LIBERASTIJA
vasario 22, 2011

Socialinės aplinkos unifikacija

Socialinės aplinkos unifikacija

Keičiantis materialinėms gyvenimo sąlygoms, keičiasi pati socialinės aplinkos struktūra. XX amžiuje prasidėjo intensyvios urbanizacijos procesas. 1900 metais miesto gyventojai pasaulyje sudarė 14%, 1980 metais – 46%, o 1999 metais – daugiau kaip 50%. Per tą laiką milijoninių miestų skaičius išaugo 10 kartų, o miestų su 5 mln gyventojų – 20 kartų. Didžiausių 25 pasaulio miestų gyventojų skaičius per 100 metų padidėjo 10 kartų. Kartai šį reiškinį vadina „urbanizaciniu sprogimu“. Šiuo metu planetos veidą formuoja stambiausi miestai, kuriuose susitelkė milžiniškos masės žmonių, kurie silpnai tarpusavyje susiję ir prarado ankstesnes tradicijas. Taip sukuriama dirva standartizacijai, atsiranda standartai drabužiams, maitinimuisi, gyvenimo būdui, pradedama mėgdžioti bendra mada, stabais, kurie nuolat keičia vienas kitą, atsiranda prielaidos žmonių unifikacijai ir elgsenos stereotipų susidarymui.

Išsivysčiusiose Vakarų šalyse palaipsniui formuojasi taip vadinama „masinė visuomenė“, apjungianti į vieną visumą didžiules mases žmonių, ypač dideliuose miestuose. Masinėje visuomenėje kiekvienam žmogui daromas tikslingas galingo informacinio srauto poveikis. Organizuota konvejerinė masinės kultūros gamyba, pagrįsta pataikavimui neišugdytiems skoniams; vyksta susvetimėjimo, socialinių ryšių trūkinėjimo, marginališkumo augimo procesai; didėja pagrindinės miestų gyventojų masės nekompetencija vis sudėtingėjančiame socialiniame gyvenime: politikai neįvertina priimtų ilgalaikių sprendimų pasekmių, didėja miestiečių masių pasidavimas įtaigai.

Tokiame fone kyla ir dvasinė krizė, apimanti vis didesnes žmonių mases. Vyksta susiklosčiusios motyvų ir elgesio determinacijos sistemos griuvimas. Anksčiau žmonės siekė gaminti vis daugiau daiktų ir paslaugų, naudodami mažiau pastangų ir išlaidų, o pats daiktų ir paslaugų rinkinys buvo tari savaime suprantamas. Mokslo i technikos revoliucija atvėrė galimybes sukurti ir patenkinti naujus poreikius ir pasirinkimo galimybes. Be to, anksčiau žmogus savo motyvuose, normose, įsivaizdavimuose rėmėsi santykinai stabiliomis grupėmis, kurioms jis priklausė. Dabar grupiniai ryšiai praranda savo stabilumą. Vyksta socialinės informacijos materialaus ir kultūrinio vartojimo tipų suartėjimas, vidutinėjimas, internacionalizacija. Tuo pat metu unifikuotoje visuomenėje vyksta šalutiniai procesai: įvairių žmonių grupių išsiskyrimas ir tarpusavio susidūrimai, nacionalinių ir kitokių prieštaravimų augimas.

Masinėje visuomenėje žmogus dažnai atsiduria dvasinės vienatvės būsenoje, praranda orientaciją, motyvus ir dvasines vertybes. Šios visuomenės, jos mechanizmų, susvetimėjimo ir žmogaus stereotipizacijos pasekmėms tirti paskirta daugybė darbų. Čia reikia pažymėti tokius vardus kaip Adorno, Rismenas, Fromas, Raichas, Hornis, Horchhaimeris. Markuzė iškėlė vienaplanio žmogaus koncepciją, būdingą šiuolaikinei visuomenės sistemai. Tokiam žmogui būdinga: nekritiškas santykis su realybe, propagandiniai ir elgsenos stereotipai, individualumo nebuvimas, pasidavimas manipuliacijoms, komformizmas. Vartotojiška orientacija, materialių gėrybių vaikymasis atima iš žmogaus socialiai kritišką suvokimą. Jis regi iškraipytą pasaulį. Valdančių sluoksnių interesams palankūs principai ir normos atrodo jam kaip laisvės ir socialinio teisingumo pasireiškimai. Toks žmogus yra visiškai integruotas į sistemą ir neturi jokio polinkio radikaliai opozicijai.

Markuzės analizę papildo Rismeno darbai, jis įvedė sąvoką „iš išorės orientuota asmenybė“. Tokios asmenybės sudaro šiuolaikinės socialinės aplinkos pagrindą. Jų elgesį lemia ne tradicijos ir principai, bet įvairiausios įtakos, mada, santykių sistema. Jie neturi savo veido, standartizuoti, yra manipuliacijų objektai, jaučiasi dezorientuoti, vidujai tušti. Dažnai jie būna apatiški ar ciniški. Kartu su tuo, kaip pažymi Rismenas, ji nori įgyti žmogiškos šilumos, mylėti ir būti mylimais. Visuomenei apskritai būdingas konformizmas, nekritiškas sekimas viešpataujančia nuomone ir standartu, masinės sąmonės stereotipais, prietarais, autoritetais, propagandinėmis klišėmis.

Masinė kultūra ir gyvenimo standartai

Šiuolaikinėje visuomenėje, panašiai kaip konvejerinėje industrijoje, egzistuoja masinė kultūrinių vertybių gamyba, apskaičiuota masiniam vartojimui ir pritaikyta „vidutinio“ žmogaus lygiui. Masinei kultūrai būdinga standartizacija, primityvizmas vaizduojant žmonių santykius, sentimentalumas, pramogiškumas, vartojimo bei sėkmės kultas, smurtas ir seksas. Didelį vaidmenį vaidina medžiagos pateikimo sensacingumas. Masinė kultūra formuoja nekritišką tikrovės suvokimą, sekimą viešpataujančiomis nuomonėmis ir standartais, propagandinėmis nuostatomis, masinės sąmonės stereotipais. Bet kokį tikrosios, aukštosios kultūros reiškinį masinė kultūra gali suvesti į vidutinybę, pataikaujančią neišugdytiems skoniams. Jos evoliucija vyksta ta kryptimi, kad į pirmą planą iškeliami instinktai, emocijos, elgesio primityvizacija. Vis labiau populiarėja menų rūšys, įvedančios žmogų į vos ne seksualinio susijaudinimo ar net transo būseną. Čia yra ir mūsų laikmečio specifika, reikalaujanti vis stipresnių poveikio organizmui priemonių, kad jis būtų palaikomas reikiamame ritme. Tačiau žmogus daugeliu atžvilgiu „sudėvimas“. Nuolatinė įtampa, kurią kelia toks gyvenimo būdas, slopina asmenybę ir ardo nervų sistemą. Daugumos tyrinėtojų nuomone, masinę kultūrą galima laikyti kaip politinės ir socialinės bei ekonominės valdžios koncentracijos valdančio elito rankose pasireiškimą, kaip dvasinės nelaisvės, standartizacijos ir asmenybės unifikacijos pasireiškimą, kaip žmogiškų vertybių irimo rodiklį.

Masinę visuomenę galima apibūdinti tam tikrais gyvenimo standartais. Visų pirma, tai materialių vertybių vaikymasis. Aukščiausias tikslas – vartojimas. Vartojimo šaltinis – pelnas, pinigai. Pinigų kultu persmelkti visi masinės visuomenės sluoksniai. Visuomeniniai, valstybiniai interesai pasitraukia į antrą planą. Jei turi pinigų – gali gyventi bet kokiame planetos taške. Galima sakyti, kad atgimė senovinis lozungas: „duonos ir reginių“. Didžiulį daugiamilijoninių auditorijų dėmesį pritraukia sporto reginiai – futbolas, boksas, autolenktynės. Žymią vietą visuomenės gyvenime užima stabai ir garsenybės, kurios gaminamos konvejeriu. Masinę visuomenę itin traukia pikantiškos smulkmenos iš kino žvaigždžių seksualinio gyvenimo. Didžiulį vaidmenį reginių ir renginių organizavime ir jų nušvietime vaidina medžiagos pateikimo būdas, visų pirma sensacingumas.

Standartizuojama žmonių pasaulėžiūra, nors ji ir taip yra eklektiška, mozaikiška sistema. Sąmonėje įtvirtinami standartiniai simboliai: žmogaus teisės, laisva visuomenė, pasaulio bendruomenė ir t.t. Tokiu būdu, papildant atomizaciją, greitais tempais vystosi visuomenės unifikacija, kuri pasireiškia daugumos šalių gyvenimo būdų amerikanizavimu. Anksčiau viešpatavusi kultūrų įvairovė susitraukia iki standartinio rinkinio. Pagal analogiją su biologine įvairove, galima kalbėti apie atsirandantį potencialų daugiaamžės žmogiškosios kultūros nestabilumą, susijusį su prarasta būtinąja įvairove.

Iracionalumas

Dar vienas masinės visuomenės nestabilumo faktorius yra iracionalizmas arba, kitaip tariant, iškreiptas tikrovės vaizdavimas. Šia prasme dvasinio gyvenimo iracionalumas turi daug panašumų su atskirų asmenybių patologine psichologija. Tai liečia tiek motyvacijų poslinkius (patologinių motyvų atsiradimą), tiek patį patologijos formavimosi procesą, kai sukuriamos ypatingos sąlygos psichologiniams mechanizmams funkcionuoti. Eksperimentiškai nustatyta, kad daugeliui ligonių pirmiausiai sugriaunama tai, kas buvo įsisavinta vėliausiai. Sąlyginiai refleksai lengviau sugriaunami negu įgimti. Susilpnėjus aukščiausių psichikos lygių vaidmeniui, išsilaisvina instinktai (agresyvios tendencijos), „žemiausi“ biologiniai poreikiai, t.y. vyksta kažkas panašaus į psichikos irimą sluoksnis po sluoksnio.

Taip kaip patologinėje psichologijoje, iracionalizmo problemoje irgi galima išskirti dvi puses. Pirmoji – patologinio proceso tyrimas, jo terapija, antroji – tokio proceso sukėlimo būdai ir situacijos panaudojimas. Iracionalumo prigimties ir mechanizmų kaip objektyviai veikiančio faktoriaus visuomenės gyvenime tyrime didelį vaidmenį suvaidino tokie mokslininkai kaip G. Lebonas, F. Nyčė, O. Špengleris, Z. Froidas. Visus juos jungė pripažinimas, kad dominuoja instinktai, tikėjimas, mėgdžiojimas.

Žinomas prancūzų filosofas ir sociologas Lebonas manė, kad lemiamą vaidmenį socialiniuose procesuose vaidina ne protas, bet emocijos. Gyvenimas yra vis labiau lemiamas minių elgesio, kurios sudaro aklą jėgą. Minioje individai prarandą atsakomybės jausmą ir atsiduria nepakantumo valdžioje. Susidaro tam tikras psichinis bendrumas, kuris verčia žmones elgtis kitaip negu tuo atveju, jeigu ji veiktų izoliuotai, ir tai dažniausiai primityvizuoja jų elgseną. Svarbų vaidmenį minios elgesyje vaidina idėjos, kurias masėms įperša negausūs lyderiai, tvirtindami vieną ir tą patį, nuolat tai kartodami. Šios idėjos išsivystė socialinės elgsenos instinktų koncepcijos rėmuose. Jų vidinis pasireiškimas – nesąmoningos emocijos, darančios įtaką sąmonei. Esama objektyviai egzistuojančių instinktų rinkinio, tokių instinktų kaip bandos, kovos, bėgimo, giminės pratęsimo, įsigijimo. Bandos instinktas realizuojasi ne tik minioje, bet ir daugumoje įprasto gyvenimo atvejų (visi taip daro). Manoma, kad būtent instinktai, kurie realizuojasi kaip nesąmoningi potraukiai, yra visuomenės varikliai.

F. Nyčės darbuose iškeliamas veiksmo ir valios prioritetas prieš visas kitas žmogaus savybes. Jis žvelgė į gyvenimą kaip į valdžios siekį ir dėl to bloga yra visa tai, kas kyla iš silpnumo. Pažinimas tikras tik kaip valdžios įrankis; žmogus traktuoja pasaulį potraukių ir poreikių įtakojamas. Racionalūs argumentai reikšmingi tik tiek, kiek išreiškia tam tikros valios perspektyvą. Tokiu būdu, kalba eina ne apie tiesos ieškojimą, o apie svetimos valios pajungimą savai. Nyčės idėjas vėliau išplėtojo taip vadinama „gyvenimo filosofija“. Pasak jos, gyvenimo procesas nepavaldus proto analitinei veiklai, adekvačiausia žinių siekimo ir gyvenimo išreiškimo priemone laikomas menas, poezija, muzika, t.y. viskas, kas intuityvu ir nesąmoninga.

Froido darbuose visuomenė tyrinėjama schemos „vadas – elitas – masė“ rėmuose. Masės visada ieško vado arba paklūsta vadui, trokšta atsisakyti savarankiškumo ir atsakomybės. Tarp socialinės valdžios mechanizmų Froidas išskiria įvairias formas, slopinančias ir sublimuojančias pirminius instinktus, atkreipdamas ypatingą dėmesį į sąmoningojo kovą su nesąmoninguoju. Pagilindami Froidą, F. Raichas ir H. Markuzė tvirtino, kad socialinė revoliucija neįmanoma be seksualinės, kuri turi išlaisvinti pirminius instinktus.

Kad masės atsidurtų iracionalioje būsenoje, reikia prieš tai sugriauti susiklosčiusias normas, stereotipus, tarpusavio ryšius. Reikia išmušti visuomenę ir visuomenės sąmonę iš pusiausvyros būsenos. Tokiai būsenai reikalingas valdantis poveikis gali būti santykinai nedidelis, tačiau adekvačiai veikiant mases, jų jausmus, emocijas, instinktus, šis poveikis gali tapti lemiamas.

Visuomenės perėjimu į iracionalią būseną dažnai tiesiogiai suinteresuoti politikai, vadai, lyderiai, kurie siekia savo asmeninių ir grupinių tikslų. Tokios būsenos simptomai stebėtinai primena atskirų žmonių psichopatologinių būsenų simptomus, visų pirma reagavimo į poveikį iš šalies neadekvatumą, kai net nereikšminga pastaba gali sukelti pasipiktinimo ir pykčio reakciją (arba baimę su kliedesingomis persekiojimo idėjomis). Dabar mūsų pažeidžiamame pasaulyje, pilname masinio naikinimo priemonių, turinčiame sudėtingą komunikacijų ir gyvenimo palaikymo sistemą, pasaulyje, kur visi vienas nuo kito priklauso, didžiulių žmonių masių iracionalaus elgesio galimybė kelia globalų pavojų, kurį galima pastatyti į vieną gretą su ekologiniu pavojumi.

Unifikacijos procesas kelia grėsmę žmonijai. Iš vienos pusės, kaip ir ekologijoje, reikalingos įvairovės praradimas veda į visuomenės stabilumo praradimą, iš kitos pusės – kylantys šalutiniai procesai veda į visuomenės sąmonės nestabilumą, iracionalumo augimą.

__________

Ištrauka iš V. Lisičkino ir L. Šelepino knygos „Globalinė blogio imperija“

 

Turite prisijungti kad galėtumėte komentuoti.