir paskelbti visuomenės atmatomis. Mes naikinsime dvasines šaknis, ir tautos dorovę. Mes jokiu būdu klibinsime kartą po kartos. Imsimės žmonių nuo pat vaikystės ir jaunystės ir pagrindinį dėmesį visada skirsime jaunimui, jo kvailinimui ir tvirkinimui. Mes paversime juos cinikais ir kosmopolitais…“

Iki šiol tebesiginčijama dėl šių užrašų autentiškumo, tačiau vienas dalykas yra neabejotinas: dokumento turinys neįtikėtinai tiksliai ir vienareikšmiškai vaizduoja dabartinę Rusijos kultūrinės erdvės būseną. Ir ne tik Rusijos, bet ir visų kitų šalių, kuriose sukeičiamos tradicinės kultūrinės vertybės.

Tos kultūrinės vertybės, kurias dabar žmonėms kala į galvas, nėra būdingos nei vakarų, nei rytų kultūroms, nei bet kokiai kitai kultūrai, kuri vystėsi bandymų ir klaidų, pranašysčių ir apsireiškimų, kovos, darbo ir meilės sąlygomis ištisus šimtmečius. Šios vertybės yra sintetinės, neišbandytos laiko, skirtos tik žmonių kvailinimui, pavergimui ir dėmesio nukreipimui nuo pasaulinės vyriausybės veiksmų.

Pasaulyje egzistuoja šimtai, iš pirmo žvilgsnio, nepriklausomų tyrimų institutų, kuriuose darbuojasi kultūrologai, literatūrologai, konfliktologai, politologai, finansininkai, psichologai, medikai – visi jie atlieka pasaulinės vyriausybės užsakymus kuriant vis naujas ir naujas kvailinimo, pavergimo ir visuomenės valdymo technologijas. Būtent pasaulinės vyriausybės, kadangi mūsų laikais pasauliniai užkulisiai ir pasaulinė vyriausybė tapo sinonimais. Vienas tokių institutų – Tavistoko žmogiškų santykių institutas, visų pasaulio smegenų trestų ir tyrimų įstaigų tėvas. Būtent šio instituto užsakymu kuriamos naujos kultūrinės vertybės ir jų diegimo į visuomenę metodai. Nereikėtų sumenkinti jo kuriamų smegenų plovimo technologijų galios ir efektyvumo. Bet tai jau kita istorija…

Dalesas rašė: „Sėdami ten chaosą, mes nepastebimai pakeisime jų vertybes melagingomis ir priversime jomis patikėti. Kokiu būdu? Mes susirasime savo bendraminčių, savo sąjungininkų pačioje Rusijoje“.

Yra toks senas anekdotas apie Vovočką. Klasiokai šaiposi iš Vovočkos: parodo jam penkių ir dešimties kapeikų monetas. Berniukas pasiima penkių kapeikų monetą, nes ji didesnė. Klasiokai džiūgauja ir juokiasi. Vovočka eilinį kartą pademonstravo, koks jis kvailas. Mokytojas neištvėrė ir sako Vovočkai:

-Vova, penkiakapeikis tik savo išmatavimais didesnis už dešimt kapeikų monetą. Reikia imti dešimtuką!

-Aš tai žinau, mokytojau. Bet kai tik aš paimsiu dešimties kapeikų monetą, klasiokai liausis man atidavinėti pinigus…

Vovočka puikiausiai supranta, kad klasiokų akyse jis yra kvailys, klounas, durnelis. Tačiau pinigai lieka jam, taip kad jis galiausiai turi daugiau priežasčių juoktis iš klasiokų negu jie iš jo.

Būtent apie tokius klounus Dalesas kalbėjo kaip apie bendraminčius ir sąjungininkus. Būtent per tokius niekšus ir vykdomos kultūros vertybių, kurios reikalingos pasauliniams užkulisiams, injekcijos.

Įžūlūs, gudrūs, agresyvūs, principų neturintys klounai nesutramdomai demonstruoja savo tariamą protinį neįgalumą ir užsidirba iš to didžiulius pinigus. Ir jeigu teisingai sakoma, kad grožis išgelbės pasaulį, tai išsigimimas jį pražudys.

Tokio klouno nereikia specialiai auklėti, degeneratai meno srityje egzistavo visais laikais. Ir dėl to užkulisių uždavinys yra labai paprastas: tereikia suteikti tokiam degeneratui priėjimą prie masinės informacijos priemonių, o normalaus dailininko prie publikos neprileisti. Nors, žinoma, kad klounų-degeneratų skaičius nekristų į akis, jų pasirodymus tenka kaitalioti, kad normalus menas atsidurtų degeneratyvaus meno kaimynystėje, nes tai galiausiai ištrins ribą tarp šių dviejų rūšių. Kitaip kontroliuojamas kultūros kolapsas gali pasidaryti akivaizdus visiems be išimties.

Dar vienas svarbus kvailinimo aspektas yra tai, kad užkulisio tvirkintojai imasi būtent jaunimo. Jauni žmonės yra patys imliausi radikalioms idėjoms, jiems mažiausiai norisi sėdėti nuobodžiose paskaitose, o labiausiai – linksmintis. Tą irgi puikiausiai suprato Dalesas: „Imsimės žmonių nuo pat vaikystės ir jaunystės ir pagrindinį dėmesį visada skirsime jaunimui, jo kvailinimui ir tvirkinimui.“

Vaikai, žiūrintys daug laidų, kuriose esama smurto scenų, priima smurtą kaip normalų būdą spręsti konfliktus. Prievartos scenų stebėjimas padaro žmogų pažeidžiamesnį prievartai realybėje. Kuo daugiau vaikas regi smurto scenų ekrane, monitoriuje, tuo daugiau šansų, kad jis taps prievartos auka. Jeigu vaikas atiduoda pirmenybę smurto scenoms, egzistuoja didelė tikimybė, kad jis išaugs agresyviu žmogumi ir netgi nusikaltėliu.

1999 metais du mokiniai, gyvenantys Litltone, kolorado valstijoje, nužudė 12 savo klasiokų ir sužeidė 23, o po to nusišovė. Tyrimas parodė, kad vienas iš faktorių, paskatinusių juos įvykdyti žmogžudystę, buvo populiarus kompiuterinis žaidimas Doom.

Žudykite save! To reikia užkulisiams!

TELEVIZIJA

Pagrindiniu instrumentu, kurio pagalba platinamas dvasinis užkratas – tai televizijos produkcija. Būtent televizijos pagalba įbrukami tie elgesio standartai, kurie turi būti įskiepyti visuomenei, kad ši sukvailėtų, o vėliau ir būtų pavergta.

Žmogaus gyvenimą ir sandarą lemia jo sąmonė. Tačiau įtaigos būdu galima pakeisti žmogaus sąmonę ir, vadinasi, paskatinti jį konkretiems veiksmams.

Bechterevas rašė: „įtaiga yra ne kas kita, kaip įsibrovimas į sąmonę arba įdiegimas į ją pašalinių idėjų: įdiegimas, kuris vyksta žmogui to visiškai nesuvokiant“. T.y., kitaip sakant, žmogui įteigiamos idėjos ir principai, pagal kuriuos žmogus pradeda veikti. Absoliuti įtaiga pasiekiama hipnozės pagalba.

Žmogus, žiūrintis televizorių, irgi patiria hipnotinį poveikį. Kaip tai vyksta?

Pavargęs žmogus po darbo sugrįžta namo. Pavakarieniavęs, nusprendžia truputėlį atsispūsti ir pasižiūrėti televizorių. Įsipatoginęs minkštame fotelyje, pavargusiu žvilgsniu stebi, kas vyksta mirgančiame ekrane. Pavargęs kūnas pradeda atsipalaiduoti. Atsipalaidavimas – tai pirmas reikalavimas, būtinas, kad prasidėtų hipnotinė būsena. Tyla, prieblanda pagreitina pasinėrimą į hipnotinį sapną…

Panardindami į šią būseną, žydrojo ekrano valdovai įbruka žiūrovui visa tai, kas paskui ir pavers šiuolaikinį žmogų paklusniu gyvuliu, kurio gyvenimo tikslas bus tik elito aptarnavimas.

Štai akivaizdus tokio hipnotinio poveikio, sklindančio iš mūsų televizorių, pavyzdys – projektas „Laimingi drauge“. Puiki šeimynėlė:

✦ Šeimos tėvas – silpno charakterio pusiau patinas, neapkenčiantis savo šeimos;

✦ Motina – veltėdė erotomanė, neapkenčianti savo šeimos;

✦ Dukra – silpnaprotė šliundrelė, neapkenčianti savo šeimos;

✦ Sūnus – kompleksuotas valkata, neapkenčiantis savo šeimos.

Juos jaudina ir vienija tik tie dalykai, kuriuos galima suryti, išdulkinti, išgerti, pažiūrėti per televizorių ar nusipirkti. Ir jeigu suaugusiam žmogui šitas kvartetas atrodo gana komiškai, tai vaikui jis yra mėgdžiojimo objektas, kadangi juokas už kadro vienareikšmiškai pasufleruoja vieną labai paprastą dalyką: jei nori būti toks pats šaunus kaip Gena Bukinas, elkis lygiai taip pat ir atsidursi dėmesio centre. Šitaip įsitvirtinsi tarp žmonių. O tai paaugliui yra svarbiausias tikslas.

Dėl to mes greitai turėsime ištisą kartą niurzgalių ir parazitų, kartą, su atrofuotu šeimyniškumo jausmu, nemokančią megzti normalių santykių su priešinga lytimi. O tai, savo ruožtu, reikš šeimyninių vertybių mirtį, kadangi pasauliniams užkulisiams jos nereikalingos. Jiems reikalingi buki, kompleksuoti, tik pačius elementariausius fiziologinius poreikius tenkinantys sugyvulėję žmonės.

Kitas „šedevras“, propaguojantis naujoves šeimų kūrime – realybės šou „Namas 2“. Laidos amoralumas slypi ne tik tame, kad joje esama nepadorių scenų (muštynės, keiksmai). Amorali pati laidos koncepcija, kuri paverčia žmones zoologijos sodo eksponatais ir pripratinantys publiką žvelgti į žmones būtent šitaip. Be to, šios rūšies laidos griauna pačią privatumo, privataus gyvenimo sąvoką. Jauni, visiškai niekuo neišsiskiriantys žmonės, savanoriškai leidžia stebėti visas savo asmeninio gyvenimo detales, tarsi gyvuliai zoologijos sode. Pilkuma raunasi į žvaigždes. Kokia košė turėtų būti žmogaus galvoje, kad jis pavadintų save žvaigžde?

Būtent šios žvaigždės suleidžia naujų melagingų vertybių injekciją į jaunosios kartos protus ir širdis. Būtent jie diktuoja, ką reikia nešioti, su kuo draugauti, su kuo ir kaip dažnai miegoti, kaip elgtis visuomenėje, kaip elgtis su vyresniais, t.y. nustato ateities kartų elgesio standartus ir pasaulėžiūrą. Negana to, šita pilkuma, sklindanti iš TV ekranų, moko gyvenimiškos išminties, kurios ji neturi ir negali turėti. Akivaizdu, kad visa tai labai paranku užkulisiams.

Dar vienas pasibjaurėtinas reiškinys televizijoje – taip vadinamos režisierės Valerijos Gai Germanikos kūryba. Nuo 19 metų filmuoja. Jos pačios žodžiais tariant, „dirbo operatore porno studijoje“. Sulaukusi 26 metų, tampa patyrusia režisiere. Išgarsėjo savo serialu „Mokykla“. Ir kai už šį savo darbą negavo TEFI premijos – puolė į isteriją.

Niekas nesako, kad filme iškeltos problemos neegzistuoja. Esmė čionai kita: kaip apskritai pornografijos kūrėją galima prileisti prie tokių delikačių temų? Galbūt atsiras žmogus, kuris papasakos Valerijai, kad mokykloje berniukai ir mergaitės ne tik tampa nėščiomis, ne tik keikiasi, serga venerinėmis ligomis, mušasi ir vartoja narkotikus. Jie ten dar ir mokosi. O pademonstruoti šiuolaikinio švietimo bjaurastis – daug proto ir talento nereikia.

Bėda ta, kad vaikiškas protas, dėl savo nebrandumo, suvokia šį serialą kaip savotišką leidimą atitinkamai elgtis. Štai parodytų Valerija šalia bjaurasčių dar ir padorius mokytojus, puikius tėvus, normalius mokinius – taigi ne. Smegenys ne ta kryptimi darbuojasi… Juk pradėjo jinai nuo pornografijos. Kaip apskritai tokią bjaurastį galima rodyti centriniame kanale? Beje, šalyje, kurioje 70 milijonų žmonių laiko save krikščionimis, Patriarchui eterio skiriama 20 minučių per savaitę…

Nuostabus dalykas: mes viešai išsirenkame deputatus, o štai tų, kurie realiai auklėja mūsų vaikus, rinkti negalime. Už mus juos parenka kiti. Tai primena iliuzijai, pagal kurią mes atseit turime teisę pasirinkti TV kanalą – juk paaugliui, dėl jo neišrankumo, visada bus įdomiau žiūrėti tai, kas yra paprasčiau ir suprantamiau. Tai, kąs užburia grandioziniais specialiaisiais efektais. O ir iš ko paaugliams rinktis? 90% TV kanalų yra pramoginiai. t.y. – kvailinimo ruporai.

Diskredituojant tradicines šeimynines vertybes – visos priemonės geros. Pavyzdžiui, 2010 metų vasarą absoliučiai idiotiška žinia atėjo iš Europos Tarybos, kuri susiruošė pašalinti iš oficialių dokumentų tokius, atrodytų, amžinus žodžius, kaip „motina“ ir „tėvas“. Tarybos narių nuomone, šie žodžiai yra seksistiniai, vadinasi, žemina moteris ir pažeidžia jų teises.

Ir vėl sugrįžkime prie Zbignevo kūrybos, prie Bžezinskio. Savo laiku jis sugalvojo ir įvedė į apyvartą žodį tititeinmentas. Ši kombinacija iš angliškų žodžių „tits“ ir „entertainment“ turėtų asocijuotis ne tiek su seksu, kiek su pienu, tekančius iš motinos krūtinės. Tititeinmentas – tai derinys iš pramogų ir šou, malonumo gavimo, pasinėrimo į malonią virtualią realybę. Jis skirtas nuspalvinti pilką visuomenės kasdienybę, atitraukti nuo realių problemų. Taip pat jis skirtas mirštančios visuomenės protų manipuliavimui.

Praktiškai visa šiuolaikinė kultūros ir informacijos erdvė tapo tititeinmento tėvonija. Šou mastai pradėjo įgauti bauginantį pobūdį. Šou užpildė viską. Nebeliko vietos individualumui, visi gyvena pagal šou dėsnius. Netgi iš popiežiaus mirties padaromas televizijos spektaklis su lažybomis. Filmai, šou, muzika, kompiuteriniai žaidimai nukreipia dėmesį nuo išties svarbių problemų, veikia kaip kvailinimo priemonės.

Jei pamėginsime paanalizuoti daugelio šiuolaikinių TV šou turinį, padarysime išvadą, kad laikui bėgant jis darosi vis efektyvesnis, prikaustantis dėmesį, tačiau degraduoja intelektualine ir dvasine prasme, jis vis labiau orientuojamas į žiūrovus, kurių psichinis ir emocinis išsivystymas įstrigo 14 metų amžiaus paauglio lygmenyje. Tarytum žiūrovas būtų liūliuojamas…

Šou verslas – tai širma, kuria prisidengusi pasaulinė vyriausybė tvarko savo purvinus reikaliukus. Jeigu šitą širmą nuplėštume, žmonės prablaivėtų ir pradėtų uždavinėti klausimus apie mokesčius, socialinį aprūpinimą, švietimą, teisingą atlyginimą už darbą… Argi to reikia vyriausybei?

Nesiliaujančios linksmybės, grandioziniai specialūs efektai, kalnai lavonų ir minios nuogų užpakalių. Visa tai – be pertraukos, be pauzės, nes kitaip žiūrovui gali kilti noras susimąstyti, kas vyksta aplink jį. Ugdomas homunkulas, neturintis galimybės kritiškai mąstyti, absoliučiai kontroliuojamas ir valdomas, be jokio garbės jausmo, be smegenų ir be ateities. Alus, sofa ir televizorius – štai naujo žmogaus palydovai.

Visuomenė, kurią kuria užkulisiai – tai banda iš mažaraščių, geriausiu atveju – šiek tiek prasilavinusių, užguitų, įpykusių, įbaugintų, paklusnių žmonių, neturinčių savigarbos jausmo, tačiau labai gerai apie save galvojančių.

Atkreipkite dėmesį, kiek daug televizijoje informacijos apie įvairiausius nusikaltimus, avarijas, katastrofas. Praktiškai nėra normalių pozityvių naujienų. Kalbančios galvos ištisą parą baugina visuomenę įvairiomis baisybėmis. Ir daro visuomenę vis labiau įpykintą, nepatiklia ir abejinga… Ir tokia situacija – per visus stambiausius pasaulio kanalus. Žmogaus gyvybės sumenkinimas, pažeminimai, kankinimai, žmogžudystės tapo kasdieniu reiškiniu. Nejaugi reikia būti genijumi, kad sukonstruotum priežasties-pasekmės grandinėlę tarp smurto, rodome per TV ir pastovaus sunkių nusikaltimų skaičiaus didėjimo visame pasaulyje ir psichinių sutrikimų gausėjimo?

Nuolatinis smegenų plovimas, pasitelkus tokio pobūdžio bjaurastis, susilaukia nederliaus – mes jau liovėmės pasitikėti visais, kuo tik įmanoma pasitikėti, mes atskirti vieni nuo kitų, ko ir reikėjo užkulisiams. Pakanka diena iš dienos kalti žmogui į galvą tai, ko reikia elitui, ir jis galiausiai tuo patikės. Šitą baisų šiandieninės žiniasklaidos dėsnį atrado daktaras Jozefas Gebelsas: „Šimtą kartų pakartotas melas pavirsta teisybe“.

SATANIZMAS

Visa tai turi turėti savo filosofiją. Užkulisiai nuo trečio dešimtmečio vykdo rimtus, tame tarpe ir filosofinius tyrimus, kurių tikslas – sukurti ypatingą ideologinę kryptį, pavadintą mondializmu. Mondializmas, remdamasis realiais integraciniais procesais šiuolaikiniame pasaulyje, siekia galiausiai visos žmonijos susivienijimo į vieną valstybę, kurią valdys viena Pasaulio vyriausybė ir kurioje viešpataus visiems skirta viena religija. Ir kaip nebūtų keista, geriausiu pamatu tokiais religijai sukurti tampa satanistinė pasaulėžiūra.

Satanizmo esmė – savęs, gėrybių ir tik paskui – transcedentiškumo garbinimas. Štai pagrindiniai šitos bjaurasties postulatai:

✦ Pirma – savimeilė. Puikybė. Iš esmės didžioji dalis šiuolaikinių vertybių pagrįstos būtent puikybe ir savimeile;

✦ Antra – gyvenimas duotas tam, kad pramogautum. Pakanka įsijungti televizorių ir įsitikinsite, jog tai tapo visuotiniu principu;

✦ Trečia – tegu bus triskart prakeikti silpnieji. Už silpnuosius niekas nė negalvoja užsistoti – tai nebemadinga;

✦ Ketvirta – jokio pasigailėjimo. Niekas nepagelbės merginai, nukritusiai ant bėgių metropolitene;

✦ Penkta – saviraiška ir savęs tobulinimas aukščiau visko. Savęs tobulinimas sėkmingai pakeičiamas mąstymu vien apie save ir tampa savitiksliu.

Taip ir susiformuoja infernalios visuomenės satanistinė pentagrama.

Kodėl gi neklesti formalusis satanizmas? Melas! Niekas nenori pripažinti nuosavo dvasinio nuopuolio. Kas anksčiau buvo puikus būdas išsiskirti iš kitų ž dabar tapo gyvenimo norma.

Satanizmą apskritai pakankamai sunku apibūdinti. Įvairiuose šaltiniuose satanizmo dogmų rinkinys skiriasi. Paprastai pateikiami devyni priesakai, o kitur tėra vienas vienintelis – jokių priesakų. Toks nekonkretumas, amorfiškumas laikomas labiausiai tinkama satanizmui charakteristika. Gyvenk be apribojimų, be įstatymų, be ribų. Sugalvok sau įstatymus pats! Daryk, ką nori! Laisvė! Jokių principų!

Gyvenimas be moralinių principų – tai šizofrenija. Visuomenė jau pradėjo aptikti menkai suprantamus normalios logikos požiūriu reiškinius. Nes kitaip neįmanoma paaiškinti pornografijos kūrėjos Germanikos pakvietimo vadovauti vaikiškam humoristiniam žurnalui.

Kita liga, kurią aktyviai perša ir remia užkulisių tarnai – homoseksualizmas. Bet kuriame medicinos žinyne jis apibūdinamas kaip lytinių santykių iškrypimas. Iki dešimtojo XX amžiaus dešimtmečio Pasaulio sveikatos organizacija laikė homoseksualizmą liga. Kodėl jis nebelaikomas liga dabar? Kas atsitiko? Tikriausiai tas pats, kas atsitiko Rusijos parlamente.

2009 gegužės 8 Rusijos Dūma atmetė pirmame skaityme ir nutarė nebesvarstyti įstatymo projekto, kuris siūlė įvesti baudžiamąją atsakomybę už homoseksualizmo propagandą. Buvo pažymėta, kad baudžiamas bus ne homoseksualizmas kaipo toks, bet aktyvi jo propaganda. Viskas pagal Dalesą: „Išrausime dvasines šaknis ir naikinsime tautos dorovės pagrindus“.

Krikščioniškos kultūros požiūriu šis iškrypimas yra nuodėmingas ir apibūdinamas kaip viena iš daugelio žmogiškų aistrų, kurių galima ir reikia atsikratyti.

Homoseksualistai reikalauja leisti jiems rengti paradus. Tartum jie būtų jau nugalėję, o tradicinių vertybių besilaikantys žmonės – nugalėtieji. Tokiems pavadinimas „karingi pederastai“ būtų pats tinkamiausias. Na, duodatės jūs savo klubuose, bet kam gi visą šitą bjaurastį vaikams gatvėse demonstruoti?

2010 metų spalį Europos žmogaus teisių teismas paskelbė savo istorinį verdiktą dėl Rusijos, pripažindamas, kad trijų viešų homoseksualistų paradų uždraudimas Maskvoje prieštarauja Europos žmogaus teisių ir laisvių konvencijai. Strasbūro teismas vienbalsiai nutarė, kad uždraudusi 164 eitynes ir piketus, kuriuos homoseksualistai planavo 2006 gegužės 27, 2007 gegužės 27 ir visą 2008 gegužę, Rusija pažeidė Europos konvencijos 11, 14 ir 13 straipsnius.

Štai taip paprastai, įstatymų lygmenyje vyksta ne tik tradicinių vertybių naikinimas, bet ir naujų, sintetinių, nenatūralių vertybių brukimas.

Homoseksualizmas – tai dar viena skylė, per kurią vartotojiškos visuomenės žmogus patiria malonumą. Patiria malonumą ir netrukdo užkulisiams. Pasitelkę homoseksualizmą, užkulisiai išsprendžia ir dar vieną uždavinį – gyventojų skaičiaus sumažinimą.

GYVENTOJŲ SKAIČIAUS SUMAŽINIMAS

Kliedesys dėl gyventojų skaičiaus mažinimo bazuojasi ant dar didesnių kliedesių, pagal kuriuos nekontroliuojamas gyventojų skaičiaus augimas turi sukelti badą planetoje. Šitą idėją iškėlė anglų demografas ir ekonomistas Tomas Maltusas. Autorius niekuo nepagrindė savo teiginio, rėmėsi vien prielaidomis, kurių nepatvirtino jokia faktinė medžiaga. Maltuso darbus daugybę kartų paneigė įvairūs mokslininkai, o taip pat chroniškos perprodukcijos, kuri parodo šiuolaikinės ekonomikos būklę, faktas. Apskritai nėra jokių sunkumų su resursais gyventojų pertekliaus situacijoje, tačiau egzistuoja sunkumai teisingai paskirstant materialines gėrybes visuomenėje. Kitaip sakant gyventojų pertekliaus problema yra išgalvota. Ir nežmoniška.

Tačiau to pasirodė per mažai, dėl to nusikaltėliai iš pasaulinių užkulisių kuria naują teoriją.

Neomaltusizmas ragina racionaliai reguliuoti gyventojų skaičių pasitelkus gimstamumo kontrolę ir apribojimą. O čia, kaip sakoma, visos priemonės geros…

Kadangi aborto visuomenė jau nebelaiko žmogžudyste, kadangi šiuolaikinė visuomenė jau nebepajėgia priešintis homoseksualizmui, eilė ateina naujiems judėjimams. Ateities visuomenė lygiai taip pat nesugebės pasipriešinti pedofilijai ir jos propagandai. Jau šiandien Olandijoje egzistuoja partija, ginanti pedofilų teises. Hagos teismas svarstė šios partijos ieškinį su nuostabiu pavadinimu: „Laisvė, įvairovė ir gailestingumas“, ginantį pedofilų teises Olandijoje. Vienas iš partijos įkūrėjų Martinas Utenbogaardas džiūgauja: „Mes laukėme tokio teismo sprendimo. Mes juk nedarome jokio nusikaltimo“. Tarp partijos reikalavimų – sumažinti amžiaus apribojimus paauglių seksui su suaugusiais nuo 16 iki12 metų, be to, dvylikamečiai gaus teisę dalyvauti porno filmų kūrime, jeigu, žinoma, patys to panorės.

Kaip apskritai tokie dalykai gali vykti, jeigu jų niekas neremia iš aukščiau? Geresniais laikais šitą Martiną būtų tiesiog užmėtę akmenimis, tačiau už lango – tolerancijos era.

Olandija apskritai nuostabi šalis, jei kalbėsime apie įvairiausius iškrypėliškus eksperimentus, daromus su nuosava tauta. Vien tik taip vadinamų „lengvų“ narkotikų legalizavimas ko vertas.

Galbūt sekančiu legalizuotu iškrypimu po pedofilijos įteisinimo taps kanibalizmas. Šitas šėtoniškas reiškinys jau populiarinamas, prisidengus eutanazija. Kol kas eutanazija apibūdinama kaip savanoriškas, legalus pasitraukimas iš gyvenimo. Kol kas savanoriškas…

Beje, pirmąja valstybe, kurioje legalizavo eutanaziją, tapo Olandija.

O kam užkulisiams ligoniai, pensininkai, invalidai? Iš jų nėra jokios naudos. Dėl to, vykdant satanizmo priesaką „Tebūnie triskart prakeikti silpnieji“, būtina taip praplauti žmonėms smegenis, kad eutanazija pradėtų atrodyti tokia pat paprasta ir prieinama gyventojų skaičiaus kontrolės priemone kaip abortas.

ŠVIETIMAS

Buvusios Tarybų Sąjungos erdvėje švietimo primityvinimo bei žmonių kvailinimo procesas atėjo pavėlavęs, dėl to pas mus tokie populiarūs juokeliai apie bukus amerikiečius. Amerikiečiai nėra buki, juos atbukino idiotiški filmai, šou, primityvūs komiksai, animaciniai filmukai, sužlugdytas švietimas. Būtent amerikiečių tauta pirmoji savo kailiu patyrė Daleso plano poveikį.

Vietoje klasikinės literatūros personažų gyvenimo tiesas jiems atskleidžia primityvių komiksų ir realybės šou herojai. Detaliai nagrinėti šio dalyko neverta, kadangi kiekvienas iš mūsų susiduria su siaubingais pavyzdžiais, įrodančiais, jog švietimo proceso degradacija yra valdoma.

Švietimas sunaikintas, iš jo liko tiktai forma be turinio. Didėjant išsilavinimo gavimo kainai, pastebimai prastėja gaunamų žinių kokybė ir bėda čionai ne tik dėl atsainiai sudarytų mokymo planų, bet ir dėl to, kad mokiniui nelieka laiko mokytis, jam skubiai būtina įveikti dar vieną etapą pamėgtame kompiuteriniame žaidime.

Prie švietimo proceso degradacijos šliejasi ir sistemingos istorijos falsifikacijos, nacionalinės savimonės naikinimo ir kalbos supaprastinimo problemos.

ISTORIJOS FALSIFIKAVIMAS, NACIONALINĖS SAVIMONĖS NAIKINIMAS IR KALBOS SUPAPRASTINIMAS

Citata iš G. Orvelo romano „1984“:

„Ir jeigu visi priima melą, įpirštą partijos, jeigu visuose dokumentuose – viena ir ta pati dainelė, tada šitas melas įeina į istoriją ir tampa tiesa. Kas valdo praeitį, tas valdo ateitį, kas valdo dabartį, tas valso praeitį. O juk praeitis, iš prigimties nesikeičianti, niekad ir nebuvo keičiama. Tai, kas teisinga šiuo momentu, teisinga bus per amžių amžius. Viskas labai paprasta. Reikalinga viso labo nenutrūkstama pergalių prieš nuosavą atmintį grandinė…“

Mūsų laikais mėginimai suvirškinti istoriją, tarkime, išteisinti fašizmą, įžeisti ir išjuokti vieną ar kitą kultūrą įgauna masinį ir sistemingą pobūdį. Tokiu būdu Orvelo antiutopija tampa realybe. Paprastas žmogus mokomas laimėti pergalę prieš nuosavą atmintį. Tai dar vienas būdas žmogų nuasmeninti ir apkvailinti. Tai dar vienas būdas, kuriuo užkulisiai manipuliuoja mumis ir mūsų ateitimi.

Žmogus, praradęs ryšį su savo šaknimis, nežinantis savo istorijos, pavirsta niekuo. Jo tėvynė yra ten, kur daugiau dolerių. Nėra praeities, nėra įsipareigojimų, nėra ateities. Toks kvailys ir reikalingas užkulisiams.

Drauge su istorijos pakeitimu, naudojamas ir nacionalinės savimonės, savigarbos naikinimo metodas. Ryškiausias pavyzdys – projektas „Boratas“. Atkreipkite dėmesį į puikius kritikų atsiliepimus apie šį filmą. O kas gi čia nuostabaus? Kritikai irgi gali būti puikiai apmokamais klounais. Ir kiekvienas, kurs mėgina užtarti Kazachstano savitumą, kiekvienas, kuris mėgina pasakyti, kad filme nėra nieko tikro – paskelbiamas žmogumi be humoro jausmo, kvailiu.

Dar viena tema, artima nacionalinės sąmonės diskreditacijai – religijos diskreditacija.

Pastaruoju metu skleidžiama kliedesinga idėja apie tai, kad krikščionybė yra nacionalizmo šaltinis. Besmegeniai naujosios pasaulio tvarkos skleidėjai skelbia tokio pobūdžio lozungus, skirtus menkai gimtosios šalies istoriją ir kultūrą išmanantiems žmonėms, kad sukeltų neapykantą krikščionybei ir jos vertybėms. Šitie plepiai tiksliai žino, kad be krikščionybės nebūtų ir šalies. Jie puikiai supranta, kad tikėjimas – tai paskutinė kliūtis, kurią būtina įveikti, norint galutinai sukvailinti žmones, norint juos galutinai ištvirkinti ir paversti žmoniją beždžionių banda. Visokeriopai mėginama supjudyti islamą ir krikščionybę. Tuos žmones baugina, kad kaip atsakas į televizijoje vykstančias beprotybes, didėja bažnyčių ir mečečių skaičius, gausėja tikinčiųjų, ypač jaunimo tarpe. Bažnyčia – tai paskutinis tradicinių vertybių bastionas, už jo prasideda pragaras.

Yra puikus propagandinis filmas „Laiko dvasia“. Jame – trys dalys. Antroji ir trečioji skirta užkulisių nusikaltimams, įvykdytiems įvairiais naujosios istorijos etapais. O pirmojoje dalyje pasakojama apie krikščionių bažnyčią, tačiau iš demaskuojančių pozicijų – atseit, bažnyčia sukurta vien tam, kad suskaldytų visuomenę, apgaudinėtų ir apiplėštų žmones. Ir nė žodžio apie Kristaus mokymą, nė žodžio apie gailestinguosius samariečius…

Akivaizdu, kad bet kuris bent kiek religijoje susigaudantis žmogus tokio pobūdžio prasmių iškraipymų netgi nesiklausys, tačiau autoriai nusitaikė ne į išsilavinusius žmones. Jie nusitaikė į tuos, kurie jau prarado sugebėjimą mąstyti kritiškai. Vadinasi, padarys pačią paprasčiausią išvadą: jeigu antra ir trečia filmo dalys yra teisybė, tai ir pirmoji filmo dalis yra teisinga. Štai šitaip diegiamas melas.

Tame pačiame Orvelo kūrinyje centrinę vietą užima naujakalbės sąvoka. Citata:

„Naujakalbė turi ne tik užtikrinti mąstymo veiklą ir pasaulėžiūrą, bet ir padaryti neįmanomomis bet kokias kitas mąstymo kryptis“.

Romane pavaizduotoje totalitarioje visuomenėje partijos kontroliuojami mokslininkai kūrė supaprastintą kalbą, kurios tikslas – atpratinti žmogų mąstyti kritiškai, kalbėti turtinga ir vaizdinga kalba. Kalbos toje visuomenėje reikia tik tam, kad galėtum rėkauti lozungus ir bendrauti pačiu primityviausiu būdu.

Mūsų laikais vyksta analogiškas procesas. Kaip pavyzdį galima pateikti internetinius žargonus – sintetines kalbas, skirtas išreikšti pačius primityviausius jausmus ir emocijas, visų pirma – to kas vyksta pritarimui ar nepritarimui. Internetiniais žargonais labai puikiai pavyksta įžeidinėti. Samprotauti, filosofuoti, prisipažinti meilėje tais žargonais neįmanoma.

Kitas būdas sumažinti kalbos semantinę įvairovę – parodyti TV ekranuose jaunus žmones su minimaliausiu intelektualiu lygiu, bet nepaprastai gerai apie save galvojančius. Jie ir taps paaugliams geresnio gyvenimo, geresnio skonio apaštalais. Būtent jie auklės naujas kartas, diegdami pačias geriausias užkulisių tradicijas. Ne mąstytojai, ne rašytojai, bet pati pilkiausia pilkuma…

Visa naujosios pasaulio tvarkos kultūra verčia žmogų mąstyti primityviai, verčia tapti jį šaltakraujišku, beširdžiu egoistu, o jei vadinti dalykus tikraisiais vardais – laukiniu žmogumi. Ir daroma visa tai maskuojantis žmogaus teisių gynimu, kova už laisvę, individualumą ir ypač už saugumą.

Kokius žodžius reikėtų pavartoti, kad šita pilkuma atsitrauktų nuo monitoriaus ir prisimintų, kad jinai yra, vis dėlto, žmogus, o ne alų plempiantis gyvulys su galutinai perplautomis smegenimis?

Gaila, bet tokie žmonės apskritai nesugeba atskirti linksmo pokšto nuo gašlaus mėšlo, geros muzikos nuo mėšlinos, gero filmo nuo mėšlino, jie nesugeba atskirti gėrio nuo blogio. Jie apskritai nebegali mąstyti, jei kas nors nesufleruoja iš už monitoriaus.

Nemokėjimas atskirti gėrio nuo blogio – tai ir yra amoralumas.

Žmonijos istorijoje kultūrinės vertybės sunaikinti buvo mėginamos nuo Egipto faraonų laikų. Tai vyko ir pas mus, kai griovė bažnyčias ir žudė kunigus, ir Vokietijoje, kada aikštėse degino pasaulinės literatūros klasikų knygas, ir Kambodžoje, kada buvo išskersti visi gyventojai, vyresni nei 40 metų, mat jie buvo neva „prisigėrę“ buržuazinės kultūros.

Tačiau anksčiau visa tai buvo daroma viešai, triukšmingai, grubiai ir chamiškai. Mūsų laikais tradicinė kultūra naikinama ir tradicijų surogatai diegiami beveik nepastebimai ir tyrinėjant vieną žmonių kartą, pastebėti pokyčius nėra paprasta. Taip Dalesas ir rašė: „mes nepastebimai pakeisime jų vertybes netikromis ir priversime juos tomis netikromis vertybėmis tikėti“.

TOTALINĖ KONTROLĖ IR SAVIGARBOS JAUSMAS

Vieningos pasaulinės vyriausybės idėja atrodo utopinė. Kaip galima suvienyti į vieningą sociokultūrinį darinį Mongoliją, Suomiją ir Argentiną? Ogi labai paprastai – ir mongolams, ir suomiams, ir argentiniečiams reikia įskiepyti vieningus elgsenos standartus – vieningas kultūrines vertybes. Ir nereikia ieškoti kvailysčių ten, kur esama sąmokslo, kaip neverta ieškoti sąmokslų ten, kur esama kvailysčių.

Kvailinimo procesas turi vieną pasekmę, kuri yra baisesnė už visas kitas drauge sudėtas. Tai žmogaus nuosavos savigarbos praradimas. Tai ir yra esminis kvailinimo motyvas. Užkulisiams negana paversti žmogų idiotu. Būtina dar ir užmauti jam antkaklį, kad apskritai būtų panaikinta bet kokia nepaklusnumo galimybė. Tokiu antkakliu sugyvulintiems žmonėms gali tapti elektroninis čipas, implantuotas po oda. Jis reguliuos sugyvulinto žmogaus judėjimo laisvę ir finansus, t.y. Kontroliuos ir lems jo elgesį. Ir jeigu šiandien niekas nesutiks, kad jį ženklintų kaip gyvulį, tai ateityje… Net nesinori tęsti minties…

Kaip rodo praktika, nėra tokios idėjos, kurios būtų neįmanoma įteigti žmogui, ypač turint galvoje šiuolaikinės psichologijos ir manipuliacijų su žmonių protais pasiekimus.

Žmogus, neturintis savo reikšmingumo pojūčio, nuosavos savigarbos – tai gyvulys. Kalbantis gyvulys.

PABAIGAI

Užkrauti atsakomybę už tai, kas vyksta aplinkui, vien tik užkulisiams, mažų mažiausiai neprotinga. Akivaizdu, kad kiekvienas žmogus turi susimąstyti, kas vyksta ir pasidaryti išvadas. Teisingas išvadas. Mantros „Putinas turi pasitraukti“, „Kubilius turi pasitraukti“ ir pan. – tai labai kvailos mantros. Jeigu visi pasitrauks, tai kas tuomet liks? Užkulisiai? Kiekvienas savo vietoje turi priešintis kvailinimui ir pavergimui.

Suprantama, kad šiuo momentu, po to kai užkulisiai sėkmingai ėmė kontroliuoti visus finansinius srautus ir didžiumą žiniasklaidos, vyksta karas už išimtinę elito teisę pratęsti savo giminę. Puikiai išsilavinusių viešpačių giminę. Jokios vidutinės klasės ateityje nenusimato, bus tik viešpačių rasė ir darbiniai gyvuliai ir trečiojo pasaulio šalių.

Dabartinis jaunimas jau nebeturi galimybės sukurti normalias šeimas ir dėl to yra pasmerktas elgetiškam egzistavimui iš pensijos, o paskui jam bus pasiūlyta „humaniška“ eutanazija. Ir visa tai bus daroma garsiai klegant taip vadinamoms žvaigždėms, galbūt bus naudojamas devizas „Greičiau padvėsk ir atlaisvink gyvenamą plotą“. Ir kol mes graužiame vienas kitų gerkles protesto mitinguose, mūsų ateitį kuria moraliniai išgamos iš transnacionalinių korporacijų. Būtent jie, pasitelkę savo klounus, priverčia mus pasirinkti: vietoje šeimos ir darbo – vien tik karjerą; vietoje motinystės džiaugsmo – vien tik dulkinimosi džiaugsmą; vietoje kūrybos džiaugsmo – butelį alaus ir sofą…

Mums reikia atsiminti savo didžias kultūrines vertybes. Ir negali būti jokių dialogų su naujos moralės skleidėjais, su tais, kurie ruošia naują pasaulinę tvarką, kurie propaguoja naujas degeneratyvias vertybes.

Dialogas su klounu visuomet baigiasi klouno triumfu…

WWW

 

Patiko straipsnis? Pasidalinkite su draugais tinkluose!