NAUJOJI PASAULIO TVARKA
gegužės 25, 2012

Švedija juda link ekonomikos be grynųjų pinigų, o Lietuva?

Švedija juda link ekonomikos be grynųjų pinigų, o Lietuva?

STOKHOLMAS – Švedija buvo pirmoji Europos šalis, 1661-ais metais įvedusi banknotus. Dabar ši šalis žengė toliau už daugelį kelyje link jų atsikratymo.

„Nematau priežasties, dėl kurios mes vis dar turėtume spausdinti banknotus,” – sako Bjoern Ulvaeusas, buvęs 1970-ųjų pop grupės ABBA narys, ir iškalbingas pasaulio be grynųjų šalininkas.

Šioje aukštųjų technologijų valstybėje, tokios visuomenės be grynųjų pinigų kontūrai jau pradeda įgauti konkretų pavidalą, erzindami tuos, kuriems monetos ir banknotai priimtinesni už skaitmeninius pinigus.

Daugelyje Švedijos miestų viešieji autobusai nepriima grynųjų; už bilietus apmokama iš anksto arba jie įsigyjami tekstine žinute telefonu. Mažas, bet augantis firmų skaičius priima tik korteles, o kai kurie bankų padaliniai – kurie uždirba pinigus elektroninėmis operacijomis – visiškai nustojo aptarnauti grynaisiais.

„Yra miestų kur jau visiškai nebeįmanoma užeiti į banką ir pasinaudoti grynais” – skundžiasi Kurtas Personas (Curt Persson), Švedijos nacionalinės pensininkų organizacijos pirmininkas.

Jis sako, jog kaimo vietovėse tai sukelia problemų senyvo amžiaus žmonėms, kurie neturi kreditinių kortelių arba nežino, kaip jomis naudotis, norint pasiimti grynųjų pinigų.

Grynųjų pinigų naudojimo nuosmukis pastebimas netgi bažnyčiose, pavyzdžiui Karlo Gustafo Bažnyčia Karlshamne, pietų Švedijoje, kur neseniai vikaras Johanas Tyrbergas įdiegė kortelių skaitytuvą, kad maldininkams būtų lengviau paaukoti.

„Keletą kartų žmonės priėjo prie manęs ir pasakė, kad jie su savimi neturi grynųjų, bet vis tiek norėtų paaukoti pinigų,“ – sako Tyrbergas.

Pagal Tarptautinių Atsiskaitymų Banką (Bank for International Settlements), pasaulio centrinių bankų skėtinę organizaciją, banknotai ir monetos Švedijos ekonomikoje sudaro tik 3 procentus, palyginimui: eurozonos vidurkis 9 procentus ir JAV 8 procentus.

Jei paklausyti Ulvaeuso, trys procentai vis dar yra per daug. Visuomenė be grynųjų pinigų atrodo keistas reikalas kažkam, kas praturtėjo iš „Money, Money, Money” ir kitų ABBA hitų, bet Ulvaeusui tai saugumo klausimas.

Po to, kai jo sūnų trečią kartą apiplėšė, jis pradėjo ginti greitesnį perėjimą prie pilnai skaitmeninės ekonomikos, kad tik vagims būtų pasunkintas gyvenimas.

„Jei nebūtų grynųjų, ką jie darytų?” – sako 66-erių metų Ulvaeusas.

Švedų bankininkų asociacija teigia, kad grynųjų ekonomikos susitraukimas jau daro įtaką nusikaltimų statistikai.

Bankų apiplėšimų skaičius Švedijoje nuo 110-ies 2008-ais metais sumažėjo iki 16 – 2011-ais – tai žemiausias lygis nuo jų registravimo laiko pradžios prieš 30 metų. Taip pat teigiama, kad apsauginio transporto apiplėšimų taip pat sumažėjo.

„Kai mažiau grynųjų apyvartoje, viskas tampa saugiau, tiek personalui, dirbančiam su grynaisiais, tiek ir, žinoma, visuomenei,”- sako Paras Karlsonas, organizacijos saugumo ekspertas.

Elektroninių operacijų paplitimas – ir skaitmeninis pėdsakas, kurį jos sukuria – taip pat padeda paaiškinti, kodėl Švedijoje problema dėl kyšininkavimo mažesnė už tas šalis, kuriose stipresnė grynųjų pinigų kultūra, kaip Italijoje arba Graikijoje, sako Austrijos Johano Keplerio universiteto ekonomikos profesorius Friedrich Schneider.

„Jei žmonės dažniau naudoja kreditines, jie tampa mažiau įvelti į šešėlinės ekonomikos veiklą,” – sako Schneideris, šešėlinės ekonomikos ekspertas.

Italijoje, kur grynieji yra tapę dažna priemone panaikinti pridėtinės vertės mokesčius ir paslėpti nuo mokesčių inspekcijos pelną, Ministras Pirmininkas Mario Monti, gruodžio mėnesį pasiūlė apriboti operacijas grynaisiais pinigais, mokėjimams virš 1000 eurų, kai prieš tai buvo 2500 eurų limitas.

Blogoji skaitmeninės ekonomikos pusė yra kompiuterinių nusikaltimų rizika. Pasak Švedijos Nacionalinės tarybos nusikaltimų prevencijai (National Council for Crime Prevention), kompiuterizuotų apgavysčių skaičius išaugo nuo 3304 2000-ais metais iki beveik 20 000 2011-ais metais.

Oskaras Švarcas, pirmojo Švedijos interneto tiekėjo, Banhof, įkūrėjas, sako, kad skaitmeninė ekonomika taip pat padidina privatumo problemas, kadangi yra paliekamas operacijų pėdsakas. Švarcas palaiko palaipsninio grynųjų likvidavimo idėją, bet sako, kad vietoj to turėtų būti įdiegti kitokie anoniminio mokėjimo būdai.

„Žmogus turėtų turėti galimybę siųsti ir aukoti pinigus skirtingoms organizacijoms nebūdamas kiekvieną kartą dėl to sekamas” – sako jis.

Nestebina tai, kad Švedija arba kuri kita šiaurės, pabrėždama savo technologijas ir inovacijas, yra šių dalykų vystymo priešakyje.

Antrus metus iš eilės, Švedija išrenkama į pirmą vietą Pasaulinėje Informacinių Technologijų ataskaitoje (Global Information Technology Report), išleistoje Pasaulio Ekonomikos forume sausio mėnesį. „Economist Intelligence Unit” savo paskutinėje skaitmeninės ekonomikos skalėje 2010 metais taip pat pirmąją vietą skiria Švedijai. Abi skalės matuoja, kiek daug pasiekė šalys informacijos ir komunikacijų technologijų integracijoje.

Šiuo metu Švedijoje ir kitur intensyviai tobulinamos apmokėjimų ir banko operacijų paslaugos skirtos išmaniesiems telefonams.

Švedų kompanija Zettel smulkiems prekybininkams sukūrė prietaisą, panašų į Square Jungtinėse Valstijose, kuris įjungiamas į iPhone ir veikia kaip kredito kortelių terminalas. Iš didžiausių Švedijos bankų laukiama, kad jie šiais metais paleistų jungtinę paslaugą (joint service), kuri leistų pirkėjams realiu laiku pervesti pinigus iš vienos sąskaitos į kitą, naudojantis savo mobiliaisiais telefonais.

Dauguma ekspertų nesitiki, kad grynieji artimiausiu laiku dings, tačiau jų dalis ekonomikoje toliau mažės, kai taps galimi minėti mokėjimo pasirinkimai. Prieš išeidamas į pensiją, Švedijos centrinio banko pavaduojantis vadovas, Larsas Nybergas pernai teigė, kad grynieji išliks, „kaip krokodilas, net jeigu jis bus priverstas matyti, jog jo arealas yra palaipsniui mažinamas.”

Andrea Vramfelt, kurios boulingo alėja Landskronos miesto pietuose 2010 metais nustojo priimti grynuosius, daro drąsesnę prognozę – ji tiki, kad monetos ir banknotai per 20 metų nustos egzistuoti Švedijoje.

„Asmeniškai manau, kad šito žmonės turėtų tikėtis ateityje,” – sako ji.

Bet tam yra besipriešinančių. Hana Celik, kurio šeimai priklauso laikraščių kioskas Stokholmo prekybos centre, sako, kad skaitmeninė ekonomika susijusi su bankų siekiu daugiau uždirbti.

Celik teigia, kad kiekviena kredito kortelės operacija kainuoja apie 5 Švedijos kronas, ir Švedijos parlamento priimtu įstatymu, jam neleidžiama permesti šio mokesčio pirkėjams..

„Tai smirda,” – sako jis. „Jiems (bankams), tai yra labai geras būdas užsidirbti daug pinigų, štai apie ką visa tai. Jie gauna milžiniškas pajamas.” (šaltinis)

„Swedbank“ analitikų duomenimis, Lietuvoje atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais santykis yra vienas aukščiausių Europoje ir siekia 30 proc. (euro zonos vidurkis – 16,9 proc., Estijoje – 10 proc., Skandinavijos šalyse – didesnis nei 5 proc.)(šaltinis)

Prisidengiant kova su šešėliu, visame pasaulyje bankai perima visų pinigų-atsiskaitymų srautų kontrolę. Panašu, kad tam jau yra ruošiama ir Lietuva. Ateina laikas, kai žmogus sode negalės pas kaimyną, turintį traktoriuką, paprašyti suarti jo sklypelio, nes neturės kuo jam užmokėti, o pervedant iš banko sąskaitos kaimynas privalės deklaruoti papildomas pajamas ir mokėti už jas mokesčius. Ar kas norės su tuo prasidėti?

Arba kitas pavyzdys – sugedo automobilis ir galite jį partempti lanksčia vilktimi (trosu), paprašę kokio vairuotojo pagalbos. Tačiau tam reikia turėti bent kiek pinigų, tas tikrai kainuos gerokai pigiau, nei paskambinti į auto-servisą ir paprašyti, kad jie partemptų jūsų automobilį.

Auto-servisas partemps ir be pinigų šiam kartui, tačiau pervesti pinigų į jų sąskaitą reikės kokius 4-5 kartus daugiau, nei užmokėtumėte pakeleiviui vairuotojui, nekalbant apie visokius pervedimo mokesčius bankui.

Ir visa tai daroma lyg ir mūsų pačių labui, tačiau mus nuo to labo vargu ar bus geriau gyventi, nes tai stumia būtent bankai per vyriausybes. Jie suima visą finansų valdymą į savo rankas – prisiminkime „Snoro“ banką, kai ten per dieną-dvi į ošforines sąskaitas buvo pervesta milijardai… Atkreipkime dėmesį – niekas jokių milijardų vagonais nesiuntė – internetu buvo nusiųsta vienetukų, nuliukų skaičių seka, kuri nuskurdino Lietuvą duotai sumai.

Bet įsivaizduokime, kad tie žmonės turėję sąskaitas „Snore” neturėtų jokių kitų pinigų.. iš ko jiems gyventi mėnesį laiko iki kito atlyginimo, kai grynų pinigų pasiskolinti nėra kur, o ir pervesti nėra kur ir nėra kaip, jei jis nėra juridinis asmuo. Negi po visko dar ir turėsi pildyt mokesčių deklaracijas už paimtą paskolą pas sakysime motiną ar tėvą?

Grynų pinigų išėmimas iš apyvartos yra tiesioginė totali kontrolė visuomenei ir net valstybei, nes valstybė yra visuomenės išlaikoma, o štai kontrolės mechanizmas visai nebūtinai turi būti valstybinis – tai bankai, kurie Lietuvos atveju yra užsienietiški.

Prisiminkime, kaip per krizę skandinaviški bankai nedavė jokių paskolų ar kreditų.. jie tokiu būdu leido sužlugti (bankrutuoti) daugeliui Lietuvos ūkio subjektų, ir nors jų tokia veika skaitėsi „teisėta“, tačiau šiuo atveju pamatėme, kas būna, kai svetimšaliai kontroliuoja kreditus, svetimšaliai, kuriems visai nerūpi svetimos šalies ekonominė padėtis, jei ji neduoda pelno.

Neturėkime iliuzijų – joks šešėlis užsienio bankams nerūpi – jiems rūpi tik jų pačių pelnas, kuris didėja juo labiau, juo didesnius šalies pinigų srautus jie kontroliuoja.

Išvertė ir paruošė medžiagą: Eglė Karpavičūtė

www

 

Comments are closed.