Dar labiau nesiderina su sveiku protu ir kelia didžiules abejones oficialia versija kitas šuolis – IV dinastijos pabaigoje. Tiktai tai buvo šuolis ne aukštyn, bet žemyn.
Tiesiog per vieną žmonių kartą kažkur pradingo visi ekstra klasės meistrai, sukūrę pasaulio stebuklą Gizos plokštikalnėje. Tarytum koks maras būtų juos nušienavęs.
Drauge su meistrais išgaravo ir jų statybinės technologijos. Visos V dinastijos piramidės yra žymiai mažesnės ir buvo statomos gerokai atsainiau. Štai ir įgavo šiomis dienomis apverktiną išvaizdą.
Vėl tas pats primityvus mūras ir grubių akmenų ir skiediniu iš molio, sumaišytu su žvyru. IV-osios dinastijos pakilimo tarsi nė nebūta. Dievaži, kažkokie stebuklai!
Bet kuri civilizacija išgyvena pakilimus ir smukimus. Pasitaiko ir smarkių degradacijų. Bet kad šitaip!.. Juk negalima gi tiesiog per dešimtį ar porą dešimčių metų išbarstyti absoliučiai visas technologijas ir visus įgūdžius. Ypač jei turėsime galvoje, kad Gizos piramidžių statybose (kuriomis ir baigėsi IV dinastijos piramidės) turėjo darbuotis milžiniška armija, kurią sudarė ne tik meistrai, bet ir pameistriai, ir paprasti darbininkai.
Oficialioji versija viską nurašo nesiliaujantiems karams, kuriuos teko kariauti V dinastijos faraonams. Atseit, jie buvo tokie sunkūs, kad visa Egipto ekonomika nusmuko ir egiptiečiai jau nebegalėjo sau leisti tokios prabangos kaip Gizos piramidės.
Tačiau, pirmas dalykas, IV dinastijos faraonai kariavo ne ką mažiau. Tarkime, tas pats Hufu (Cheopsas), kaip ir Snufru, iniciavo karinę ekspediciją į Sinajaus pusiasalį. Užrašai ant akmens Vadi Magare pasakoja apie jo kariuomenę tuose kraštuose, kuri sprendė iškart du uždavinius: malšino beduinus ir įvedė kontrolę turkio gavyboje. Taip pat prie Hufu toli šalies pietuose buvo pastatytas miestas tvirtovė Buchene, tapęs prekybiniu centru. Kaip matome, veiklos užmojai ir be piramidžių buvo ganėtinai nemaži.
Antra – jokių didesnių skirtumų tarp dviejų dinastijų gyvenimo būdo, sprendžiant pagal istorinius dokumentus, nebūta. Visi skirtumai – tai tik egiptologų vaizduotės vaisius.
Trečia – juk V dinastijos faraonams buvo visiškai neprivaloma statyti kažką panašaus į Didžiąją piramidę ž galėjo pastatyti kažką mažesnio, kad ir kažką panašaus į Trečiąją Gizos piramidę (kurią neva pastatė Menkaūras).
Userkafo piramidė Sakaroje
Esmė netgi ne aukštyje – pirmojo V dinastijos faraono Userkafo piramidė Sakaroje yra kiek žemesnė už Trečiąją Gizos piramidę, 49 metrai prieš 66,5. tai juo labiau: kuklesnis dydis leidžia daugiau pastangų skirti darbų kokybei. O kokybės kaip tik ir nėra! Userkafo piramidė atrodo gerokai paprastesnė netgi lyginant su Laiptuotaja Sakaroje – su Džoserio piramide. „Paprasta“ – ne tas žodis, geriau tinka terminas „primityvi“.
Per visą V dinastiją absoliučiai nieko panašaus į tobulą statinį, kurie buvo priskiriami ankstesnei dinastijai, nepastatyta. V dinastijos statiniai kur kas labiau primena III dinastijos statinius.
***
Dažnai tvirtinama, kad per visą VI dinastiją tęsėsi nuosmukis piramidžių statyboje. Paradoksalu, tačiau čionai taip vadinami alternatyvūs informacijos šaltiniai visiškai sutinka su oficialia versija. Ir, atrodytų, kuo galima būtų paprieštarauti? Juk valdant VI dinastijai nebuvo pastatyta nieko, ką galima būtų bent palyginti su IV dinastijai priskiriamais statiniais.
Tečio piramidė Sakaroje
O paprieštarauti iš tikrųjų esama kuo!
Taip, nieko įžymaus pastatyta nebuvo, bet juk VI dinastijos faraonų piramidės buvo ne ką prastesnės už pirmtakų – V dinastijos faraonų piramides. Nei bendrais parametrais – pagrindo dydžiu ir aukščiu, nei mūro kokybe bei stiliumi.
Žodžiai „nuosmukis tęsiasi“ pagal nutylėjimą jau leidžia suprasti, kad nuosmukio būta. O ar jo būta?
Juk paprastai orientuojamasi būtent į IV dinastiją, būtent su ja viskas lyginama. O jeigu piramidės, kurias egiptologai priskiria šiai dinastijai iš tikrųjų neturi su ja nieko bendro (apie tai – toliau)?.. Tada tokie palyginimai yra paprasčiausiai nekorektiški, jeigu kalba eina apie piramidžių statybos evoliuciją.
V ir VI dinastijų piramides reikia lyginti ne su tomis didžiulėmis piramidėmis, kurias priskiria IV dinastija, bet tarpusavyje. O lyginant jas tarpusavyje ir orientuojantis būtent į faktus, o ne į įprastą oficialią piramidžių statybos evoliucijos versiją, galima daryti išvadą, kad jokio smukimo nebuvo. Buvo tik statyba tuo pačiu, pakankamai primityviu būdų. Kažkas šiek tiek geriau, kažkas – šiek tiek prasčiau. Tačiau nėra jokio aiškaus dėsningumo, kad staigiai smuko meistrų darbo kokybė ir technologijų lygis.
Ir pasibaigus VI dinastijai, piramidžių statybos ne „laipsniškai nusmuko“, bet paprasčiausiai liovėsi.
***
Netgi valdant XII dinastijai, kai dar sykį atgimė piramidžių statyba, jų kūrimo technologija taip ir nepakilo iki tokio lygio, kurį istorikai priskiria IV dinastijai. Statybininkai akivaizdžiai tausojo jėgas ir naudojo daugiausiai skaldą ir nedegintas plytas. Kokiu nors sudėtingumu tokia statyba nepasižymi. Ir netgi ten, kur buvo naudojamas kryžiaus formos karkasas iš kalkakmenio blokų – pavyzdžiui, Senusreto piramidėje Lište – ypatingų technologinių subtilumų nesimato.
Senusreto piramidė Lište
Yra laikoma, kad visuotinis nedegintų plytų naudojimas statant piramides (ir ne tik) tais laikais byloja apie tai, kad XII dinastijos faraonai absoliučiai nesiekė palikti po savęs šitų keistų statinių ateinantiems šimtmečiams ir tūkstantmečiams. Ir vėlgi – šablonas. Manytina, kad priežastis slypi visai kitur – ką sugebėjo, tą ir darė. Aukščiau bambos neiššoksi.
Bet štai ką galima pastebėti: ir V, ir VI, ir netgi XII dinastijų piramidės neatspindi savo sudėtingumu to visuomenės ir technologijų išsivystymo lygio, kuriuo pasižymėjo tų laikų Egiptas (kaip įsivaizduojame tiek mes, tiek egiptologai).
Pagal: Скляров А.Ю. – Цивилизация древних богов Египта