DEMOKRATIJA
kovo 23, 2016

Tos paslaptingos vakarietiškos vertybės

Tos paslaptingos vakarietiškos vertybės

Vėl pavasarinis paaštrėjimas. Vėl Vakarai pradeda įkyrėjusias diskusijas apie tai „kino vertybės vertybesnės?“ Be to, „vakarietiškos vertybės“ neiššifruojamos, o štai mūsų vertybės kruopščiai trepanuojamos ir a priori paskelbiamos „vergiškomis ir totalitariomis“.

Reikėtų šiek tiek ištaisyti šį disbalansą ir pagaliau pasakyti, kad gi yra tos šventos ir amžinos vertybės Vakaruose.

Kaip žmogus, kuris mokėsi Anglijoje ir Amerikoje, o paskui 20 metų dirbau Skandinavijoje, bendravau su įvairiausio kalibro Vakarų civilizacijos sluoksniais, pradedant dangoraižių Manhetene savininkais, Londono Sičio atstovais ir baigiant driskiais iš Rytų Europos, galiu tvirtai pareikšti – vienintelė ir pati svarbiausia Vakarų vertybė yra Jų Didenybė Pinigai, tiktai Pinigai ir nieko daugiau, išskyrus Pinigus.

Visi veiksmai, visa propaganda ir visa valstybės galia ištisą parą ir 12 mėnesių per metus sprendžia vieną vienintelę problemą – atimti ir padalinti. Asmeninis kiekvieno vakariečio galvoje įtaisytas kompiuteris akimirksniu apskaičiuoja optimaliausią variantą, kaip atimti šlamančius iš „laukinių necivilizuotų tautų“, įjungia savo nuosavą programą ir sukuria planą, kuriame gali pačiais keisčiausiais būdais derėti tarpusavyje ištikimybės priesaikos su nuodų įvarvinimu į rytmetinę kavą, o susižavėjimas aukos genialumu – su jos apkaltinimu pačiomis siaubingiausiomis nuodėmėmis.

Jei artimiausias kelias link aukos pinigų veda per meilikavimą ir apsikabinimus, vakarietiškų vertybių atstovas taps pavyzdingu meilikautoju. Jeigu labiau rentabilus bus karinis scenarijus – nesurasite žiauresnio ir negailestingesnio maniako. Atvirai kalbant, vakariečiai ir yra maniakai – ir džentelmenai su savo „ledėmis“, ir vidurinė klasė, ir pusiau benamiai su nuliniais šansais ištrūkti iš lūšnynų. Visi jie, pažeisti vakarietiškų vertybių viruso, vertina aplinkinį pasaulį ir jame vykstančius įvykius ir jo gyventojus išimtinai kaip jų kišenių turinio papildymo šaltinį. Viskas, kas pripildo kišenes – priskiriama gėrio kategorijai. Viskas, kas kišenių neužpildo – vienareikšmiškas blogis.

Šitai suprantant, labai lengva suprasti tą gyvuliškai neapykantai Rusijos adresu. Ši šalis nesileidžia apiplėšiama, vadinasi yra tikra pragaro išpera, nepriklausomai nuo jos nesuprantamos kultūros ir dar labiau nesuprantamų veiksmų ir įvairių kitų visiškai nerentabilių ir pelno neduodančių dalykų – pareigos jausmo, garbės, atsakomybės ir kitų vertybių.

Beje, dėl atsakomybės. Šita sąvoka tampriai susijusi su religinėmis nuostatomis, kuriomis užkoduoti žmonės, netgi nepriklausomai nuo to, kad šiuo metu jie laiko save ateistais. Šio kodo dėka nuodėme laikomas konkretus rinkinys veiksmų, nepriklausomai nuo to, kokių pasekmių sulaukė tų veiksmų autorius. Vakaruose dominuojanti protestantiška etika laiko nuodėme kažkokį veiksmą tik tuo atveju, jei esama kažkokių konkrečių pasekmių. Tarkime, apiplėšimas, už kurį plėšikas išvengė bausmės, nuodėme nelaikomas. Atgailos plėšikavimas reikalauja tik tuo atveju, jei plėšikas buvo sučiuptas.

Šitų vakarietiškų vertybių prigimties ir ypatumų nesuvokimas ar ignoravimas veda į visišką tarpusavio nesupratimą. Rusai nuoširdžiai nesupranta, kaip galima laikyti dideliais pasiekimai akivaizdų nusikaltimą, o vakariečiai irgi visiškai nuoširdžiai negali suprasti, ką jie blogo padarė, jeigu rezultate jų ne tik niekas nenubaudė, bet netgi atvirkščiai – jie gavo akivaizdžios naudos, vadinasi, Dievas tą poelgį pateisino.

Ryškus pavyzdys – II Pasaulinis karas ir vokiečiai, kurie iki pat galutinio pralaimėjimo laikė savo Reichą neklystančiu ir tik jį sutriuškinus vokiečiai staiga praregėjo, kad taip, žinoma, nacizmas, pasirodo, buvo tikrai blogas… Lygiai toks pats kodas veikia ir anglosaksų galvose. Jie, netgi būdami ateistais, vadovaujasi kalvinistinėmis nuostatomis, o kalvinistus net liuteronai laikė sektantais. O rezultatas: nuodai virš Vietnamo – tai puiku, bombos taikiems jugoslavams, Libijos, Afganistano, Irako gyventojams ant galvos – jokios nuodėmės. O žymusis „Wow!“, pamačius, kaip nukankintas miršta Kadafis visiškai dera su religingumu, nes už visa tai buvo užsidirbta pinigų, pinigų ir dar kartą pinigų.

Tačiau visa tai – nedaug kam įdomi ir reikalinga anatomija. Pakanka suprasti svarbiausią Vakarų pasaulio vertybę, kad suprastum bet kurio vakariečio veiksmų logiką. Vertybių vertybė – pinigai ir pelnas. Visos kitos vertybės – smulkmenos ir kvailystės, keliančios juoką ir susierzinimą „visai civilizuotai žmonijai“.

www




Comments are closed.