Dažniausiai piramidės-palydovės apskritai nepritraukia jokio dėmesio. Ir labai gaila…
Esmė ne tik tame, kad, kaip buvo anksčiau minėta, jų kokybė labai skiriasi nuo „pagrindinių“ piramidžių kokybės, bet ir tame, kad bent jau dalis palydovių pastatytos ant gerokai senesnių statinių.
LAUŽYTOSIOS PIRAMIDĖS PALYDOVĖ DAŠŪRE
Čia esama visų išorinių senovinio statinio požymių: kelios eilės puikios apdailos, kruopščiai sudėti be jokio skiedinio stambūs blokai tose pačiose apatinėse eilėse, siauras ir neaukštas, beveik kvadratinio pjūvio koridorius į žemyn einantį „įprastu“ kampu praėjimu ir akmenų kalnas iš viršaus, kuris ir suteikia piramidei tokį išoriškai nepatrauklų pavidalą.
Įėjimas į Laužytosios piramidės palydovę
Gaila, bet vidun patekti buvo neįmanoma, įėjimas uždarytas metalinėmis durimis su tvirta spyna. Nepavyko surasti ir normalaus vidinės konstrukcijos aprašymo. Tiktai scheminį planą ir užuominą apie septynių metrų aukščio skliautinę kamerą.
2005 metų vasarį mudu su Dmitrijumi Pavlovu žvilgtelėjome į tai, kad Dašūro plane buvo pažymėta kaip Senosios Karalystės mastaba“. Nieko įdomaus sau mes ten nesuradome – visiškas primityvas, išskyrus vienintelį dalyką. Vienos iš mastabų mūre labai išsiskyrė savo išmatavimais ir geometrinių formų taisyklingumu trys blokai. Jie akivaizdžiai buvo čionai svetimkūniais ir visiškai nederėjo su aplinkiniais. Užtat labai priminė tuos blokus, iš kurių buvo sumontuota Laužytosios piramidės palydovės apdaila.
Jei laikysimės egiptologų versijos, kad tiek Laužytoji, tiek jos palydoves pastatė faraonas Snofru, tai gaunasi, kad kažkoks faraono valdininkas arba pavogė iš piramidės-palydovės statybos tuos tris blokus, arba pasinaudojo po statybos likusia medžiaga.
Bet galima iškelti ir kitą versiją. Senosios karalystės laikais Laužytosios piramidės palydovę ne statė, bet išmontavo. Ir teris blokus iš ardomos apdailos kažkokia svarbi asmenybė nusprendė panaudoti savo mastabai. Tačiau atstumai čionai nemenki ir po vos trijų luitų pertempimo, šito sumanymo buvo atsisakyta ir buvo sugrįžta prie lengvesnių blokų.
Blokai-svetimkūniai mastabos mūre
DIDŽIOSIOS PIRAMIDĖS PALYDOVĖS
Piramidės išsidėsčiusios į rytus nuo Didžiosios. Kad kaip nors atskirti vieną nuo kitos, priimta jas žymėti tokiu būdu: G1a, G1b ir G1c – atitinkamai jų išsidėstymui iš šiaurės į pietus. Visai neseniai aptikti ketvirtosios palydovės G1d liekanos, ji pastatyta pietrytiniame Didžiosios piramidės kampe. Tačiau, kaip jau buvo kalbėta anksčiau, iš jos praktiškai nieko nebeliko. Ar būta jos apskritai – didelis klausimas.
Nesilaikysime abėcėlinės tvarkos, ji mus nelabai tiks. Geriau bus vardinti būtent atvirkštine tvarka.
PIRAMIDĖ G1C
Ši palydovė, pati piečiausia iš visų trijų, išliko geriau už savo kaimynes. Istorikai priskiria ją Hufu dukteriai Henutsen (tai pačiai, kurią Herodotas nepelnytai apkaltino paleistuvyste vardan piramidės statybos).
Ši piramidė turi įdomių detalių, leidžiančių manyti, kad statyta ji ant senesnių konstrukcijų, tos detalės aptinkamos tiesiog visur. Ir, žinoma, viduje…
Žemyn vedantis koridorius yra nepatogus, „metrinio“ standarto, kuriuo tenka ropote ropoti. Vidinė kamera apdailinta tegu ir nedideliais, bet labai kruopščiai nupoliruotais kalkakmenio blokais. Ir čia pat staiga toje pačioje kameroje, jos uoliniame pagrinde (t,.y. faktiškai kameros grindyse) visiškai atsainiai iškirstos laidojimo duobės, priskiriamos „antropomirfiniam“ (žmogaus kūno formos) tipui. Visuose laidojimo duobių sienų ir grindų paviršiuose aiškiai matosi primityvaus apdirbimo kažkokiu kaltą primenančiu įrankiu, pėdsakai (kažkas panašaus į kirtiklį ar kirstuką).
Toks įspūdis, kad apatinė piramidės dalis – tai ankstyvesnio statinio liekanos, kurias paprasčiausiai panaudojo laidojimui – uoloje iškalė „sarkofagus“ ir netgi neapdailino jų daugmaž padoriau.
Tačiau išorėje vaizdas dar įdomesnis.
Dvi apatinės piramidės apdailos eilės čia turi ganėtinai keistą ir netgi netikėtą blokų formą. Pirmas dalykas – jų išorinė briauna akivaizdžiai anksčiau buvo ne nukirsta pagal piramidės šono pasvirimo kampą, o buvo vertikali. Antra – šita išorinė briauna yra labai kruopščiai išlyginta, o tiksliau – nupoliruota. Trečias dalykas – ant šios vertikalios briaunos matosi beveik ovalo formos atsikišimai: kažkur po vieną, kažkur po du kiekvienam blokui (o kažkur jų visai nėra). Ir ketvirta – šie ovaliniai atsikišimai irgi kruopščiai nupoliruoti. Viskas byloja apie tai, kad tokia keista forma buvo sumanyta kaip galutinis apdailos paviršius. Juk priešingu atveju užsiimti poliravimu nebuvo jokios prasmės. Ypač, kai kalba apie tokios sudėtingos formos paviršiaus poliravimą.
Blokai su atsikišimais pietinėje piramidės G1c pusėje
Bet įdomiausia yra tai, kad ant kai kurių blokų šituos atsikišimus akivaizdžiai mėginta nutašyti primityviais įrankiais! Antroji iš apačios eilė apskritai perdaryta iš trapecijos formos į stačiakampę – pagal piramidės nuolydžio kampą. Ant kai kurių blokų dar liko pirminės stačiakampės formos požymių. Turint galvoje, kad aukščiau esančios eilės turi nuolaidų ir kruopščiai išlygintą paviršių, panašu, kad šitie „pataisymai“ buvo padaryti atsižvelgiant būtent į tas eiles. Tačiau padaryta tai visiškai primityviai, grubiai, su aiškiai matomais pėdsakais, likusiais po paprasčiausio kirtiklio ar plaktuko.
Ir visiškai nepanašu į tai, kad išorinės apdailos blokų dalies apkapojimas palei apatines eiles buvo vykdomas naikinimo tikslais. Blokai akivaizdžiai buvo priderinami prie piramidės formos. Kitaip sakant, pirminės nedidelio aukščio konstrukcija turėjo apatines blokų eiles su vertikaliu paviršiumi (ir atsikišimais) ir dar kelias eiles su trapecijos forma. Ir tiktai vėliau, greičiausiai, jau faraonų laikais, šitas „bunkeris“ buvo perdarytas: be apatinių eilių „pakoregavimo“ greičiausiai buvo pastatyta, ir pastatyta pakankamai negrabiai, viršutinė dalis. Mano manymu, arba jos nebūta apskritai, arba ji buvo sumūryta iš įprastų nedegtų plytų, išbaltintų kalkėmis, kad susidarytų iliuzija, jok apdaila padaryta iš kalkakmenio (tokie dalykai Senovės Egipte pasitaikydavo gana dažnai).
Štai ką darė Hufu! O visai ne Didžiąją piramidę!
Pietinė G1C pusė
Bet ir šitas darbas, panašu, buvo ne jo darbininkų jėgoms. Jeigu viršutinė iš „perdarytų“ apdailos eilių beveik atitinka piramidės formą, tai antroje iš viršaus eilėje akivaizdžiai apsileido ir nukapojo tiktai nedidelę dalį, o pačią apatinę eilę apskritai užbėrė nuolaužomis ir smėliu. Štai dėl to ta eilė ir išliko. Užtat dėka tokio darbo dabar galime įsivaizduoti, kaip atrodė senovinis pastatas, kurio apatinė dalis buvo stačiakampė, o viršutinė savo pjūviu priminė trapeciją.
Rytinėje pusėje esama trijų įdomių dalykų.
Pirma. Matosi, kad iš šono pristatyta šventykla buvo pastatyta gerokai vėliau nei piramidė. O tiksliau – vėliau, nei buvo pastatyta apatinė piramidės dalis – tas pats „bunkeris“. Šventyklos mūras, tegu ir ne iš pačių smulkiausių akmenų, tačiau pakankamai primityvus. O šventyklos sienas paprasčiausiai priglaudė prie „bunkerio“ sienų. Šiose vietovėse apskritai labai smulkūs akmenys. Galbūt tai kaip tik to paties Izidės šventyklos remonto, apie kurį minėjo Hufu, pėdsakai?
Antra. Ant kai kurių blokų, sudarančių apatines „bunkerio“ eiles, irgi esama išsikišimų. Nors jie kitokie nei pietinėje pusėje. Ir greičiau primena išsikišimus granitiniuose apdailos blokus Trečiojoje piramidėje.
Ir trečias dalykas. Ant vieno iš tos pačios apatinės eilės bloko esama ne išsikišimų, o atvirkščiai – įgilinimų. Jie kažkuo primena griovelius takelažiniams (pakrovimo iškrovimo) darbams. Arba pėdsakus, likusius po tokių darbų. Pavyzdžiui kokio nors griebiamojo įrankio, kilnojančio blokus, pėdsakus…
(Ir išsikišimai, ir įgilinimai, panašūs į šiuos, sutinkami Egipte pakankamai dažnai. Dar daugiau – labai panašios formos dažnai sutinkamos ir Pietų Amerikoje)
Blokai su „takelažiniais“ įgilinimais rytinėje piramidės G1c pusėje
Vakarinėje piramidės-palydovės pusėje esama neplataus kelio, kuriuo šiandien kasdien praeina daugybė turistų. Šis kelias turi nedidelį nuolydį iš šiaurės pietų pusėn. Ir apatinis apdailos lygmuo vakarinėje piramidės pusėje išlygintas pagal šį kampą – esama šiokių tokių „laiptelių“ požymių.
Stebina nuolydžio apskaičiavimo, lyginant išorinį apdailos paviršių, technologija. Kalkakmenio blokai nesibaigia ten, kur baigiasi išorinis piramidės paviršius, bet išsikiša toliau į kelio pusę. Ir išsikišusiai daliai buvo paprasčiausiai nurėžta „viršūnė“. Statybininkai netrumpino blokų, o paliko įprastą ilgį.
Ir kaip nurėžta! Išlyginto paviršiaus kokybė tiesiog stulbina. Kokiu įrankiu galima buvo tai padaryti? Kokia nors šonine freza? Žinoma, galimas variantas, kad iš pradžių buvo grubiai nupjauta, o jau paskui nupoliruota. Tačiau kam poliruoti? Ir kam iš pradžių pjauti? Visa tai reikėjo daryti su tokiu tikslumu, kad susidarytų vientisa nuožulni plokštuma, einanti per visas apdailos eiles. Ir daryti su pakankamai kietu kalkakmeniu.
Primityviu rankiniu darbu čia net nekvepia. Tai – pakankamai aukšto lygio mašininis apdorojimas.
Apdailos blokai palei kelią vakarinėje piramidės pusėje
Pakankamai akivaizdu, kad išorinis apdailos paviršius buvo lyginamas jau po to, kai blokai buvo padėti į vietą. Priešingu atveju apskritai prarandama bet kokia logika, dėl ko buvo paliktos atsikišusios blokų dalys. O juk išlyginimas po to, kai blokai jau sumontuoti – tai pakankamai tipiškas metodas senovės Egipto dievų civilizacijos statybininkams.
Panašu, kad šiuolaikinio kelio lygis yra žemesnis už tą, kuris buvo statant pradinį „bunkerį“ (ar mastabą, jeigu norite). Ir netgi jei kelio akmenys sukloti senais laikais, tai šitai padaryta buvo jau gerokai vėliau po tos statybos. Nes priešingu atveju nebūtų prasmės palikti atsikišusias apdailos blokų dalis aukščiau kelio lygio. Logiškiau būtų arba kelią nutiesti aukščiau, arba daugiau nupjauti nuo blokų.
PIRAMIDĖ G1B
Vidurinė iš trijų piramidžių. Tiek pagal vietą, kurioje stovi, tiek pagal išlikusios dalies aukštį.
Į vidų patekti nepavyko. O vidinių patalpų aprašymai nepaprastai šykštūs ir, kaip mes jau ne sykį įsitikinome per ekspedicijas, tokie aprašymai neretai neleidžia įsivaizduoti realių objekto charakteristikų. Pačios svarbiausios mūsų manymu detalės kažkodėl tekstuose praleidžiamos. Vargu ar tai sąmoningo nutylėjimo rezultatas. Greičiau tai požiūrių skirtumų rezultatas: vieniems svarbios vienos detalės, kitiems – kitos. O kadangi didžioji piramidžių tyrinėtojų dalis nesistengia ieškoti kokių nors elementų, prieštaraujančių primityviam senovės egiptiečių išsivystymo lygiui, tai tie elementai visiškai jų nedomina ir nepatenka į aprašymus.
Bet ir iš išorės galima pastebėti, kad ir čia neapsieita be kur kas senesnio „branduolio“. Apatinės mūro eilės vėlgi smarkiai skiriasi nuo visų likusių. Galingas įėjimo į piramidę aprėminimas ir milžiniškas blokas, uždengiantis tą įėjimą. Mūrijimo stilius, blokų matmenys ir įėjimo gabaritai – viskas atitinka senovės Egipto dievų civilizacijos, o ne faraonų technologijas.
Įėjimas į piramidę-palydovę G1b
Pietinėje piramidės pusėje aptikome įdomią detalę. Apatinė apdailos dalis dalinai įleista į uolinį pagrindą, kuriame tuo tikslu buvo iškirstas kiek platesnis įgilinimas negu reikėjo tam, kad sutilptų apdailos blokas. Beje, pats blokas irgi turi „Pietų Amerikos stiliaus“ išsikišimus.
Uolinis pagrindas čia irgi turi nedidelį nuolydį ir tam tikroje vietoje apdailos blokai šiame lygyje paprasčiausiai pasibaigia. Lygis čia suformuotas pačiame uoliniame pagrinde (už bloko su išsikišimu stovi dar vienas nelabai platus blokas, o toliau apdailos kaipo tokios nebėra – prasideda pagrindo kalkakmenis).
Labai panašu, kad statybininkus šiuo atveju nelabai domino estetinė paties žemiausio lygio išvaizda. Nors skonio neturėjimo ar grožio supratimo trūkumu įtarti juos būtų sunkoka (sprendžiant pagal daugelį kitų pastatų). Ir visiškai įmanoma, kad nedidelė „tranšėja“ tarp apdailos blokų ir pagrindo uola anksčiau buvo užpildyta, pavyzdžiui, žvyru.
PIRAMIDĖ G1A
Pati šiauriausia iš trijų ir išsilaikė, sprendžiant pagal išvaizdą, prasčiausiai.
Su apatinėmis eilėmis ta pati istorija: jos smarkiai skiriasi mūro stiliumi ir savo konstrukcija nuo aukštesnių eilių. Apdailoje pasitaiko blokų su „atsikišimais“. Įėjimas į piramidę irgi užverstas didžiuliu megalitu. Įėjimo ir konstrukcijos parametrai vėlgi atitinka ne faraonų, bet procivilizacijos laikus. Kaip ir vidiniai koridoriai.
Piramidės palydovės G1a koridoriai
Požeminė kamera didelio įspūdžio nepadarė. Tačiau įdomi viena detalė: čia nėra netgi laidojimo duobės, nors galima buvo jos tikėtis pagal analogiją su pietine piramide-palydove. Nejaugi faraonai (greičiausiai pats Hufu) dėl kažkokių priežasčių nepanoro pasinaudoti senovinio „bunkerio“ vidinėmis patalpomis? O gal paprasčiausiai nusprendė nesivarginti sunkiu darbu iškalant skylę grindyse, t.y. uoliniame pagrinde?
Aš jau seniai automatiškai perėjau prie termino „bunkeris“. Tai pati pirmoji asociacija, kuri ateina į galvą, kai mėgini su kažkuo palyginti senovinius šių piramidžių branduolius. Pagrindinė funkcionali dalis – žemiau žemės lygio. O išorėje – neaukšta konstrukcija, panaši į mastabas. Tiksliau būtų pasakyti – mastabos buvo statomos panašios į antžeminę tų „bunkerių“ dalį.
Ir jeigu duosime valią fantazijai, tai visi trys (o gal ir keturi, jei skaičiuosime G1d piramidę) statiniai labai panašūs į kažkokias slėptuves, iš kurių buvo valdomi kažkokie sudėtingi įrenginiai Didžiosios piramidės viduje. Arba valdoma pati piramidė, jeigu ji pati buvo koks nors įrenginys…
TREČIOSIOS PIRAMIDĖS PALYDOVĖS
Išsidėsčiusios į pietus nuo Trečiosios piramidės. Kaip ir Didžiosios palydovių atveju, jas priima žymėti G3a, G3b ir G3c – pagal jų išsidėstymą iš rytų į vakarus. Pagal oficialią versiją, jos pastatytos faraono Menkaūro giminaičiams, nors laikantis tokios teorijos paskirstyti jas faraono artimiesiems neišeina.
PIRAMIDĖS G3B IR G3C
Niekuo ypatingu nepasižymi.
Pati vakariausia – piramidė G3c – sudaro apskritai apgailėtiną įspūdį. Kažkokia pusiau sugriuvusi krūva. Tiesa, manoma, kad ji niekad nebuvo pastatyta iki galo.
Vidurinė – piramidė G3b – išsilaikė geriau, bet ir pagal mūro stilių ir pagal charakteringą laiptišką struktūrą praktiškai niekuo nesiskiria nuo savo vakaruose stovinčios kaimynės.
Piramidės palydovės G3b ir G3c (fotografuota nuo Trečiosios piramidės)
Jokių požymių, kad po piramidėmis esama senesnių statinių, aptikti nepavyko. Nei pagal nuotraukas, nei pagal video medžiagą, nei apžiūrėjus vizualiai. Esami pakankamai šykštūs aprašymai literatūroje irgi nemini, kad būtų kokie nors senoviniai branduoliai. Dar daugiau, įėjimai į kiekvieną iš jų išsidėstę iš esmės už pačių piramidžių ribų. Tai – detalė, nebūdinga senovės Egipto dievų civilizacijos statiniams.
Nežiūrint į pakankamai solidžius kai kurių apatinių eilių blokų išmatavimus (ypač vidurinėje piramidėje), kokių nors sunkumų statant piramides primityviais faraonų valdymo laikų metodais neturėjo iškilti. Juk netgi pačių stambiausių blokų svoris neviršija dešimt tonų. O padaryti jie iš birios kalkakmenio uolienos, kurios apdorojimui nebūtina turėti itin tvirtų įrankių ar aukštų technologijų. O ir piramidžių aukštis, švelniai tariant, ne per didžiausias.
Panašu, kad jos taip ir buvo iš pat pradžių suprojektuotos kaip laiptinės su keturiomis pakopomis. Priešingu atveju nebūtų prasmės pakankamai rūpestingai išlyginti kiekvienos pakopos šoninių sienelių išorinį paviršių kaip vientisą plokštumą. Matyt netgi taisyklingos piramidės formos imitacija čionai nenusimatė.
Dar daugiau. Priešingai nei teigia oficiali versija, yra pagrindo manyti, kad piramidės išvis neturėjo jokios apdailos. Čia nėra absoliučiai jokių jos pėdsakų, netgi tankesnio kalkakmenio blokų nuolaužų, nekalbant jau apie granitą ar bazaltą. Ir nėra jokių bent jau nedegtų plytų, kurios, nežiūrint į savo nepatvarumą ir didelį amžių, visgi išlieka sausame Egipto klimate pakankamai ilgai ir yra lengvai pastebimos dėl savo juodos ar tamsiai pilkos spalvos, pėdsakų. Kaip, pavyzdžiui, puikiai pastebimi nedidelės „šventyklos“ likučiai iš tokių plytų palei kitą piramidę-palydovę – G3a.
PIRAMIDĖ G3A
Ši piramidė pakankamai stipriai skiriasi nuo savo kaimynių netgi iš tolo, kadangi jos forma ne laiptinė, bet taisyklinga. Be to, ji kiek stambesnė ir geriau išsilaikiusi.
Skiriasi ji ir savo mūru. Viršutinė dalis sumūryta ne iš beveik kubo formos blokų kaip abi kaimynės, bet iš nedidelių akmenų, savo forma primenančių plokščią stačiakampį. Nors patį mūrą sunkoka būtų pavadinti kuo nors pasižyminčiu – nieko ypatingo viršutinėje dalyje. O štai apačioje, kuri ryškiai kontrastuoja su viršūne, vėl esama gerokai senesnio branduolio požymių.
Apatinis piramidės G3a lygis (šiaurinė pusė)
Nuotraukoje matosi ir galingas įėjimo perdangos blokas (įėjimas vėl to paties „vieno metro standarto“) dešinėje pusėje, ir tokie patys galingi vidinio mūro blokai, ir kokybiškai apdoroti plokšti blokai ir tankaus kalkakmenio, iš kurių padaryta išlikusi apdailos dalis.
Beje, čia pat matosi ir „stulpelis“, paremiantis piramidę, kad ji toliau nebegriūtų. Kiek senas šis mūras – sunku spręsti.
Visiškai netikėtai paaiškėja, kad apdaila yra ne vien iš kalkakmenio, bet ir iš granito. Be to, tiek granitiniai, tiek kalkakmenio blokai turi neišlygintą išorinį paviršių. Iš pradžių iškilo versija, kad granitiniai blokai atsirado kiek vėliau – rekonstruojant senovinį pastatą faraonų laikais ir buvo paimti iš Trečiosios piramidės (labai jau panašus išorinis neišlygintas paviršius). Tačiau esama vietų, kur ant granitinių blokų uždėta kokybiška kalkakmenio apdaila ir nuo šios versijos teko atsisakyti – nepanašu tai į faraonų darbą…
Gaila, bet įėjimas į piramidę taip ir liko mums uždarytas.
Apibendrinimas. Esama visų požymių, kad IV dinastijos faraonai niekuo nesiskyrė nuo kitų dinastijų faraonų. Jie nestatė kuo nors išsiskiriančių pastatų, o tik perdarinėjo nedidelius „bunkerius“, atitekusius jiems iš senovės Egipto dievų civilizacijos ir stovėjusiais šalia didžiųjų piramidžių, kurias pastatė toji procivilizacija. Iš esmės jie „slėpė“ po nedidelėmis piramidėmis kur kas senesnius pastatus. Bet ar tik po piramidėmis? Netgi toje pačioje Gizos plokštikalnėje visiškai netoliese esama statinių, kurie byloja, kad įmanomi ir kiti variantai.
Mastaba greta piramidės-palydovės G1c
Pavyzdžiui, šalia piramidės-palydovės G1c esama įdomios konstrukcijos, kuri figūruoja kaip mastaba. Iš jos beliko tiktai nedidelė krūvelė akmenų. Tačiau įdomi detalė: išlikusios dvi apdailos eilės savo forma stulbinančiai panašios į tai, ką galima pamatyti Didžiosios piramidės palydovių pagrinduose. Išsikišusi apatinė eilė su vertikaliu išoriniu paviršiumi, o aukščiau – pagal piramidės nuolydį nukapota apdaila. Ir iškyla klausimas – o kodėl egiptologai šį statinį pavadino būtent mastaba, o nepalaikė eiline piramide-palydove? Juk, tarkime, iš piramidės G1d ties Didžiosios kampu, esančios visiškai šalia nagrinėjamos konstrukcijos, išliko dar mažiau.
Tačiau mus domina, žinoma, ne tai, ar čia buvo piramidė, ar mastaba. Mus domina kitkas: o kiek sena šita konstrukcija? Taip, ji priskiriama IV dinastijai, tačiau juk ir didžiosios piramidės bei jų palydovės priskiriamos šiai dinastijai, o mes matome, kad jos kur kas senesnės.
Yra mastaboje ir kitų detalių, kurios leidžia spėti senesnį jų amžių. Šalia to, kad sutampa apatinės dalies forma, mastaba turi ir pakankamai kokybiškai apdorotą ir išlygintą apdailą. Kokybė tokia, kad kelia didelių abejonių, jog buvo naudotasi primityviais metodais.
Tai verčia susimąstyti apie galimą pakartotinį pastato panaudojimą faraonų laikais ir apie klaidingai egiptologų datuojamas kitas Gizos plokštikalnės mastabas. Bent jau tas, kurios išsidėsčiusios taip vadinamame Rytiniame nekropolyje – į rytus nuo Didžiosios piramidės.
Atvirai kalbant, mes nebuvome pasirengę tokiam variantui, jis užklupo mus iš netyčių. Dėl to ilgas klaidžiojimas tarp mastabų ir tiesiai po jomis, daug informacijos mums nesuteikė. Ir turbūt vienintelė įmanoma išvada: visko gali būti…
Pavyzdžiui, kai kuriose mastabose, be mūro iš pakankamai stambių (o kartais ir labai kruopščiai išlygintų bei priderintų vienas prie kito) blokų esama taip pat ir kokybiškos apdailos, kuri reikalauja pakankamai aukštų technologijų – tiek akmens apdorojimo, tiek ir statybos.
Tiesą sakant, jeigu pats faraonas perdarinėjo į kapavietes sau ir savo artimiesiems senovinius statinius, tai kodėl tuo pačiu negalėjo užsiimti jo valdininkai, kurie, tarp kitko, irgi buvo skiriami iš jo artimų giminaičių? Ir negalima visiškai atmesti varianto, kad dalis mastabų – kaip tik tokie perdaryti ir pakartotinai panaudoti statiniai. Tokiais gali būti bent jau artimiausi Didžiajai piramidei, o tos mastabos, kurios išsidėsčiusios tolėliau, pastatytos gerokai prasčiau. Ir lengva pastebėti, kad apie jokias tiesias linijas toje pačioje apdailoje ir kalbėti nėra ko – kreivos linijos pastebimos plika akimi.
Tolimiau nuo Didžiosios piramidės stovinčios mastabos
Vakarinio nekropolio mastabos – dar prastesnės ir jų visiškai negalima lyginti su Rytinio nekropolio pretendentėmis į senovines konstrukcijas. Išimtį sudaro tikriausiai tiktai pora didžiausių, išsidėsčiusių arčiau Didžiosios piramidės. Šios mastabos ne tik išsiskiria savo išmatavimais, bet ir pasižymi pakankamai kokybiškai išlyginta apdaila.
O tos mastabos, kurios stūkso Gizos akmens skaldyklų rajone ir kurias galima sąlygiškai priskirti Vakariniam nekropoliui (jos, beje, datuojamos IV dinastija), apskritai pastatytos visiškai kitu stiliumi. Jos paprasčiausiai iškaltos uolose ir padaryta tai pakankamai grubiai…
Iš jų išsiskiria tiktai viena – Šepseskafo žmonos mastaba, kurioje tarpusavyje dera mūras iš blokų, sukrautų virš uolos išsikišimo, ir požeminė patalpa tame pačiame išsikišime. Tiek kalkakmenio pačios mastabos ir apdailos mūras, juosiantis uolinį atsikišimą, tiek neblogai apdoroti blokai palei įėjimą leidžia tikėtis gana netikėtų radinių mastaboje. Ir nors per vieną iš kelionių man pavyko prasiskverbti už iš visų pusių mastabą juosiančios vielinės tvoros, vidun patekti nepasisekė – įėjimą užtvėrė masyvios grotos.
Pagal: Скляров А.Ю. – Цивилизация древних богов Египта