Teo Adorno ir Bilderbergas

Atsakomybę už socialinės rokenrolo teorijos sukūrimą turi prisiimti Teodoras Adorno (1), vokiečių sociologas, muzikologas ir kompozitorius, „vienas svarbiausių Frankfurto mokyklos, kurią įkūrė britų „Fabiano draugija (2), filosofų“. 1939 metais Adorno buvo pasiųstas į Ameriką, kad imtųsi vadovauti Prinstono Radijo tyrimų projektui, kuris buvo bendras Tavistoko ir Frankfurto mokyklos bandymas imtis kontroliuoti mases. Projektą finansavo Rokfelerio fondas, o sukūrė jį Hedlis Kentrilas, visuomenės nuomonės tyrėjas ir Ruzvelto konsultantas, bei Frenkas Stentonas, kuris 5 dešimtmetyje vadovavo informaciniam skyriui, o paskui tapo CBS radijo vadovu, o taip pat korporacijos „Rand“, kurią irgi kontroliavo Bolderbergas, prezidentu. Projekto tikslas buvo tirti radijo įtaką gyventojams, kaip kad buvo padaryta Orsono Velso radijo spektaklio „Pasaulių karas“ atveju. Spektaklis sukėlė tikrą paniką (3). Gyventojų požiūrio į laidą tyrimas leido atrasti daugumą pagrindinių masinės informacijos priemonių įtakos didelių gyventojų grupių elgesiui informacinės grėsmės atveju, dėsnius.

Pavyzdžiui naciai intensyviai naudojo propagandai radiją, kai vieną svarbiausių smegenų plovimo priemonių ir padarė jį neatsiejamu fašistinės valstybės egzistavimo elementu. Šitas faktas tapo Tavistoko tyrimų objektu ir buvo plačiai naudojamas nuosavuose eksperimentuose. Minėto projekto tikslas, kaip rašo Adorno savo darbe „Įvadas į muzikos sociologiją“ („Introduction to the Sociology of Music“), buvo „užprogramuoti muzikinę masinę kultūrą kaip formą globalios socialinės kontrolės, vykdomos palaipsniui degraduojant tos kultūros vartotojus“. „Privalomas atbukimas“, kuris pagal Tavistoko planą turi tapti svarbiausiu smegenų plovimo rezultatu, žudantis pankrokas ir ska muzika, lydima kūnų susilietimų, – tai tiesioginės Adorno darbo pasekmės. Adono rašo: „Tai vaizduotės procesas, kupinas emocijų. Klausytojas, kuris įsiminė hitą, sieks idealaus šios dainos subjekto, žmogaus, kuris jame idealizuojamas. Tuo pat metu, kaip vienas iš daugelio, kurie identifikuoja save su išgalvotu subjektu, šis muzikinis „aš“, prisišliejęs prie tokių pačių „fanų“ bendrijos, pajaus, kad jis jau ne vienas. Švilpaudamas dainą, žmogus atlieka socializacijos ritualą, nors, nežiūrint į šį niekuo nepagrįstą pojūtį, jis liks toks pats vienišas, koks ir buvo […]. palyginimas su priklausomybe neišvengiamas“. Pavyzdžiui, „savaitgalio alkohholikai“ – tai socialiai priklausomi individai, kurie geria, kai būna su draugais, kad dirbtinai ir trumpam laikui taptų tais, kuriais jie svajoja būti – narsiais, patikimais ir linksmais žmonėmis. „Panašiu reiškiniu taps muzikinė priklausomybė“ – tvirtina Adorno. Minėti radijo vaidmens visuomenės gyvenime tyrimų duomenys, paskelbti 1939 metais, patvirtino „privalomo atbukimo“ tezę. Jie iki šiol tarnauja kaip vadovėlis tiems, kas užsiima smegenų plovimu. „Projekto (radijo tyrimo) tyrėjai įrodė, kad ši informacijos priemonė taip išplauna smegenis, kad klausytojai apskritai nustoja ką nors suprasti, reaguodami į formatą, o ne į laidos turinį“.

Kaip sako Polas Hiršas ataskaitoje, parengtoje Mičigano universiteto socialinių tyrimų institute, „pokaryje pasirodę hitų paradai radijuje pavertė šią masinės informacijos priemonę kultūrinio programavimo įstaiga. Radijo stotys tapo mašinomis, kurios ištisas paras suka 40 geriausių hitų.“ Kai scenoje pasirodė „Bitlai“, Tavistokas suprato, kad nėra geresnio instrumento masių kontrolei už „Top 40″ per radiją. „Hirparadai. – rašo Hiršas – formuojami laikantis absoliučiai tų pačių principų, kaip ir aukojimo deivei Izidei Egipte ritualai, ir siekia tų pačių tikslų: verbuoti jaunimą į dionisišką kontrkultūrą:. Tikrovėje, autoriaus manymu, šiandien visi ir kiekvienas iš pop kultūros aspektų, pradedant filmais ir baigiant knygomis bei muzika, vadovaujasi vieno ir to paties išankstinės atrankos principo naudojimu“.

Socialinė inžinerija ir rokenrolas

„Bitlai“ atvyko į Ameriką 1964 vasarį, kai šalis dar sunkiai pergyveno nacionalinę tragediją – žiaurų Kenedžio nužudymą 1963 lapkritį, kurį užsakė Bilderbergo klubas ir Komitetas 300. Tuo metu JAV vyko protesto akcijos, kurias organizavo pilietinių teisių judėjimai, vadovaujami Martino Liuterio Kingo. Protesto muzika sudarė kultūrinę tuštumą, sudarančią sąlygas prasiskverbti įtakai iš išorės, kas leido sukurti galingą kontrkultūrą, keliančią grėsmę ilgalaikiams Bilderbergo planams kurti pasaulinę sąjungą ir trumpalaikiams tikslams, kuriuos išsikėlė Tavistokas. Kalba eina apie „kultūrinių sukrėtimų“ kūrimą. Frankfurto mokykla ir Tavistokas pastūmėjo visuomenę link roko kontrkultūros, rokas buvo panaudotas kaip ginklas prieš judėjimą, siekiantį demokratinių visuomenės pertvarkymų.

Ričardas Vorenas Lipakas, knygos „Epochos įvykiai ir paslaptys: Džonas Lenonas ir „Bitlai“ kaip žmogiško likimo atspindys“ autorius ir Brajeno Epšteino, „Bitlų“ menedžerio, pasekėjų patikėtinis, užduoda klausimą: „Ar buvo „Bitlų“ muzika ir pradinė išvaizda kruopščiai sukurta ir parengta užkulisiuose, kad būtų gauta ne tik ekonominė nauda […], bet ir būtų pasiekta konkreti reakcija, o ilgalaikėje perspektyvoje – nepasiruošusios amerikiečių publikos sąmonės kontrolė? Ar buvo tai kažkokio globalaus iliuminatų eksperimento dalis?“ Džonui Kolemanui dėl šio klausimo nekyla jokių abejonių. Jo manymu, „Bitlai“, kurie, galbūt, net patys nieko neįtardami, buvo sukurti Tavistoko kaip atsvara judėjimui už pilietines teises Amerikoje“.

Britų įsiveržimas

Tarp 1964 ir 1966 metų įvyko taip vadinamas „britų įsiveržimas“ – atsirado daugybė britų atlikėjų ir roko grupių, kurios tapo populiarios Amerikoje ir surentė užtvar amerikietiški kultūrai. Muzikos grupės, visų pirma „Bitlai“ ir „Rolling Stones“, paskui kurias atsirado „Gerry & the Pacemakers“, duetas „Peter & Gordon“, „Animals“, „Kinks“, Manfredas Manas, „Herman‘s Hermits“, „Yardbirds“, „Zombis“ ir Petula Klark, iki 1964 metų pabaigos patvirtino, kad viskas buvo labai gerai suplanuota.

„Neseniai sukurtos grupės ir jų gyvenimo būdas […] tapo ryškių „naujuoju stiliumi“ (Tavistoko žargonas). Praėjo visai nedaug laiko ir šitas „naujas stilius“ (šukuosenų, drabužių, kalbos mada) prisiviliojo milijonus Amerikos paauglių, sukurdamas jiems naują kultą. JAV jaunimas išgyveno radikalią revoliuciją, net nesuvokdamas to, kai tuo tarpu vyresnė karta bejėgiškai stebėjo, kas vyksta, negalėdama atpažinti augančios krizės šaltinių ir, kaip pasekmė, klaidingai pasisakydama prieš naujo kulto apsireiškimus, tame tarpe prieš įvairiausius narkotikus: iš pradžių marichuaną, o paskui ir LSD, darančią galingą poveikį psichikai (4)“. Nors tiksli dokumentacija slypi britų vyriausybės ofisuose, pagrindiniame MI 6 bazėje Londone ir CŽV štabe Lenglyje, nėra abejonės, kad britų žvalgyba ir jos filialas, o taip pat JAV Strateginių tarnybų valdyba buvo tiesiogiai susijusios su slaptu žmogaus elgesio kontrolės tyrimu. Alenas Dalesas, CŽV direktorius, vykdant operaciją MK Ultra, kai prasidėjo tyrimai, vadovavo Strateginių tarnybų valdybai Šveicarijos Berne. Tuo metu šveicarų farmacijos firmos „Sandoz“ laboratorijose buvo sukurtas LSD. Kaip byloja Tavistoko aptikti faktai, kai grupė žmonių negali rasti įvykio, kuris kelia jiems nepasitenkinimą, PRIEŽASTIES, ji tučtuojau puola kovoti prieš REZULTATĄ. Ši neadekvati reakcija leidžia manipuliatoriams nuslėpti tikruosius kaltininkus nuo blogai informuotos publikos.

Visa tai buvo „fragmentacijos – neadekvačios adaptacijos“ projekto dalis. Projektą sukūrė ir paleido Vilisas Harmonas ir jo mokslininkų komanda – sociologai ir genų inžinerijos specialistai. „Vėliau, 1968-1969 metais. – rašo žurnalistas Donaldas Fau. – Kai vyko masiniai studentų ir darbininkų streikai Amerikoje ir Europoje, dideli roko koncertai po atviru dangumi buvo panaudoti tam, kad užslopinti augantį gyventojų nepasitenkinimą. Šie renginiai buvo sumanyti kaip priemonė įtraukti milijonus žmonių į haliucogenų ir laisvo sekso kontrkultūrą“.

Puolimas, kurį surengė žymioji triada: Bildernbergas, Tavistokas, „Bitlai“ ir ištisos kartos pripratinimas pri LSD ir marichuanos, privedė prie to, kad judėjimas už pilietines teises buvo staigiai sustabdytas, o žmonės ėmė klausytis Harvardo profesoriaus ir jaunimo kontrkultūros lyderio Timočio Lirio, kurio raginimas jaunimui buvo suformuluotas jo žymiajame lozunge „Turn on, tune in, drop out“ (5). Be to, „Bitlų“ dainose ne kartą minimi narkotikai ir su jais susijusios būsenos.

Pavyzdžiui, „povandeninis laivas“ („Yellow Submarine“) – tai slopinantis narkotikas, o daina „Help!“ – tai šaukimasis pagalbos, išreiškiantis panikos būseną ir prašymas duoti LSD. Į albumą „Rubber Soul“ iš pirmo žvilgsnio įėjo dainos apie santykius, tačiau tekstuose dažnai vartojami išsireiškimai, skirti nupasakoti sąmonės aptemimo būseną. „Hey Jude“ plačia prasme traktuojama kaip daina apie narkotiką metadriną, dainoje „Strawberry Fields Forever“ minimos žemuogių pievelės, kur dažnai sodinamos opiumo aguonos, o dainos „Norwegian Wood“ pavadinimas – tai britiškas marichuanos pavadinimas. Lenono dainoje „Imagine“ propaguojama, šalia viso kito, individualizmo filosofija („įsivaizduok, kad žmonės gyvena šia diena“), nacionalinės priklausomybės atsisakymas („įsivaizduok, kad nėra šalių“) ir atsisakymas nuo privačios nuosavybės („įsivaizduok, kad nėra valdų“). Be to, joje palaikoma naujoji pasaulio tvarka („įsivaizduok, kad nėra nesutarimų, ar sugebėtum? Nėra aukso ir valdžios troškulio, visi žmonės – broliai“) ir vieninga vyriausybė („tu gali man sakyti: Svajotojas!, tačiau greta yra daug tokių. Noriu, kad būtum su jais, pasaulis pasmerktas vienybei“). 1967 metų albumas „Sgt. Pepper’s Lonely Hearts Club Band“ tapo narkotikų revoliucijos Amerikoje šaukliu. Šį slaptą projektą finansavo Bilderbergo klubas per Komitetą 300 ir vieną iš jo bankų „S. С. Warburg“. Žmogaus, kuris atvežė į Ameriką narkotikus, vardas buvo Oldosas Hakslis. Apie jį – sekančioje dalyje.

PAAIŠKINIMAI

1. Adorno priskiriama frazė „Rašyti eiles po Osvencimo – tai barbariškumas“, kurią jis neva ištarė 1945 metais. Nepaisant to, šis pareiškimas nesukliudė jam tapti masinės muzikinės kultūros kūrėju, kultūros, kuri palaipsniui vedė į degradaciją, kaip ir pasakė pats autorius knygoje „Įvadas į muzikos sociologiją“.

2. Fabianinis socializmas – elito utopinio socializmo judėjimas.

3. Vulfas, pranešdamas apie tyrimo išvadas leidinyje „American Almanac“ 1997 metų gegužės 5 dieną, tvirtina, kad „nors pačioje programoje pastoviai kartojo ir įspėjo, kad kalba eina apie fantastiką, 25 procentai klausytojų patikėjo, kad vyksta antpuolis ir tai sukėlė nacionalinio masto paniką. Radijo tyrimų projekto bendradarbiai atrado, kad dauguma žmonių nepatikėjo, kad marsiečiai užplūdo JAV, o manė, kad šalį užpuolė Vokietija. Tyrinėtojų nuomone, taip įvyko dėl to, kas programa išėjo naujienų laidos formatu, kuris paprastai buvo naudojamas pranešimams apie karinę krizę Miunchene. Žmonės reagavo ne į programos turinį, o į formatą“.

4. Lizergino rūgšties dietilamidas, žinomas kaip LSD – sunkus psichodelinis pusiau sintetinis narkotikas, kurį 1943 metais sukūrė daktaras Albertas Hofmanas šveicarų farmacijos kompanijoje „Sandoz A. B.“, priklausančioje Varburgų dinastijai.

5. Įsijunk, nusiteik, nusišalink.

Ištrauka iš knygos „BILDERBERGO KLUBO PASLAPTYS“

 

Patiko straipsnis? Pasidalinkite su draugais tinkluose!

Parašykite komentarą