Vergovė Tibete

Kartą užėjo kalba apie Dalailamos valdymo laikų Tibetą ir vienas žmogus baisiai nustebo, išgirdęs pasakojimą apie tai, jog XX amžiaus 3 dešimtmetyje, stengdamiesi sukrapštyti pinigų karui su kaimynais, dvasiniai Tibeto vadovai įvedė mokestį už ausis. Kitaip sakant, jeigu žmogus norėjo, kad jo ausys liktų jam , jis turėjo sumokėti duoklę, kitaip liks be ausų. Šitą dalyką, beje, tik Europoje pavadino mokesčiu. Realybėje gi atjodavo į kiemą būrys raitelių ir pasako šeimininkui: tavo šeimoje – 10 narių, įskaitant krūtimi maitinamą kūdikį. Iš kiekvieno turi sumokėti mums po tris monetas už ausį. Už katrą neužmokėsi – tam ir nupjausime ausis.

Pašnekovas pasibaisėjo: „Ir tai tas pats laisvę mylintis Tibetas, kurį engia kiniečiai?!“

Kad išsiaiškintume, pasižiūrėkime, kaip gyveno Tibetas iki 1959 metų, kai kinų armijos durtuvų pagalba paskutinėje planetos valstybėje buvo panaikinta vergovė. Pergyvenantys dėl ištremto Dalailamos vargų geraširdžiai žmogeliai tokių nuotraukų apie Tibeto kasdienybę tikriausiai niekad nematė ir niekad netalpintų savo internetiniuose resursuose. Pasižiūrėkime patys.

Viršutinė eilė, iš kairės į dešinę: Tibeto lamų dirbiniai iš mirtimi nubaustų vergų kaukolių; talismanai iš nukirstų rankų, juos derėjo nešiotis prie diržo; vergas tempia ant nugaros kitą vergą, kuriam nukirto koją, mat jis neklausė šeimininko. Apatinė eilė, iš kairės į dešinę: vergas ir šuo – vienas indas abiem; vergas, surakintas kalade; moteris vergė su nukirsta pėda.

Kairėje – vergas, kuriam šeimininkas už neklusnumą išdūrė akis. Dešinėje – vergų baudimo įrankiai.

Vergų būstai. Toliau matosi baltas rūmų kompleksas.

Vergas laiko savo ranką, kurią jam nukirto šeimininkas

Taip gyveno vergai.

Senas, mirštantis vergas

Vergė laiko savo vyro ranką, kuri buvo nukirsta prieš tai, kai jį palaidojo gyvą

Nuotraukas 1959 metais padarė kinų fotografai Lhasoje iškart po to, kai iš Tibeto apspruko tuometinis Dalailama.

Dabar apie tai, už ką buvo baudžiami vergai. Žinomas atvejis, kai šeimininkas pasiuntė vergą su užduotimi į atokią gyvenvietę, tasai nesuspėjo sugrįžti iki saulėlydžio ir apsinakvojo laukuose. Laukas priklausė kažkokiam vietiniam žemvaldžiui ir tas pareikalavo iš vergo pinigų už nakvynę. Pinigų, savaime suprantama, jis neturėjo ir tada jam nukirto ranką. Kai visiškai nusilpęs nelaimėlis sugrįžo pas šeimininką, tasai, įsiutęs, jog sveikas geras vergas tapo invalidu, įsakė nukirsti jam ir antrą ranką. Nuostabi šalis, išties verta, kad dėl jos laisvės kovotų viso pasaulio žmogaus teisių gynėjai.

Po du surakinti vergai

Mirštantis vaikas – vergas

Vergas, kuriam šeimininkas nukirto ranką

Šitai vergei viso labo 35 metai

Dovanos Dalailamai gimtadienio proga: džiovintas žmogaus skrandis, 2 galvos, žmogaus kraujas, apdirbta žmogaus oda

Džiovintos žmonių odos

Džiovinta kūdikio oda

„Versijos“ dar sykį primena – tai 1959 metais padarytos nuotraukos. Okupantai fotografavo ką tik užgrobtos šalies egzotiką. Į klausimą, kas baisiau – laisvo Tibeto „egzotika“, ar vergvaldžius išvaikiusių ir vergovę panaikinusių okupantų valdžia, tegu kiekvienas skaitytojas pats sau atsako.

www

 

Patiko straipsnis? Pasidalinkite su draugais tinkluose!

Parašykite komentarą