SĄMOKSLO ABC
liepos 7, 2017

Valdantys pasaulį

Valdantys pasaulį

Ilga pratarmė su priešdėliu „anti-„

Didžioji dauguma žmonių, naudojančių žodį „konspirologija“ kaip žodžio „kliedesiai“ sinonimą, netgi nepasivargina susimąstyti, kas gi toji konspirologija. Tuo tarpu tai yra kaip tik tos pačios realios politikos elementas. Nesuskaičiuojami Duglai Ridai, rašaliojantys apie pasaulinį sionistų sąmokslą, teorijų apie masonus ir reptiloidus autoriai – kas visi tie žmonės?

Kodėl Times redaktorius pradeda nei iš šio, nei iš to rašyti storus talmudus apie pasaulinį sąmokslą? Tai pernelyg sudėtingi klausimai antikonspirologams. Paprastai jie atsako grynai konspirologiškai: „Maža kas jam gali į galvą šauti?“

Antikonspirologų požiūriu, protingas gyvenimas nėra ir negali būti protingas. Jei tikėsime antikonspirologais, po rutuliuką, vadinamą Žeme, šlaistosi 7 milijardai klinikinių idiotų, kurie elgiasi tai kaip kaimenė blondinių, tai kaip beždžionės su granata. Bet koks mėginimas patyrinėti kokį nors istorijos ar politikos klausimą išvadinamas nusivažiavimu į konspirologiją, kadangi toks tyrimas dirba ne su „faktoriais“, o su konkrečiais žmonėmis, kai asmuo X susitarė su asmeniu Y, ir būtent todėl atsitiko tai, kas atsitiko. Ypatingai juoką kelia antikonspirologų komentarai apie vyriausybės veiklą. Svarbiausias šitų ponų argumentas: „Visi jie durniai, ten viršuje“.

Tačiau dėmesingai paskaitykite bent vieną istorinę knygą. Pasekite toli siekiančias valstybių politines kombinacijas. Ar tie istorikai irgi konspirologai? Beje, visi tie ėjimai politiniame lošime buvo daromi anaiptol ne viešai. Kur jūs matėte absoliučiai viešą užsienio politiką?

Aš sutinku, kad neįmanoma visko suorganizuoti iki smulkiausių detalių. Tačiau teigti, kad karų niekas neorganizuoja ir kad jie laimimi atsitiktinai??? Tai dar idiotiškiau negu konspirologija. Tiesiog nuostabu, kaip smarkiai žmonės trokšta būti iškvailinti. Nors, iš kitos pusės, atsižvelgiant į realią tų žmonių mąstymo ir išsilavinimo kokybę, susiformavusią per paskutinį šimtmetį, nieko nuostabaus.

Tačiau kai tik jie nustos tikėti tuo, ką jiems kalba propagandistai ir pamatys realybę – kad, pavyzdžiui, mūsų valstybė nėra nepriklausoma ir nėra pasaulio politikos subjektas… kad ji nelošia, kad su ja lošiama kaip su figūra – štai tada viskas ims palaipsniui aiškėti. Tačiau kaip nepakeliamai sunku žmonėms žengti šį žingsnį…

Jeigu kažkas žengia iš anksto absurdišką, į pralaimėjimą vedantį žingsnį, toks lošėjas arba kvailys, arba jis apskritai ne lošėjas – t.y. neturi nuosavo tikslo, o lošia kažkas kitas, dėl to priežasčių ir rezultatų reikia ieškoti kažkur kitur.

Apskritai pasaulio vystymasis – tai daugumoje atvejų – būtent anonimizacija.

Paprastas pavyzdys – baudžiava. Dauguma tapo baudžiauninkais dėl įsiskolinimo. Kažką užstatė, atiduoti negalėjo, tapo priklausomu baudžiauninku. Užstatas – tai tokia senoviška ipoteka. Žmogus skolinosi iš turčiaus pinigų būstui, maistui, sėkloms ir įsipareigodavo atidirbti tam tikrą konkretų laiką. Kartais – visą gyvenimą.

Kuo skiriasi nuo šiuolaikinio kredito? Tik vienu dalyku: baudžiauninkas mokėjo savo darbu konkrečiam asmeniui. O tas, kuris pasiėmė būsto kreditą, ipoteką, formaliai moka bankui, o realiai… Paprasčiausiai pats nežino kam. Jo kreditas, t.y. pats skolininkas šimtą kartų perparduodamas iš banko bankui. Ir kas iš tikrųjų galiausiai gavo naudos, kad yra tikrasis žmogaus savininkas – šito jis paprasčiausiai nežino.

Kodėl tai patogu šeimininkui? Tiesiog dėl to, kad baudžiauninkas gali sudeginti pono dvarą, o kreditą pasiėmęs žmogus – negali. Net jeigu jis sudegins banką, tikrieji naudos gavėjai nenukentės, o skolininkas ir toliau jam dirbs, tik dabar jau kalėjime.

Prisiminkime tėvo Brauno pokalbį su sekliu Flambo iš Čestertono „Sulaužytos špagos“ (The sign of the broken sword): „Minutę patylėjęs, mažasis keliautojas pasakė didžiajam: „Kur protingas žmogus slepia akmenukus?“ Ir didysis atsakė: „Ant jūros kranto“. Mažasis linktelėjo galva ir truputį patylėjęs, vėl paklausė: „O kur protingas žmogus slepia lapą?“ Ir didysis atsakė: „Miške“.

Kitaip sakant, paslaptis praktiškiausia slėpti pačioje matomiausioje vietoje.

Tokio požiūrio laikosi ne tik Gilbertas Kitas Čestertonas ir tokie detektyvo meistrai kaip Edgaras Po ir Arturas Konan Doilis, bet ir sociologas Aleksandras Zinovjevas: „Pačios giliausios visuomenė gyvenimo paslaptys slypi paviršiuje“ ir ta prasme vienas, bet ne vienintelis“ realios konspirologijos uždavinių – perskaityti paslėptas prasmes, hidden script, tame, kas akivaizdu, kas guli visiems matomoje vietoje ir dėl to laikoma akivaizdžiu dalyku.

O dabar suteikime žodį nekonspirologams ir nepasakoriams:

„Struktūra, valdanti transnacionalinių korporacijų tinklą, daro įtaką globalinei konkurencijai rinkoje ir finansiniam stabilumui. Iki šiol ištirta tik nedidelė – nacionalinė – jų dalis. Nebuvo atitinkamos metodologijos įvertinti jų įtakai visam pasauliui. Mes pateikiame pirmąjį tarptautinio nuosavybės tinklo architektūros tyrimą. O taip pat apskaičiavimą, kokio laipsnio įtaką turi kiekvienas globalus lošėjas. Mes manome, kad transnacionalinės korporacijos sudaro gigantišką struktūrą, ir kad didžioji kontrolės dalis priklauso nedideliam, susitelkusiam finansinių institutų branduoliui. Šį branduolį galima laikyti ekonomikos „seperobjektu“, kuris iškelia naujų labai svarbių klausimų tiek tyrinėtojams, tiek politiniams veikėjams.“

Išrūšiavusi 37 milijonus kompanijų ir investorių iš viso pasaulio, įtrauktų į duomenų bazę Orbis, mokslininkų komanda iš Ciuricho atrinko 43 060 kompanijų, priklausančių transnacionalinėms korporacijoms, o taip pat išaiškino jų aktyvus. Paskui buvo sukurtas modelis, vaizduojantis kaip pasiskirsto TNK ekonominė įtaka – kaip vienos kompanijos kontroliuoja kitas, pasitelkusios įvairius fondus ir dalyvaudamos pelno paskirstyme.

Rezultatai gavosi sensacingi. Ir svarbiausias jų privalumas yra tas, kad šie rezultatai objektyvūs. Nedidelis skaičius kompanijų, kurių priešakyje stovi bankai, kontroliuoja milžinišką skaičių kitų, be to, savininkų branduolys užsisklendęs nuo pašaliniu ir sąveikauja tik tarpusavyje.

Tyrime, kuris buvo paskelbtas leidinyje PloS One, mokslininkai nurodo branduolį iš 1318 kompanijų su blokuojama nuosavybe, jų ryšius su kitomis kompanijomis sunku būtų pavadinti kaip nors kitaip, negu „kraujomaiša“. Kiekviena iš šių 1318 kompanijų turi glaudžius tarpusavio ryšius su 2 ar daugiau kitomis firmomis.

Ir nors oficialios šių korporacijų pajamos neviršija 20% pasaulinių pajamų iš visų verslo operacijų, per savo satelitines firmas jos praktiškai kontroliuoja daugumą pasaulio kompanijų, veikiančių realios ekonomikos sektoriuje. Tokiu būdu korporacinių monstrų čiuptuvuose susikoncentravo maždaug 60% pasaulinių pajamų.

Narpliodama tą nuosavybės voratinklį toliau, mokslininkų komanda nustatė, kad dauguma finansinių grandinėlių juda „super anklavo“ iš 147 kompanijų kryptimi, rašo newsicientist.com. Jų aktyvai sąveikauja vieni su kitais ir faktiškai tapo bendra nuosavybe, o tai užtikrina šiam finansiniam konglomeratui daugiau kaipo 40% pasaulinio korporacinio turto kontrolę.

Iš esmės vienas procentas kompanijų kontroliuoja 40% viso tinklo… – tvirtina tyrimą atlikęs Glatfelderis, ir priduria, kad dauguma šių superkorporacijų yra finansiniai institutai. Į Top-20 pateko tokie investiciniai holdingai kaip Barclays plc, JPMorgan Chase & Cо, Goldman Sachs Group Inc.

Komentuodamas šveicarų specialistų atliktą analizę, makroekonomikos ekspertas Džnas Drifilas iš Londono universiteto pareiškė, kad tyrimas vertingas netgi ne tuo, kad parodo, kaip nedidelis skaičius žmonių kontroliuoja viso pasaulio ekonomiką, o tuo, kokia pažeidžiama yra visa sistema, kuri priklauso nuo vos kelių subjektų stabilumo.

50 stambiausių korporacijų iš minėtų 147:

1. Barclays plc

2. Capital Group Companies Inc

3. FMR Corporation

4. AXA

5. State Street Corporation

6. JP Morgan Chase & Co

7. Legal & General Group plc

8. Vanguard Group Inc

9. UBS AG

10. Merrill Lynch & Co Inc

11. Wellington Management Co LLP

12. Deutsche Bank AG

13. Franklin Resources Inc

14. Credit Suisse Group

15. Walton Enterprises LLC

16. Bank of New York Mellon Corp

17. Natixis

18. Goldman Sachs Group Inc

19. T Rowe Price Group Inc

20. Legg Mason Inc

21. Morgan Stanley

22. Mitsubishi UFJ Financial Group Inc

23. Northern Trust Corporation

24. Société Générale

25. Bank of America Corporation

26. Lloyds TSB Group plc

27. Invesco plc

28. Allianz SE 29. TIAA

30. Old Mutual Public Limited Company

31. Aviva plc

32. Schroders plc

33. Dodge & Cox

34. Lehman Brothers Holdings Inc

35. Sun Life Financial Inc

36. Standard Life plc

37. CNCE

38. Nomura Holdings Inc

39. The Depository Trust Company

40. Massachusetts Mutual Life Insurance

41. ING Groep NV

42. Brandes Investment Partners LP

43. Unicredito Italiano SPA

44. Deposit Insurance Corporation of Japan

45. Vereniging Aegon

46. BNP Paribas

47. Affiliated Managers Group Inc

48. Resona Holdings Inc

49. Capital Group International Inc

50. China Petrochemical Group Company

„Tai tiesiog sukrečia – pamatyti, kaip viskas tarpusavyje susiję“. – pasidalino savo nuomone sudėtingų sistemų ekspertas Džordžas Sugihara iš Skripso okeanografijos instituto Kalifornijoje.

Šaltinis

Comments are closed.