Tikrasis antiglobalizmas

Mes jau kalbėjome, „kas“ yra tikroji jūsų vyriausybė, dabar atėjo laikas atsakyti į klausimą „kaip“. Kažkas gali paklausti: „kaip konkrečiai galima paskelbti boikotą globalistams, kai jie viską aplinkui kontroliuoja?“

Atsakymas slypi nuosekliame ignoravime ir jų pakeitime vietinėmis alternatyvomis. Galite pradėti nuo pat šios dienos, boikotuodami korporacijas, apie kurias net negalėjote pagalvoti kaip apie dalį šio nesąžiningo plano, o taip pat korporacijas, be kurių, be abejo, jūs ne tik galite gyventi, bet ir galite gyventi dar geriau. Tam visiškai nereikalingi pinigai, dar daugiau, tai galiausiai juos tik jums išsaugos. Ir jeigu nuspręsite rasti pakaitalą toms korporacijoms, tai galite šiame procese įsisavinti ištisą rinkinį naudingų įgūdžių.

Savo dėmesį visų pirma nukreipsime į Coca Cola ir Pepsi. Dvi labai panašios viena į kitą korporacijos, įeinančios į sudėtį Brukingo instituto (Brookings Institute), o taip pat į Tarptautinių santykių tarybos (Council on Foreign Relations), nerenkamų, įstatymui nepavaldžių darinių, kurie slapčia ruošia ir planuoja pasaulinę politiką, pasaulinius karus, o taip pat yra pajėgūs tuos planus įgyvendinti savo korporatyvinių narių naudai už jūsų pinigus ir kraują (žr. knygą „Karas – tai tiesiog reketas“, autorius – Smedlis Batleris, JAV generolas majoras, 1881-1940).

Tai kas gi ne taip su Pepsi ir Koka?

INTERESŲ SUSIDŪRIMAS. Pepsi ir Koka abidvi yra korporatyvinės Brukingo instituto narės, ši institutas, pavyzdžiui, paskelbė ataskaitą „Kokiu keliu vykti į Persiją?“, smulkiai išdėstęs 156 puslapiuose metodus, kaip pakeisti režimą Irane. Šie metodai varijuoja nuo iš užsienio finansuojamų spalvotųjų revoliucijų ir slaptų karinių operacijų iki ginkluotų teroristinių grupių (įskaitant „Mudžachedin e-halk“, kurių rankos suteptos amerikiečių krauju) ir pilno masto įsiveržimą.

Net jeigu tikite, kad Iranas kelia tiesioginę ir akivaizdžią grėsmę, ar ne mūsų išrinktų atstovų tai reikalas – nustatyti veiklos kryptis? Ar negalima buvo surinkti visus tuos „ekspertus“ į komitetą, prižiūrimą tautos išrinktųjų, net jei tam būtų prireikę slaptumo režimo? Kaip tuomet apskritai šiaip ne taip veikianti demokratinė visuomenė gali pakęsti korporacijų išlaikomas organizacijas, kurias sudaro niekieno nerenkami „ekspertai“, kurių veiklos niekas neprižiūri ir niekas netikrina jų sugebėjimo daryti įtaką Amerikos politikai? Taip yra todėl, kad iš tikrųjų didžioji dalis to, kas buvo parašyta „Kokiu keliu vykti į Persiją?“ jau tapo realybe be Amerikos tautos sutikimo ir, žymia dalimi, jai nieko apie tai nežinant.

Dar paimkim kaip pavyzdį Tarptautinių santykių tarybą, kurioje irgi dalyvauja Pepsi ir Koka. Dauguma iš Tarybos išeinančių ataskaitų vėliau įgyvendinamos viešojoje politikoje. Ir vėl niekieno nerenkami verslininkai, bankininkai ir siaurų korporatyvinių interesų besivaikantys politikieriai vairuoja Amerikos politiką, o tai – begalė įstatymų, taisyklių, nurodymų ir mokestinių konstrukcijų, kurios stovi tokių mega kompanijų kaip Pepsi ir Coca sargyboje.

2005 metų ataskaitoje „Šiaurės Amerikos bendrijos kūrimas“ Kanados, JAV ir Meksikos integracijos į supervalstybę, panašią į Europos sąjungą detalės išdėstytos paskiemeniui. Toliau – daugiau: prieš amerikiečių valią šis tvarkaraštis po truputėlį plečiamas į tai, ką pavadino „Partneryste vardan saugumo ir klestėjimo (Security and Prosperity Partnership, SPP), dar vieną klastingai pavadintą plytelę į viršnacionalinio darinio mūrą.

Tarp šių paslaptingų organizacijų, kurios visur kišasi, galima aptikti ne tik Pepsi ir Coca, kaip korporatyvines nares, bet ir asmenis, įeinančius į jas asmenine tvarka. Taip pat kaip Dž. P. Morganas kapitalizmo ryklių epochoje, šie žmonės atsiduria prie korporacijų valdymo svertų ne iš meilės menui – geležinkeliams ir metalurgijai pas Morganą ar gazuotiems gėrimams kaip pas Pepsi ir Coca – bet greičiau tam, kad panaudotų savo kolosalius resursus, kurie kuriami dėka nacionalinės ir pasaulinės monopolijos.

Šios korporacijos savo dydžiu ir turtais rungtyniauja su kai kuriomis valstybėmis. Veikdamos išvien, korporacijos, priklausančios Fortune 500 (500 stambiausių JAV kompanijų pagal žurnalo „Fortune“ versiją), koordinuodamos savo pastangas per organizacijas, panašias į Brukingsą ir Tarptautinių santykių tarybą, sudaro „šešėlinę valstybę“, neturinčią sienų ir nacionalinėms valstybėms būdingų apribojimų. Nežiūrint į tai, technologijų dėka pasidarė įmanomas gyvenimas be didžiosios dalies šių išsiplėtojusių korporacijų, gyvenimas, kai vietinis verslas gali įgyvendinti viską, ką sugeba, o kartais ir daugiau.

Kaip ten bebūtų, bet kalbant apie gėrimus, mes, kaip asmenybės ir kaip visuomenės, be abejo, daugiau negu galime juos sukurti, keistis jais ir gauti iš jų malonumą be menkiausio kokios nors korporacijos įsikišimo. Tai kodėl gi mes tuomet palaikome savo kolektyvinių resursų perdavimą į jų rankas vien tam, kad jos galėtų apdovanoti mums aromatingu saldžiu vandenėliu? Daug kas paminės juridinius ir mokesčių aspektus, kurie sudaro kliūtis mums gaminti ir pardavinėti, ir tas kliūtis sukūrė visų pirma minėtosios pernelyg įtakingos korporacijos. Tai antroji priežastis, dėl kurios reikėtų boikotuoti korporacijas ir išstumti jas iš verslo.

JŪSŲ SVEIKATA. Dar viena priežastis boikotui, tame tarpe ir Pepsi su Coca boikotui, kadangi viskas, ką jos parduoda yra tiesiog siaubinga jūsų sveikatai. Jų produkcijos asortimentą sudaro paradas cukrumi, aspartamu ir konservantais pritutintos atliekų, inkrustuotų druska ir chemiškai apdoroto gyvsidabrio prisodrintu sirupu (HFCS, high-fructose corn syrup – kukurūzų sirupas su padidintu fruktozės kiekiu).

PEPSI PRODUKTŲ LINIJA

Pilną sąrašą su nuorodomis į atskirų prekių grupių svetaines galima rasti čionai. Neapsigaukite. Pepsi Co. parduoda ne tik dantis gadinantį to paties pavadinimo gėrimą, bet taip pat tiekia:

Gėrimus: AMP, Aquafina, Gatorade, Lipton, Starbucks Coffee, Tropicana ir daug kitų.

Maisto produktus: – Lay’s, Doritos, Tostitos, Cheetos, Fritos, Sun Chips, всё из Quaker Oats, Ruffles ir daug kitų.

COCA COLA PRODUKTŲ LINIJA

Kalbant atvirai, Coca Cola sąrašas pernelyg ilgas, kad tilptų viename puslapyje. Galite užeiti į jų svetainę ir pasižiūrėti, kokią plačią imperiją jie susikūrė, apimančią brendus, kurių kilmė – visas pasaulis. Pilną sąrašą galima rasti čionai. Žemiau pateikiami tik kai kurie pavyzdžiai.

Išvada

Kaip matome, beveik viskas, ką imate į burną, pagaminta šiose dviejose korporacijose ir bet koks kitas produktas greičiausiai gaminamas dar vienam globalistiniam konglomeratui Nestle arba perkamas globalistinėse Walmart’o ėdžiose (dar vienas korporatyvinis Tarptautinių santykių tarybos narys). Šių dviejų nepaprastai ilgų produktų, kuriuos galime rasti visame pasaulyje, sąrašų reikšmė yra ta, kad jie leidžia išmatuoti realią mūsų planetos užterštumo korporaciniais interesais gelmę ir pamatyti jo apimtis. Šie interesai persmelkė kone kiekvieną gyvenimo aspektą ir daugelis nieko nežinančių žmonių yra visiškai nuo jų priklausomi ir tuo pačiu atsiduria visiškoje jų valdžioje.

Jūs galite iš nusivylimo nuleisti rankas, tačiau viską, ko iš tiesų reikia jūsų organizmui, visada galima rasti šalimais. Išvalytas vanduo, jūsų gyvenamoje vietovėje išauginta produkcija ir daržovės iš jūsų daržo, be abejo, bus naudingesnės ne tik jums, bet ir visuomenei. Jeigu suprantate visą rimtumą to, ką įkūnija aukščiau pateiktas sąrašas, jūs turite taip pat suprasti, kad nėra jokių pateisinimų šių nesąžiningų ir ekspansyvių imperijų finansavimui.

Žinoma, išsiversti be Coca ir Pepsi, o taip pat be produktų, kuriuos jos bruka, įmanoma. Niekas, kas čia buvo išvardinta, nėra būtina jūsų organizmui. Net vanduo buteliuose ilgalaikėje perspektyvoje atsieis brangiau (ekonomiškai ir socialine prasme) už kokybiškas vandens filtravimo sistemas ar atmosferinio vandens generatorius (oro sausintojai su vandens filtrais). Tuo metu kai mūsų galutinis tikslas yra likvidacija savo priklausomybės nuo tokių korporacijų kaip Walmart, Target, stambių naftos korporacijų ir t.t., pradėti nuo šių gigantų, nuvarant juos į kapus ir pakeičiant sveikatai naudingomis vietinėmis alternatyvomis – puikus startas.

Šį straipsnį parašyti įkvėpė ekonomikos ir finansų ekspertas Maksas Kaizeris, kuris keturis metus aiškino žmonėms apie „protingo“ vartojimo jėgą ir apie tai, kaip žmonės gali pakeisti pasaulį vos vienu pirkiniu, įgytu tuo pačiu momentu. Ši filosofija gali būti įgyvendinta nesudėtingomis protinėmis ir fizinėmis pastangomis, bet pasekmės bus žymios.

Paskutinė Kaizerio kampanija buvo pirkti sidabrą, kad būtų sužlugdytas globalistinis bankų gigantas JP Morgan. Ši kompanija leidžia popierinius sertifikatus, nepadengtus turimu sidabru (falsifikacija). Pakaktų žmonėms visame pasaulyje atkreipti dėmesį (ir jie tai daro) į Kaizerio raginimą ir priversti tokias firmas kaip JP Morgan pateikti sidabrą, kurio jos neturi, ir jos sužlugtų. Turėdami su savimi sidabro, alternatyvią popieriniam globalistų doleriui atsiskaitymo priemonę, jūs taip pat boikotuosite dar vieną globalistinės imperijos aspektą.

Mes nedemontuosime ir nepakeisime šios sistemos per vieną naktį, ir mes negalėsime padaryti tai kiekvienas atskirai, tačiau veikdami atskirai savarankiško apsirūpinimo ir nepriklausomybės kryptimi, mes tuo pačiu visi drauge einame link laisvesnės ir labiau klestinčios ateities.

Šaltinis

 

Patiko straipsnis? Pasidalinkite su draugais tinkluose!

Parašykite komentarą