AUTORINIAI STRAIPSNIAI
lapkričio 6, 2016

Vėjuotoms Vėlinėms praūžus…

Vėjuotoms Vėlinėms praūžus…

Anksčiau lietuviai kapus lankydavę ne lapkričio 1 dieną, o lapkričio 2-ąją. Lapkričio pirmoji – Visų šventųjų diena. Tą dieną eidavo į bažnyčią ir melsdavosi už visus šventuosius, o lapkričio 2-oji – Vėlinės. Tuomet ir buvo lankomi artimųjų kapai, degamos žvakelės, kalbamos maldos už mirusius. Laikai keičiasi…

Pasak baltų kultūros tyrinėtojo Aleksandro ŽARSKAUS, Vėlines šventė dar pagonys. Jie dažydavo kiaušinius raudonai ir juodai, nešdavo juos ant kapų ir tikėdavosi, kad tai atneš jiems gerą derlių ar dar ką nors. Per Vėlines buvo paplitęs paprotys susėdus už stalo pasakoti šiurpias istorijas apie vėles. Šis paprotys išliko ir dabar, laikosi daugiausia jaunimo. Po tokių istorijų išeiti į lauką būdavo dar baisiau. Anksčiau vėlinių naktį užklydęs į namus nepažįstamas kareivis būdavo gražiai sutinkamas, tikėta, kad tai vėlių pasiuntinys. Per Vėlines būdavo pagerbiamos ir „klajojančios vėlės“ – nesava mirtimi mirusieji. Buvo tikima, kad tokios vėlės, pavyzdžiui, mirusių nekrikštytų kūdikių, per Vėlines klaidžiojančios po langais, prašydamos maldų.

Tikėta, jog vėlės lankosi savo gyventose vietose, o ypač mėgstamas jų lankymosi metas – gūdus ruduo. Neveltui ir lapkričio mėnesį žmonės senovėje vadino vėlių mėnesiu.

„Seni žmonės pasakoja, kad anksčiau nebuvę papročio per Vėlines degti kapinėse žvakučių, kaip šiais laikais. Anksčiau vėlėms būdavo keliamos puotos. Dar XIX a. kai kuriuose Lietuvos regionuose ir kituose Europos kraštuose buvo paprotys ruošti kapinėse ar namuose vaišes, kviesti į jas savo mirusiuosius. Pavakarieniavus pačiose kapinėse, jose būdavo paliekama maisto vėlėms. Kartais kapai būdavo palaistomi medumi ir vynu. Vėliau ypatinga reikšmė priskirta ugniai. Manyta, kad ugnis pritraukia vėles, tad joms degamos žvakės. Degindami žvakes gyvieji 

Straipsnis perkeltas į naują specialiai šiai tematikai sukurtą tinklapį.

Juozas IVANAUSKAS

Šaltinis

Comments are closed.