Trumpai ir aiškiai apie NPT

Antiglobalistai teigia: pasaulis – ant rimtų permainų slenksčio. Už nugaros liko Naujieji laikai, kai kilo vystėsi mokslas, technika, humanizmas. Priešakyje – tolesnio kelio pasirinkimas. Dabartiniai ekonominių, politinių ir karinių valdžios instrumentų šeimininkai kuria „naująją pasaulio tvarką“, kur žmonės laikomi atskiromis smiltelėmis, užimtomis materialių poreikių tenkinimu. Tokios „tvarkos“ priešininkai vienijasi, kad išgelbėtų vertingiausią dalyką, kuris žmogų padaro žmogumi, ir skelbia savo tikslus.

Epochos pabaiga

Globalizacija – rinkų, informacinių tinklų, technologijos pasiekimų, gyvenimo sanklodų vienijimasis – atsirado vystantis Vakarų civilizacijai, kur II tūkstantmečio viduryje užgimė kapitalizmas ir prasidėjo audringas mokslo ir technikos vystymasis. XIX amžiuje kapitalizmas virto imperializmu, kuriame rinkas kontroliavo imperialistinės valstybės: „nematoma rinkos ranka“ yra neįmanoma be „nematomo kumščio“. Laisva konkurencija buvo nustumta į „rinkos galukiemį“.

Baigiantis XX amžiui, žlugus Sovietams, susijungė rinkos, kurias dabar kontroliavo ne tik valstybės, bet ir transnacionalinės korporacijos – imperializmas perėjo į globalizacijos stadiją. Globalizacija paveldėjo bjauriausius imperializmo bruožus: stipriojo teisę ginčuose, ištisų planetos regionų gyventojų eksploataciją „auksinio milijardo“ labui. Kapitalizmas be laisvos konkurencijos nustojo būti progreso varikliu, visa didesnė kapitalo dalis išimama iš gamybos ir dedama į finansinių spekuliacijų sferą – šiandien iki 95% pinigų sukasi spekuliacinėje sferoje, kurios kasdieninė apyvarta siekia trilijonus dolerių.

Mokslo pažanga visto grėsme žmonijai. Prie žinomų grėsmių (radioaktyvių medžiagų naudojimas, kenksmingos atliekos ir panašiai) prisidėjo naujų: klonavimas, genų inžinerija, klimato ir jonosferos valdymas ir kitos, kurių kiekviena kelia pavojų žmogui ir jo aplinkai.

Svarbiausi iš šiuolaikinių technologijų yra sąmonės kontroliavimo metodai: galimybė nuolat elektroniškai sekti praktiškai kiekvieną, ir tai pakeičia demokratiją jos imitacija. Literatūra, muzika, teatras prievarta, prieš žmonių valią išstumiami erzac kultūros – bukinančių, nužmoginančių pramogų industrijos. Ir netgi kalbų turtingumas – svarbiausias bet kokios šiuolaikinės kultūros instrumentas – pakeičiamas supaprastinta anglų kalba, kurios pakanka tik primityviam „bendravimui“. Fiziologinių poreikių tenkinimas pavirto kaifo vaikymusi – susiformavusi civilizacija yra ne tik hedonistinė, bet ir, iš esmės, narkotinė.

Naujoji Pasaulio tvarka – pražūtingos unifikacijos įrankis

Aukščiau aprašytomis priemonėmis globalizuojančios jėgos stengiasi suręsti NPT, siekdamos neribotos valdžios žmonijos atžvilgiu. Kas tai per jėgos? Tai ne tik (ir ne tiek) „auksinio milijardo“ šalys ar oficialios viršnacionalinės struktūros, tokios kaip TVF, Pasaulio bankas ar Pasaulio prekybos organizacija. Transnacionalinės korporacijos kuria neformalius instrumentus daryti poveikiui vyriausybėms ir tautoms: įvairaus plauko komitetus, fondus, klubus ir panašiai. Ir dabar tai daroma jau beveik atvirai: tarkim, daugelis Bilderbergo klubo sprendimų yra skelbiami viešai ir kiekvienas gali sekti jų įgyvendinimą.

„Komitetas 300″ ir Bilderbergo klubas paskelbė savo narių ir uždavinių sąrašus (galbūt, nepilnus), įrodę ankstesnių įtarimų jų atžvilgiu pagrįstumą. Ideologai, NPT konstruktoriai, tokie kaip Ž. Atali, Z. Bžezinskis – atvirai rašo apie globalizuoto pasaulio vertybes ir perspektyvas, štai pati svarbiausia: kapitalo, prekių, darbo jėgos judėjimo laisvė, kitaip sakant – pasaulis be sienų, žmonija – kaip „naujųjų klajoklių“ masė, ieškanti maksimalios naudos.

Dauguma žmonių, beje, šiame modelyje tampa nereikalingais ir atliekamais, NPT ideologai to nė neslepia: savo poreikius patenkins ne daugiau kaip 20% planetos gyventojų. Yra sukurti instrumentai, kurių užduotis – užkirsti kelią daugumos protestams, kurie galėtų sužlugdyti šio modelio realizavimą. Pagrindinei žmonių masei siūloma pramogų sistema – kažkas panašaus į žinduką kūdikiui. Pramogų industrija jau vaidina svarbų vaidmenį tramdant nepatenkintuosius. Tarkim, elektroninė žiniasklaida formuoja „planingą“ požiūrį į įvykius, tiesiogiai modeliuoja elgesį, formuoja nekritišką požiūrį į konstruojamą realybę, skatina dvasinę degradaciją – visa tai palengvina masių kontrolę. Jau dabar partijų kova – gryna imitacija, kaip ir „protesto“ akcijos. Kuriamos kontroliuojamos teroristinės formuotės. Vis daugiau visuomeninio gyvenimo reiškinių yra pakeičiami imitacijomis.

Atsiranda tokios totalinės kontrolės priemonės kaip informacija elektroninėse laikmenose – plastikinėse kortelėse, mikro čipuose. Tai tampa sekimo įrankiu ir netgi priemone susidoroti, kadangi čipas arba kortelė kaupia duomenis apie žmogaus buvimo vietą, jo kontaktus, pirkinius, finansines operacijas, kitaip sakant sekamas visas žmogaus gyvenimas. Jeigu tokių kortelių pateikimas vietoje pinigų taps privalomas, žmogus, pažeidęs kokį nors draudimą (tarkim, įstojęs į opozicinę partiją) praranda galimybę apsipirkti, naudotis transportu, tiesiog būti gatvėje. Pasaulis pavirs elektronine koncentracijos stovykla.

Štai tokį modelį žmonijai ruošia Vakarų civilizacija. Akivaizdu, kad tai – aklavietė visam pasauliui. Globalizacija – tai karas prieš visą žmoniją, prieš tautas, ji siekia sunaikinti daugybę žmonių ir sukurti super totalitarinę valstybę, vienintelę pasaulyje. Jeigu mes norime, kad pasaulis sulauktų rytojaus, jau šiandien reikia aiškiai matyti jam gresiančius pavojus.

www

 

Patiko straipsnis? Pasidalinkite su draugais tinkluose!

Parašykite komentarą