Tylusis karas su žmonija

Tiesa yra vienu metu ir paprastesnė, ir labiau neįtikėtina, negu galime įsivaizduoti. Satanizmo kultas, kurio pagrindinė būstinė įsikūrusi Londone, siekia pavergti žmoniją. Jie išpažįsta Liuciferį ir nusiteikę pakeiti realybę bei užvaldyti visą planetą.

Disponuodami neadekvačiai didele pasaulinių turtų dalimi, ar pasidalinsite jais su neišmanėlių masėmis? Ar nepradėsite propaguoti fakto, kad Dievas mirė, o tiesa ir teisybė – tai grynai subjektyvios sąvokos? Ar nepradėsite aiškinti, kad žmogus savo prigimtimi – tai ne kas kitas, kaip gyvūnas, kurio paskirtis – arba būti prijaukintam, arba užmuštam?

Satanizmas prasiskverbė į laisvąją masonybę ir daugelį kitų religijų, grupuočių, įstaigų. Satanistai slapta disponuoja valdžios svertais: kreditavimas, žiniasklaida, švietimas, vyriausybės, bažnyčios. Jie pateikia save kaip liberalus, socialistus, konservatorius, sionistus, nacistus, komunistus ir taip toliau. Daugelis jų pareiškia, kad jie yra krikščionys ir, siekdami jus apgauti, atlieka apeigas, kurios stumia krikščionybę į lemtingą žlugimą.

Šio kulto tikslas – palaipsniui ištvirkinti žmones, dehumanizuoti ir įstumti juos į tokią būseną, kad jie savanoriškai priimtų valstybinę visuomeninę politiką, kurios pavadinimas – Naujoji Pasaulio Tvarka. Jie mus ramina ir nukreipia mūsų dėmesį, o tuo pačiu metu siaurina mūsų laisvės erdvę, ruošia mus būsimoms represijoms, pasitelkę visiems žinomą „karo su terorizmu“ pretekstą.

Oldosas Hakslis savo lekcijoje 1961 metais apibūdino šią valstybinę politiką kaip „paskutinę revoliuciją“: „diktatūrą be ašarų“, kuriai viešpataujant žmonės mylės „vergiją, į kurią bus įstumti“. Tikslas yra toks, kad būtų sudaryta kažkas panašaus į „koncentracijos stovyklą visai žmonijai, kur iš žmonių ne tik bus atimta laisvė, bet, propagandos ir smegenų plovimo bei farmacijos pagalba bus sunaikintas ir bet koks noras sukilti“.

Iš minėtų farmacijos preparatų jau dabar galime rasti Ritaliną, Prozaką ir Viagrą, šiuos preparatus pakankamai sveiki vyrai paprastai naudoja tam, kad „išliktų deramame lygyje“. Gydytojai – šio elito dileriai, padedantys žmonėms patekti į šią vergiją ir atsitraukti nuo visuomeninių problemų.

Dokumentas, pavadintas „Tyliuoju ginklu tyliesiems karams“ („Quiet Weapons for Silent Wars“) patvirtina, kad tai yra sudėtinė karo prieš žmoniją dalis. Dokumente kalbama apie „medikamentų, kurie keičia elgesį, diegimą“, medikamentų, kurie gali pagreitinti vaikų išėjimą iš šeimos (su kuria greitai irgi bus baigta) į tokias bendruomenes kaip „vaikų visuomeniniai priežiūros ir kryptingo valstybinio švietimo centrai“.

Modelis satanistinėms intrigoms

Dokumentas „Quiet Weapons for Silent Wars“ pasirodė 1979 gegužę („Quiet Weapons for Silent Wars”, Manual Tehnic SW7905.1) ir buvo aptiktas IBM firmos kopijuotojo, kuris nusipirko kompiuterį su neištrintu dokumentu aparatūros išpardavime. Kaip paaiškėjo, tai buvo projektas disciplinos, pavadintos „Operaciniai tyrimai“, kuri buvo vystoma per II Pasaulinį karą, rėmuose. Programa buvo skirta atakuoti priešo gyventojus, naudojantis socialinės inžinerijos ir psichologinio karo metodus.

Jei tikėti šiuo dokumentu, „tarptautinis elitas“ 1954 metais nusprendė pradėti „tylųjį karą“ prieš Amerikos tautą, siekiant perduoti „daugybės neatsakingų žmonių“ lėšas „nedaugeliui atsakingų ir vertingų“ į rankas. Natūralios atrankos dėsnis atvirai byloja apie tai, kad tauta, kuri nesinaudoja savo protu, ne ką geresnė už gyvūną, kuris neturi proto. Tokie žmonės kaip gyvūnai tėra tik našta ir maistas ir tampa tokiais savo pačių noru ir jiems patiems sutinkant.

Tikslas yra sukurti tokią ekonomiką, kuri būtų „visiškai nuspėjama ir reguliuojama“. Masės bus „įkvepiamos ir joms bus iškelti uždaviniai (užmaunami pančiai) nuo paties jauniausio amžiaus“. Kad šitai būtų pasiekta, „šeima turi būti sugriauta tėvus vis labiau įtraukiant į veiklą, kuri surys visą jų laiką, o vaikai bus atiduodami valstybiniams centrams (dėl nuolatinio tėvų užimtumo vaikai taps paprasčiausiais našlaičiais). Šio tikslo bus siekiama tarp žmonių ir mokyklose naudojamu „tyliuoju ginklu“ – propaganda ir socialine inžinerija.

„Visuomenė negalės pastebėti šio ginklo ir dėl to negalvos, kad ji yra puolama“. „Jei tylusis ginklas naudojamas laipsniškai, visuomenė prie jo pripranta… Iki to laiko, kai spaudimas pasidaro pernelyg stiprus, ir tada visuomenė pasiduoda… Taigi – tylusis ginklas – tai biologinio karo metodas, kuris atakuoja prigimtinės ir socialinės energijos šaltinį bei lemiamus fizinius, emocinius ir mentalinius momentus…“

Čia, tiesa, neminima, kad kaip tylusis ginklas naudojamas ir feminizmas, kuris propaguoja lesbietišką meilę, nors ir skelbiasi ęsąs moterų gynėjas.

Pradinė diversijos logika

Dokumente kalbama apie „visuomenės kontroliavimą“, pasitelkiant į pagalbą aplinkybę, kad „ji paskendusi tamsoje, disciplinos nebuvime, nesuvokime, dezorganizacijoje ir pramogose“. „Laikykite publiką kuo toliau nuo tikrųjų socialinių problemų, panardinkite ją į problemas, kurios neturi jokios svarbos“. O taip pat „sabotuokite visuomenės protinę veiklą, nuolat apsupkite žmones seksu, smurtu ir karu, transliuojamais per masinės informacijos priemones“. Tai ir yra „protinis bei emocinis prievartavimas“. Vakarais pašerkite juos „junk food’u“ ir atimkite iš jų tai, ko žmogui iš tiesų reikia, ypač – gerą išsilavinimą. Sekite, kad laisvalaikį žmonės praleistų tuščioms pramogoms“.

„Kai dėl darbo, tai reikia sekti, kad žmonės būtų pastoviai užimti, užimti ir dar kartą užimti. Kad jiems nebeliktų laiko apmąstymams – tai ir nuves juos atgal į fermas, pas likusius gyvūnus“.

„Sunaikinkite amerikiečių tautos tikėjimą, kad daugiau niekas niekuo netikėtų“.

Svarbiausia taisyklė: „mes išlošiame situacijoje, kai niekas nieko nesupranta, ir kuo daugiau nesupratimo, tuo daugiau laimime. Geriausias metodas – sukurti problemas, o paskui suteikti galimybę jas spręsti“.

Valstybės geradarės kaip strateginis ginklas

„Publika trokšta, kad valdovai pratęstų jai vaikystę, kad žmonės visada liktų priklausomais vaikais. Kitaip sakant, publika trokšta žmogaus akip dievo, kuris pašalintų iš jų gyvenimo bet kokius atsitiktinumus, kuris glostytų jiems galveles, bučiuotų, kai jie nusibrozdino ar apsidraskė, o vakarienei padėtų ant stalo riebų viščiuką, kad paguostų ir pasakytų, kad viskas bus gerai“.

Šitas „dievažmogis“ – tai politikas, kuris pažada dangišką maną, bet nieko neduoda. Atitinkamas publikos elgesys – nieko neveikimas, paskendus komforte. Štai toks yra valstybės teikiamų socialinės pagalbos programų pagrindas, štai tas strateginis ginklas, nukreiptas prieš atgrasią publiką“. Publikos nesipriešinimas – tai ženklas, kad ji „pribrendo ir pasiruošusi pasiduoti teisėtai vergijai ir savo įkalinimui. Tai patikimas požymis, kad atėjo derliaus rinkimo metas.

Tyliojo ginklo pavyzdžiai

Žmonės gali pasakyti, kad šis dokumentas – tiesiog eilinė falsifikacija. Tačiau susigaudantys, kas vyksta aplinkui žmonės negali nematyti, kad šitas modelis jau įgyvendintas. Homoseksualizmo propaganda, pridengiama kaip „pakantumas“ ir „lygybė“ – vienas tokio tyliojo ginklo pavyzdžių.

Homoseksualios „šeimos“ sulyginimas su normalia šeima – tai įžūlus fakto, kad heteroseksualumas yra vienintelis teisingas, neigimas. Kol šūkaujama apie žmogaus teises, vykdomas ataka prieš 97% sveikų žmonių sveikatą ir laimę. Skirtumas tarp homoseksualumo ir heteroseksualumo nusakomas vienu vieninteliu žodžiu: vaikai. Homoseksualistai biologiškai negali turėti vaikų. Heteroseksualių porų santykių viršūnė pasiekiama tada, kai ji susilaukia vaikų ir tampa tėvais. Kitaip sakant, mes suformuojame pastovų ryšį, kuris žmonėms yra vienintelis ir nepakartojamas.

Kitas pavyzdys – feministinis judėjimas. Atsisakydamos vienintelio heteroseksualaus vaidmens, moterys sumenkina vyro, kaip šeimos galvos, vaidmenį ir turi nedaug vaikų arba sudaro nepilnas šeimas. Vyrai arba išgujami arba tampa „žmonomis“. Šeima sunaikinama, o visuomenė destabilizuojama.

Kitos tyliojo ginklo rūšys

Masinės informacijos priemonės ir mokykla dezorientuoja ir deformuoja. „Protinis ir moralinis išprievartavimas“ – taip būtų galima pavadinti šį fenomeną. Tuo metu, kai materialiai mes esame ganėtinai apsirūpinę, mūsų protai ir sielos badauja. Mus išmoko mąstyti trivialiai arba nuolat vengti kontakto su realybe. Nuo šio tebesitęsiančio ir gilėjančio melo ir nuo tautiškumo naikinimo nėra kur pasislėpti, o viešai visa tai neaptarinėjama ir nenagrinėjama.

Kadangi nei tautiškumas, nei demokratija tikrąja šių sąvokų prasme daugiau nebeegzistuoja, jaunimas nebeturi galimybės mokytis istorijos ar visuomeninių ir kultūrinių mokslų. Visą gyvenimą propaguojamas seksas. Siautėja pornografija. Mums neleidžiama turėti kokių nors pergyvenimų, kurie būdingi brandžiam amžiui, pavyzdžiui – koks yra pasaulis, kurį mes perduosime savo vaikams.

Kada jūs paskutinį kartą matėte filmą, kuris būtų ko nors pamokęs ar įkvėpęs? Kuriame būtų realios, atpažįstamos žmogiškos situacijos ir emocijos? Kuris pasakotų apie realias problemas, su kuriomis mes susiduriame? Kad širdis apmirtų, kad pasijaustum laimingas, kad gyveni šiame pasaulyje? Kad filme būtų toks herojus, kurį norėtųsi mėgdžioti gyvenime?

Žmonija turi pakankamai vaizduotės, kad sukurtų nuostabų pasaulį, tačiau mus sabotuoja sataninstų parankiniai, atsakingi už prezidentų ir kitų lyderių nužudymus, už depresiją, genocidus ir karus, įskaitant liūdnai pagarsėjusį „šaltajį karą“ ir jo palikuonį – karą su terorizmu. Visi karai vedami prieš žmoniją ir organizuoja juos tas pats satanistinis kultas.

Jo būstinė – Čathem Hause (Chatham House) Londone, o filialas – Prat Hause (Pratt House) Niujorke. Viešpatavimo tinklas mezgamas per naftos ir finansų magnatus Rokfelerius bei Rotšildus, per korporacijas, fondus, smegenų trestus, per visas valdymo ir komunikacijų rūšis.

Mūsų politiniai, ekonominiai ir kultūriniai „lyderiai“ pardavė savo sielas ir išdavė visuomenę. Jie tiesiogine šio žodžio prasme tarnauja šėtonui. Priešingu atvejų jie nepakęstų, kad abu kandidatai į prezidentus priklausytų tam pačiam satanistų klubui „Kaukolė ir kaulai“. Jie nepakęstų tos akivaizdžios apgavystės, kurią stebėjome rugsėjo 11. Jie viliasi, kad stojus Naująjai Pasaulio Tvarkai, turės privilegijų. Istorija parodė, kad išnaudoti galima bet ką.

Išvados

Mus laiko „progresistais“, tačiau tai tik vienas meta kalbos pavyzdys. „Progresą“ mums atnešė švietėjai. Tais laikais, kai žmogus buvo sukurtas pagal Dievo paveikslą, žmogaus gyvybė buvo šventa. Nuo to momento, kai mes sutikome su teiginiu, kad Dievas mirė, mes tapome pavergti. Štai kodėl „Tyliojo karo“ autorius kreipiasi į mus, vadindamas mus „darbiniais gyvuliais“ ir naudoja Darvino „kovą už būvį“, kad pateisintų būsimą vergovę ir genocidą.

Šėtonas nenori sunaikinti mus fiziškai, jis susilažino su Dievu – ar mes sukurti pagal Dievo paveikslą, ar…? Kad pasiektų pergalę, jam reikia parodyti, kad mes – tai tik kvaili gyvuliai.

Faktas, kad mes nesipriešiname, reiškia mūsų sutikimą. Mus žingsnis po žingsnio demoralizuoja, o mūsų įtarimai nukreipiami visai ne į tą pusę, kur reikia. Reikia išmušti sau iš galvos šitą kvaitulį ir parodyti, kad dar nepraradom išdidumo, kad esame žmonės, kurie kovos dėl savo dieviškos prigimties, už savo teises, įgytas gimstant žmonėmis.

Tai – karas, kurio žmonija negali išvengti. Ir kuo toliau šis mūšis bus atidedamas, tuo didesnę kainą sumokėsime už pergalę.

www

 

Patiko straipsnis? Pasidalinkite su draugais tinkluose!

Parašykite komentarą