SODOMIJA
liepos 4, 2016

Švedija šiandien

Švedija šiandien

Vyrai gali per daug išgerti, dėl to mes lašinsime jiems alkoholį pipetėmis. Jie šlapinasi stovėdami. Vadinasi, engia moteris, vargšes ir nelaimingas. Esi kvaila, niekam tikusi ir nieko nesugebi? Ne bėda, pasigimdom sūnelį „sau pačiai“ ir naudojamės juo savo pačių malonumui. Monika Grion pašėlusiai agituoja laisvę ir brolybę lovoje. „Tikra meilė neturi ribų. – išvertė man jos kalbą, paskelbtą populiariame laikraštyje Expressen. – Nėra nieko blogo, jeigu mama myli savo vaiką visomis prasmėmis“.

Į Švediją įsimylėjau dar būdamas vaikas. Karlsonas. Pepė Ilgoji kojinė. Vėliau traukė gigantiški keltai, supermarketai balti kabrioletai. Ir štai aš Švedijoje. Redakcija pasiuntė mane aprašyti, kodėl socialinio teisingumo šalyje, kurioje vos nesukūrė komunizmo, ištisą savaitę svaidomi akmenys į policiją, iš kur gatvėse minios įpykusių pabėgėlių, kurie jeigu ir skaitė apie Karlsoną, tai laiko jį „šaitanu“. O balti kabrioletai dega gatvėse dešimtimis.

Reportažus į redakciją aš išsiunčiau. Tačiau ne viską išsakiau, neperdaviau juose savo nusivylimo.

VISKIS IŠ PIPETĖS

Virš Stokholmo dunda griaustinis. Peršlapau iki paskutinio siūlelio. Užšokau į barą apdžiūti ir sušilti. Paprašiau vyno žemėlapio. Aha! Pats pigiausias viskis 22 kronos, tačiau greta jo – žvaigždutė.

-Ką tai reiškia? – klausiu linksmos blondinės barmenės.

-Tai – kubinio centimetro kaina.

Čia aš iškart nustojau drebėti nuo šalčio. Gerti kubiniais centimetrais, lašinamais į taurelę pipete, manęs net vaikų darželyje nemokė. Supratęs, kad jokių komandiruotpinigių neužteks, kad normaliai išgerčiau, patraukiau į prekybos centrą. Nusipirksiu išsinešimui.

Alkoholio skyriuje – kalnai butelių su alumi. Stiprumas – 2-3 laipsniai. Savo akimis nepatikėjau.

-O kur tikras alkoholis? Degtinė, viskis, džinas? – klausiu kasininkės.

-Šiandien šeštadienis ir jau penkta valanda vakaro. Alkoholis parduodamas iki trijų. Ateikite pirmadienį 10 ryto.

BENDRAS TUALETAS

Užėjau, atleiskite, savais reikalais. Stojau eilės į vyrų tualetą pabaigą. Mes visi įpratę, kad eilė būna ir moteriška. Net pasitikrinau lentelę ant durų. Viskas teisingai. Greta vyriškos piktogramos, pavaizduotas dar vienas vyras, kuris vysto kūdikį. Va kame reikalas! Jie pašalino pisuarus. Vietoje tokio visiškai nereikalingo tualete daikto jie pastatė staliukus kūdikiams vystyti. Negi Švedijoje tiek daug vienišų tėvų?

Bala jos nematė, tos eilės. Kitų viešųjų tualetų niekas apskritai nebedalina į vyriškus ir moteriškus. Įmeti 10 kronų monetą ir eini į bendrą salę. Ir visur aplinkui – kabinos. Tapau liudininku, kaip mūsų turistės, įmetusios kronas ir pamačiusios raumeningą negrą, kuris segiojosi klyną, strimgalviais išlėkė lauk.

Bet tai dar nieko. Dabar švedų visuomenėje aptarinėjamas drąsus, tačiau regresyvus įstatymo projektas, kurį pateikė vienas skandalingas deputatas. Jis pasiūlė įstatymiškai įteisinti draudimą vyrams šlapintis stovint. Dėl to reikia demontuoti visus likusius pisuarus. Šlapinimasis stovint griežtai prieštarauja liberalioms vertybėms. Be to, nukenčia lyčių lygybė. Feministės sutiko šį pasiūlymą audringais plojimais. Darbas, kaip supratau, jau vyksta.

SAUNA

Nuėjau į viešbučio baseiną. Prisiplaukiojau, nueinu į garinę, o ten – dievuliau brangus – švediškos bobutės sutūpusios nuogos, garinasi. Ir mojuoja man, kad ir aš glaudes nusiimčiau. Tfu, iškrypėlės senos! Paskui paklausiau tarnautojo, kodėl su glaudėmis negalima kaitintis.

-Todėl, kad sintetika. Ji išskiria kenksmingas dujas.

-O su šinjonais ant senų nuplikusių galvų, reiškia, galima?

-Jie paslepia trūkumus. Galima…

Daugiau nebeklausinėjau. Paprasčiausiai likau be pirties.

LEISTI SEKSĄ SU MOTINA

Visa tai buvo vaikų žaidimai, lyginant su raginimais legalizuoti incestą. Taip taip, jums nepasigirdo. Skandinavijos šalių deputatai vis dažniau pasisako už seksualinę laisvę šeimose – santykius tarp motinos ir sūnaus, tėvo ir dukros, brolio ir sesers.

Rikstago deputatė nuo socialdemokratų Monika Grion pasisako už laisvę, lygybę ir brolybę lovoje. Ją palaiko kolegos iš Danijos, Norvegijos ir netgi tolimos Šveicarijos. „Tikra meilė neturi ribų. – išvertė man jos kalbą, paskelbtą laikraštyje Expressen. – Nėra nieko blogo, jei motina myli savo sūnų bet kuriame jo vaidmenyje. Reikia tiktai skatinti tokius santykius. O tuos, kurie tam priešinasi, reikia įsiminti kaip žmones, kurie neapkenčia liberalių vertybių“.

Siaubas kažkoks, brrr… O svarbiausia – kalbama visiškai rimtai. Ir šlapinimasis sėdint, ir kūniška meilė tarp giminaičių.

O TITANIKAS PLAUKIA…

Kodėl taip įvyko? Visuomenės stabdžiai atsisakė? Ir pakrautas milijonų pabėgėlių sunkvežimis „Volvo“ rieda visu greičiu tiesiai į Baltijos jūrą. Nejaugi nebėra stop krano?

Švedai – darbšti tauta. Po karaliaus Gustavo vėliavomis ji kūrė idealią visuomenę. Čia netgi didžiausias milijardierius, IKEA savininkas Ingvaras Kampredas važinėja sukiužusiu 1993 metų laidos „Volvo“. Ir karalius atvažiavo į susitikimą su Rusijos prezidentu su „Volvo“. Nors garaže turi ir Bentlių, ir Rolsroisų. Demokratija čia į kraują įaugusi.

Kiek kartų paprasti geraširdžiai švedai neleido man pasiklysti, pamiršę savo reikalus rodė man kelią. Dėmesingai išklausydavo mano netobulą anglų kalbą ir netgi veržėsi praleisti mane į metro be bilieto. O ką, jei aš neturiu pinigų?

Tačiau jų rūpestingumas ir nekreipimas dėmesio į savus reikalus atliko savo juodą darbą. Nuo 1996 metų šalį užplūdo migrantai. Jie sudaro jau 15% šalies gyventojų. Riba, iš už kurios nebeįmanoma grįžti atgal, peržengta. Titanikas plaukia Briuselio kapitonų nurodytu kursu. Ant laivo denių – šokiai. Ir švedų valstybė pati pasiūlė pakeisti klasikinio švedo įvaizdį Europos tautų šeimoje. Dabar švedas dažniau brunetas, negu blondinas. Su garbanotais plaukais. Tamsiaodis. Prastai kalba švediškai ir visiškai nekalba kitomis Europos kalbomis.

Ar ne dėl to, pajutę valdžios impotenciją, pasipylė į gatves chuliganai iš migrantų tarpo? Nušlavę viską savo kelyje ir nesusidūrę su jokiu pasipriešinimu, jie įsitikino, kad yra teisūs. Ir švedų visuomenė juos palaikė! Juk kiekvienas pilietis turi teisę reikšti nepasitenkinimą. Tiesa, jie nutylėjo, kad kiekvienas pilietis turi teisę į privačios nuosavybės apsaugą, o taip pat šventą teisę naktimis miegoti.

Psichiatrijoje yra toks terminas – „Stokholmo sindromas“.

1973 metų rugpjūtį Stokholme buvo paimti įkaitai ir visi jie perėjo į teroristų pusę. Negaliu pakęsti tos nuvalkiotos frazės, tačiau istorija kartojasi. Švedija pavirto naujosios Europos modelio įkaite.

Ne, ne tokią aš įsivaizdavau Švediją. Atleisk, Karlsonai…

Šaltinis

Comments are closed.