Šiandien labai aštria tapo falsifikacijų mokslo sferoje tema. Žymių žurnalų redakcijoms ne kartą teko skelbti atsiprašymus dėl nepatikimos medžiagos publikavimo. Žinomiausi mokslininkai buvo apkaltinti neprofesionalizmu ar sąmoninga falsifikacija. Ta proga, nutarėme sudaryti stambiausių mokslo machinacijų sąrašą.
1.
Pirmoji vieta tenka Markui Miliui (Marc G. Millis) – NASA specialistui, vadovavusiam projektui Breakthrough Propulsion Physics. Buvo žadama sukurti iš principo naujus variklius ateities kosminiams laivams.
Laivas su hipotetiniu nežinomo principo varikliu
Kilnią idėją pražudė mokslinio metodo nebuvimas. Visiškai rimtai buvo „tiriamas“ antigravitacijos laukas, kuris turėjo sukurti kažkokį bloką iš materijos su neigiama mase. Buvo siūlomi ir generatoriai, lokaliai keičiantys gravitacijos stiprumą. Matyt, autorius įkvėpė 1897 metų eksperimentas, kai Indianos valstijoje buvo mėginama įstatymiškai pakeisti skaičiaus Pi reikšmę.
Programa BPP buvo finansuojama nuo 1996 iki 2002 metų, o tada buvo pristabdyta dėl nerezultatyvumo. Mėginimai grįžti prie jos tęsėsi iki pat 2008 spalio. Iš viso per 7 tyrimo imitacijos metus buvo išeikvota pusantro milijono dolerių. Netgi nuostabu, kad tarp daugybės fantastinių variantų, nebuvo nagrinėjamas Duglo Adamso „neįtikėtinos traukos variklis“.
2.
Janas Hendrikas Šonas
Vokiečių fizikas Janas Hendrikas Šonas išgarsėjo pasaulyje, sulaukęs 32 metų. Dirbdamas Bell Labs, jis pareiškė, jog sukūrė tranzistorius iš vienos molekulės. Šinas paskelbė apie 90 „mokslinių“ straipsnių prestižiniuose žurnaluose Science ir Nature. Jo drąsiuose eksperimentuose dialektrikai kontroliuojamu būdu buvo paverčiami puslaidininkiais, skleidė kogerentinį spinduliavimą ir kitokią magiją.
Žiniasklaida lygino jį su Enšteinu, o kolegos pranašavo Nobelio fizikos premiją. Tačiau Šonas žlugo po to, kai gavo premiją „Metų proveržis“.
Komisika, kuriai vadovavo Dtenfordo profesorius Malkolmas Bislis (Malcolm Beasley), savo tyrimo metu išsiaiškino grubias manipuliacijas su duomenimis. Šešiolikoje iš 24 eksperizei paimtų Šono darbų, jis paprasčiausiai išgalvodavo sau patogius rezultatus, kopijavo grafikus iš vieno straipsnio į kitą, o taip pat naudojo įvairius metodus falsifikacijoms nuslėpti. Bell Labs tai buvo didelis smūgis reputacijai.
Nežiūrint į triukšmingus demaskavimus tiksliųjų mokslų pasaulyje, susidaro įspūdis, kad pagal pseudo mokslinių straipsnių skaičių šiuolaikiniame pasaulyje visgi pirmauja medicina.
Žurnalas Proceedings of the National Academy of Sciences pateikė rezultatus tyrimo, kurio metu buvo aiškinamos priežastys, dėl kurių atšaukė 2047 mokslinius darbus. Visi jie buvo įtraukti į medicininių ir biologinių publikacijų duomenų bazę PubMed. 21,3 procento atvejų straipsniai buvo atšaukti dėl netyčinių autorių klaidų. 9,8% atvejų buvo išaiškinti atviro plagiato požymiai ir 43,4% atvejų buvo akivaizdus sukčiavimas. 889 publikacijų, kuriose būta manipuliavimo duomenimis, autorystė 38-iems „moksliniams“ kolektyvams. Tačiau atskiri asmenys tuos kolektyvus smarkiai lenkia.
3.
Jositaka Fudzis
Japonų anestiozologas Fudzis laikomas bene stambiausiu falsifikatoriumi šiuolaikinės medicinos istorijoje. Nuo 1993 iki 2012 metų jis paskelbė 249 darbus ir jau vien šis produktyvumas buvo įtartinas. 172-uose straipsniuose aprašyti stebėjimai buvo grubiai falsifikuoti. 126-uose atvejuose apskritai nebuvo vykdoma jokių tyrimų.
4.
Skotas Rubenas
Ponas Fudzis labai greitai susilaukė sėkmingų pasekėjų. Profesorius Skotas Rubenas (Scott S. Reuben) irgi buvo laikomas stambiu specialistu anesteziologijos srityje. Dirbo jis Taftso universitete Masačiusetse, Springfildo medicinos centre iki to laiko, kol auditas nedemaskavo jo atvirų machinacijų su preparatų medicininių bandymų rezultatais.
Skotas taip pat prisipažino klastojęs medicininių tyrimų duomenis visus 12 savo karjeros metų. 2010 metais Rubenas prisipažino kaltas, gavo pusantrų metų kalėjimo ir buvo įpareigotas išmokėti 415 000 dolerių baudų ir kompensacijų.
5.
Aleksandras Trofimovas
Penkta vieta priklauso medicinos mokslų daktarui Aleksandrui Trofimovui, įkūrusiam Novosibirske Tarptautinį kosminės antropoekologijos mokslo tyrimų institutą.
Institute buvo gretinami astrologiniai ir astrofizikos duomenys bei keičiama laiko tėkmė, pasitelkus Kozyrevo veidrodžius. Absurdo kiekis instituto pateikiamoje medžiagoje tiesiog astronominis, tačiau tai nekliudo šiam žmogui iki šiol gauti finansavimą.
6.
Polas Kornakas
Machinacijos sveikatos apsaugos srityje stulbina savo žiaurumu. Polas Kornakas (Paul H. Kornak) dirbo veteranų ligoninėje Olbanyje. 1999-2003 metais jis koordinavo perspektyvių priešvėžinių vaistų klinikinius tyrimus. Buvo sudaromi protokolai apie išgalvotus savanorius, o taip pat padirbinėjami realių pacientų kraujo ir radiologinių analizių tyrimų rezultatai. Kornako veikla ne tik sugriovė reputaciją atskiriems sąžiningiems gydytojams, dirbusiems po tuo pačiu stogu, bet ir ilgam atmušė norą finansuoti panašius tyrimus.
7.
Jonas Sudbio
Praėjus metams, situacija pasikartojo Norvegijoje, tik dar didesniu mastu. Onkologas Jonas Sudbio (on Sudbø) gavo 10 milijonų dolerių finansavimą gerklės vėžio tyrimams. Neilgai galvojęs, jis užpildė duomenų bazę virtualiais pacientais (908 žmonės) ir sufabrikavo visą ataskaitą. Falsifikacija išaiškėjo jau po to, kai buvo paskelbtas jo mokslinis straipsnis – 250 virtualių personažų turėjo tą pačią gimimo datą.
8.
Erikas Smartas
Sugalvoti virtualų žmogų gali kiekvienas, o ką jūs pasakysite apie virtualias peles? Gydytojas dietologas Erikas Smartas (Eric J. Smart) „tyrinėjo“ širdies kraujagyslių susirgimus ir cholesterino vaidmenį jiems vystantis. Tyrimuose jis naudojosi fotošopu ir išgalvotomis laboratorinių pelių grupėmis. Foto montažą jis naudojo padirbdamas ne mažiau kaip penkias iliustracijas savo darbams. 2012 metų pabaigoje „pakoreguoti“ paveiksliukai pateko į ne mažiau kaip 10 mokslinių straipsnių, keturias ataskaitas apie vykdomus tyrimus, septynias paraiškas gauti finansavimą ir vieną monografiją. Jokių genetiškai modifikuotų pelių, su kuriomis atseit buvo vykdomi eksperimentai, Smarto laboratorijoje niekad nebuvo. Problemą komplikavo tai, kad Smarto darbai turi aukštą citavimo indeksą.
9.
Devintoje vietoje susipynė tarpusavyje akivaizdi falsifikacija ir nesąmoninga klaida. Jei pasaulio mokslo bendruomenei termobranduolinės sintezės metodų kūrimas yra tiktai perspektyvinis uždavinys, tai kai kurių nepripažintų genijų manymu – tai jau seniai įgyvendinta svajonė.
Martinas Fleišmanas
1989 metais Martinas Fleišmanas (Dr. Martin Fleischmann) nesėkmingai tvirtino, kad sukūrė „šaltosios sintezės reaktorių“. Ekspertizė greitai nustatė tiek paties įrenginio, tiek autoriaus išvadų absurdiškumą. Tačiau vietoje to, kad pasimokytų iš svetimų klaidų, Rusijos mokslininkai jas pakartojo.
Dešimtojo dešimtmečio Rusijoje neretai buvo rengiamos „konferencijos apie šaltąją branduolinę sintezę ir branduolių transmutaciją“. Jų atgarsius tebegirdime iki šiol. Susirinkę žmonės įrodinėjo vienas kitam, kad jiems pavyko sumontuoti savo reaktorių vos ne virtuvėje, o sena alchemikų svajonė pagaliau išsipildė. Pavardžių sąrašas būtų pernelyg ilgas, dėl to pagrindinį prizą gauna Aleksandras Koldamasovas už šmaikštų savo darbą „Branduolinė sintezė elektros krūvio lauke“.
10.
Dešimtą vietą skiriame politikams.
Viktoras Ponta
Be daktaro disertacijos sunku užimti svarbų postą, tačiau iš kur tą disertaciją paimti? Savo darbui atsidavę mokslininkai dažniausiai vengia ne tik politikos, bet ir įprastos konkurencinės kovos akademinėje aplinkoje. Neseniai nugriaudėjusi serija skandalų aukščiausiuose valdžios ešelonuose verčia eilinį kartą susimąstyti apie tai.
Palas Šmitas
2012 metais Rumunijos premjeras Viktoras Ponta buvo apkaltintas plagiatu. Iš 307 jo daktarinės disertacijos puslapių, 85 buvo pripažinti pažodinėmis svetimų darbų kopijoms, nenurodant autorystės.
Vengrijos prezidentas Palas Šmitas atsistatydino dėl analogiškos priežasties, nelaukdamas, kol baigsis tyrimas. Metais anksčiau taip pat pasielgė ir Vokietijos gynybos ministras Karlas Teodoras cu Gutenbergas, prisipažinęs dėl plagiato.
Karlas Teodoras cu Gutenbergas
Galima daug samprotauti apie tai, kodėl mokslo sferoje susiklostė tokia nesveika situacija. Matyt, pagrindinė priežastis slypi mumyse pačiuose. Falsifikacijų aukomis mes tampame tuo momentu, kai išjungiame savo racionalų mąstymą ir aklai pasikliaujame kieno nors autoritetu.
Stebuklo troškimas – pirmas žingsnis kelyje link savanoriško apsikvailinimo.