Technopasaulis – nauja civilizacijos mutacija

Mūsų pasaulis – tai technopasaulis. Pats jis tokiu tapo, ar jį kažkas sukūrė – jau nebesvarbu, tačiau tie, kurie suprato, kaip tai galima panaudoti, kontroliuoja planetą. Technopasaulyje valdo ir kontroliuoja valstybes bei tautas tie, kurie kuria technologiją.

Norite kontroliuoti kažkokią masę žmonių? Duokite jiems kompiuterius, internetą ir panašiai, ir jie jau nebesivalkios po miškus ir nesikėsins į jus, o tyliai ir taikiai sėdės savo nameliukuose ir lindės socialiniuose tinkluose. Patogu? Netgi labai.

Kada mūsų civilizacija stojo į šį kelią? Kada technopasaulio dievai suprato, kaip paversti mus vergais?

Iš pradžių žmonės kūrė tai, kas jiems buvo būtina. Sugalvodavo įvairiausius daiktus, kad palengvintų sau darbą, padidintų derlių. Vystantis civilizacijai ir vykstant darbo pasidalinimui, atsirado išsivysčiusios pramonės poreikis. Buvo būtina sparčiai gaminti maistą, drabužius, ginklus, buities daiktus. Viskas teisinga, tai natūralus procesas. Bet štai mes pasiekiame ribą, kai pramonė pradėjo dirbti taip efektyviai, kad ėmė atsirasti perteklius. Sistema buvo organizuota taip, kad galėjo tiktai augti ir plėstis, ji negalėjo sustoti, nes tai pasibaigtų globaline ekonomine krize. Tačiau bet kuri pati save reguliuojanti sistema turi savotišką pseudoprotą ir kaip visi pasaulyje, trokšta išgyventi. Sistema ėmė išgyventi visais įmanomais būdais brukdama perteklinius gaminius žmonėms. Buvo išrasta reklama, o žmonės buvo išmokyti galvoti, kad jiems reikalingos prekės ir paslaugos, kurių jiems visiškai nereikia.

Taip, iš pradžių atsiranda kažkas naujo, nes tam buvo poreikis. Internetas, kompiuteris, mobilūs telefonai. Tačiau vartojimo civilizacijoje viskas sutvarkyta taip, kad visos naujovės hipertrofuotai gausėja, kol nepavirsta viską praryjančiu „kažkuo“. Ir tas „kažkas“ pradeda parazituoti.

Mes – nauja mutacija, mes – technopasaulis. Tai kai nesustabdomas perteklinių prekių vartojimas ima naikinti mūsų kūnus, o technologijos pagrobia protus. Tai naujas vartotojiškumo etapas – kokybinis etapas. Dabar mus ne šiaip išmokė galvoti, kad mums reikia naujų kelnių ar kramtomosios gumos, dabar mums išrandami prietaisai, kurie, kaip mus moko, yra mums nepaprastai reikalingi. Mus pamažu sodina ant technologinių narkotikų adatos, paversdami nuolatos šį narkotiką vartojančiais vergais, kurie be šio nuodo jau nebegali gyventi.

Kompiuteriai, kuriems nuolat reikia kažką pirkti – naują procesorių, daugiau atminties, galingesnę video kortą. Mobilūs telefonai su didesniu ekranu ir didesnės raiškos kamera. Ir liečiamas ekranas! Kaip mes anksčiau be jo galėjome išgyventi? Be jo juk neįmanoma naudotis telefonu… Bent jau naujomis funkcijomis, kurių prikišo į naujus telefonus gamintojai…

Brukti žmonėms skudurus ar limonadą jau nebe taip efektyvu. Žmogus nusipirko skudurą ir pasisotino, o techniką norisi pirkti vis iš naujo ir iš naujo, juk modeliai vis geresni vienas už kitą, turi vis daugiau funkcijų. Technopasaulis atveria naujus horizontus. Kaip puiki sugalvoti tokį daiktą, kurio paragavęs, žmogus nebegali sustoti ir kuris dabar sudaro visą jo pasaulį. Ir dar padaryti taip, kad šitą daiktą būtina nuolat atnaujinti ir papildyti, kitaip juo bus neįmanoma naudotis. O jeigu tas daiktas dar ir užvaldys pirkėjo protą, nukreipdamas jo dėmesį nuo visų kitų reikalų, tai apskritai nuostabu.

Pavyzdingam piliečiui nereikia mąstyti. Iš jo reikalaujama tiktai vaikščioti į darbą, uždirbtus pinigus leisti daiktams ir technikai, kad būtų palaikoma hipertrofuota ekonomika, o poilsis turi pavirsti nesibaigiančiomis pramogomis. Nes nesibaigiančios pramogos nukreipia dėmesį nuo buities ir valstybės problemų. Pavyzdingas pilietis turi būti laimingas, jis neturi žinoti, kad jis – vergas.

Priemones šiam tikslui pasiekti suteikia technopasaulis.

Kaip sužinoti, apie ką kalbasi žmonės? Kaip pasiklausyti? Įrengti kiekvienuose namuose pasiklausymo įrangą? Bet tada jie ims maištauti. Gerokai elegantiškiau sugalvoti įtaisą ir pasakyti: dabar jūs galite bendrauti vienas su kitu be jokių apribojimų. Ir žmonės patys išgraibstys tuos įtaisus, ir dar pinigus už tai mokės.

O kaip priversti juos būti paklusniais? Kaip pagrobti jų protus? Reikia sukurti jiems gražų pasaulį, į kurį jie pasiners ir be galo ir be krašto ten nardys, pramogaus, bendraus. Sukurti jiems socialinius tinklus ir kitus panašius internetinius dalykėlius. Socialinis tinklas – superšiuolaikinė ir patogi gyventojų apskaitos, registracijos ir sekimo priemonė. O taip pat neblogas įrankis, leidžiantis išlaikyti plačiąsias žmonių mases džiaugsmingos daržovės būsenoje, daržovės, kuriai nieko daugiau nereikia, kaip tik įkelti į internetą savo naujas nuotraukas ir pakomentuoti šimtus kitų nuotraukų.

Mums prikūrė prietaisų, daugybę prietaisų ir mes dabar gyvename tiktai tam, kad juos pirktume. Visas mūsų pasaulis sudarytas iš prietaisų. Tai – technopasaulio gyvenimas, tačiau kiek jis teisingas? Akla sistema vėl auga ir plečiasi. Kokia bus sekanti mūsų mutacija?

www

Patiko straipsnis? Pasidalinkite su draugais tinkluose!

Parašykite komentarą