LIBERASTIJA
spalio 2, 2016

Tarptautinis standartas: antižmogaus teisės pakeitė žmogaus teises

Tarptautinis standartas: antižmogaus teisės pakeitė žmogaus teises

Tolerancijos principų deklaracija, priimta 1995 metais, leido iškelti į tarptautinį lygmenį iškrypėlių standartus. Pasiekusi savo reabilitacijos, šita itin agresyvi bendrija ėmėsi naujų ekspansijos formų. Kaip teisingai pastebėjo vienas tyrinėtojas, homoseksualistai panašūs į vėžio ląsteles. Kadangi organizmo imuninė sistema aptinka ir sunaikina atskiras vėžio ląsteles, tai norėdamos išgyventi, jos egzistuoja grupėmis ir apgauna imuninės sargybos ląsteles.

„Jos išsivysto iki tokio laipsnio, kad viršutiniai ląstelių sluoksniai pradeda traiškyti apatinius. Susiformuoja pūvanti košė, kuri apnuodija organizmą, išsivysto taip vadinama auglio intoksikacija. Tai labai taikli asociacija su „žydrąja“ mafija.“

Veikdami banditų gaujos metodais, iškrypėliai pareikalavo sau ypatingo statuso ir ypatingų teisių, kurios sutektų jiems unikalią padėtį visuomenėje ir leistų atvirai propaguoti ir brukti savo pasaulėžiūrą bei gyvenimo būdą visiems kitiems. Būtent čia slypi jų kovos dėl teisių esmė ir prasmė. Įvedę į juridinius dokumentus sąvoką „seksualinės mažumos“, jie pradėjo reikalauti, kad ji būtų naudojama antidiskriminaciniuose įstatymuose, o be to reikalaujama, kad būtų priimti ir atskiri įstatymai dėl „seksualinių mažumų“ ir netgi kad „seksualinė orientacija bei genderinis identitetas“ būtų įtrauktas į šalių konstitucijas.

Suformavę galingą lobistinę mašiną tarptautinėse organizacijose, LGBT atstovai pasiekė, kad 1993 metais Tarptautinė homoseksualistų ir lesbiečių asociacija būtų įtraukta į sąrašą organizacijų, akredituotų prie JTO. Ši organizacija stebi situaciją ir kiekvienais metais gegužės 17 dieną publikuoja žemėlapį, kuris atspindi seksualinių mažumų teisių būklę pasaulyje. Tais pačiais metais JTO aukščiausiojo komisaro pabėgėlių klausimams valdyba savo konsultacinėse išvadose pradėjo įvardinti homoseksualistus kaip „ypatingą socialinę grupę“, o 1995 metais JTO įtraukė seksualinių mažumų teisių pažeidimus į pagrindinių žmogaus teisių pažeidimų sąrašą.

Bene nuosekliausia ir labiausiai bekompromisine iškrypėlių teisių gynėja tapo Europos Sąjunga. Pradžia jos aktyviai pozicijai šioje sferoje buvo padaryta 1994 metais, kai Europarlamento komisija pilietinių teisių reikalams sudarė ir patvirtino ataskaitą „Lygios teisės homoseksualistams ir lesbietėms ES“. Ataskaitos autorė buvo Klaudija Rot, vokiečių Žaliųjų partijos atstovė. Parlamentas rekomendavo ministrų tarybai uždrausti visas seksualinės diskriminacijos formas, įskaitant įstatymus, susijusius su vienalytėmis partnerystėmis ir įvaikinimu.

Tačiau galiojusi tuomet ES sutartis neužtikrino tam atitinkamos įstatyminės bazės, ir tada LGBT bendrija pradėjo lobistinę veiklą Europos valstybių vyriausybėse, kad tos priimtų atitinkamas pataisas. Galiausiai į naują Amsterdamo sutartį 1997 metais (įsigaliojo 1999 gegužės 1) buvo įtraukta pataisa, juridiškai pagrindžianti kovą prieš seksualinių mažumų diskriminaciją. Apie tai buvo kalbama sutarties 13-ame straipsnyje, kuris tapo pirmuoju tarptautiniu dokumentu, kuris atvirai kalbėjo apie seksualinę orientaciją. Tokia diskriminacija uždrausta ES Chartijoje dėl pagrindinių ES piliečių teisių (2000 metai).

Pagaliau 2006 metais Europarlamentas priėmė rezoliuciją „Homofobija Europoje“, kurioje priešiškumas iškrypėliams pavadintas „iracionalia baime ir pasibjaurėjimu homoseksualumu, lesbietėmis, biseksualais ir transvestitais. Ši baimė pagrįsta prietarais ir yra gimininga rasizmui, ksenofobijai, antisemitizmui ir seksizmui“. Tarp formų, kuriomis gali pasireikšti homofobija, beje, išvardinta ne tik persekiojimas ir nužudymai, bet ir neapykantos demonstravimas kalbant, juokeliai ir įžeidinėjimai.

Prieita iki to, kad kai kurie ekspertai siūlo klasifikuoti homofobiją kaip „asmenybės sutrikimą“ ir netolimoje ateityje galimai už tai bus galima uždaryti žmones į psichiatrines ligonines.

2010 metais atitinkamą rezoliuciją (Diskriminacija pagal seksualinės orientacijos ir genderinio identiteto požymius) priėmė ir Europos Taryba. Rezoliucijoje pabrėžiama ypatinga parlamentarų atsakomybė inicijuojant įstatymų pakeitimus šioje sferoje.

Svarbiausia priemone įtvirtinant išimtinę sodomitų padėtį visuomenėje tapo idėjos apie visišką atsisakymą nuo šeimos instituto, kurį iškrypėliai pavadino atsilikusiu ir atgyvenusiu reiškiniu. Tačiau, suprasdami, kad toks pasiūlymas iškart nebus prastumtas, jie pakeitė taktiką ir ėmė aktyviai reikalauti įteisinti vienalytes „santuokas“, nutarę išsprogdinti šeimos institutą iš vidaus. Tai ir tapo esminiu seksualinės revoliucijos, nukreiptos prieš žmogaus prigimtį ir prieš pačią išgirtą Vakarų teisę, etapu.

Vienalyčiai partneriai reikalauja panaikinti teisinę lyties sampratą, t.y. juridiškai panaikinti moteris ir vyrus. Vietoje to turi figūruoti tam tikri belyčiai sutvėrimai „besituokiantis A“, „besituokiantis B“, Partneris A“, „partneris B“, kurie įteisinami ne tik civilinėje teisėje, bet ir juridiniuose dokumentuose, reguliuojančius socialinį aprūpinimą, darbo santykius ir t.t.

Kitaip sakant, „vyras“ ir „moteris, „vyras“ ir „žmona“ kaip teisės subjektai išnyksta ir teisės sferoje keičiasi pati šeimos kaipo tokios struktūra. O kadangi vienalytės santuokos turi teisę įsivaikinti, tai keičia ir giminystės sampratą. Palaidojami ryšiai su biologiniais tėvais, vaikai paliekami be šaknų. Trumpiau tariant, įstatyminiais aktais stengiamasi pakeisti pačią biologinę realybę ir sukurti visiškai naują žmoniją.

Šaltinis

Comments are closed.