Senovės Egipto dievai: Kitos Sakaros piramidės

Grįžkime dabar po nedidelio ir nelabai logiško nukrypimo į Sakarą. Čia esama labai nemažai liudijimų, kad egzistavo senovės Egipto dievų civilizacija.

Šiek tiek į rytus nuo laiptinės piramidės yra neaukšta kalva. Kitaip ją sunku pavadinti – taip neišvaizdžiai ji atrodo. Tačiau tai – piramidė, priskiriama Tečiui – VI dinastijos įkūrėjui, faraonui, kuris pakeitė Uną. Pastarojo piramidę mes išanalizavome anksčiau.

Egiptologų apskaičiavimais, Tečio laikais piramidė siekė 52,5 metro aukščio ir kvadratinį pagrindą, kurio kraštinė siekė 78,5 metro. Šiandien tuo gana nelengva patikėti.

Piramidės išvaizda tokia nepatraukli, kad iš pradžių ir brautis į ją visiškai nesinorėjo. Nesudarė ji mums senovinio statinio įspūdžio, tiesiog kažkokia skaldos krūva. Bet jeigu jau atvažiavome, tai reikėjo apžiūrėti ir ją.

O viduje – visai kitas reikalas! Ir vėl siauras ir žemas, beveik kvadratinis žemyn besileidžiantis koridorius ir toks pats horizontalus praėjimas bei kamera su galingais perdangų blokais. Kruopščiai nupoliruotas ne vien kalkakmenis, bet ir granitas! Ir vėlgi vidinių konstrukcijų (ten, kur jos liko nepažeistos) kokybė absoliučiai neatitinka viršutinės piramidės dalies mūro kokybės.

Tečio piramidės kameros perdanga

Egiptologai priskiria šią piramidę faraonui Tečiui visų pirma remdamiesi tekstais ant „laidojimo kameros“ sienų. Čia kartušas su šio faraono vardu sutinkamas ne vieną kartą.

Gaila, bet piramidės viduje fotografuoti buvo draudžiama, dėl to nuotraukas daryti teko paslapčia. Netgi po daugybę kartu ištarto stebuklingo žodžio „bakšišas“ prižiūrėtojai labai nenoriai pasišalindavo trumpam laikui…

Apžiūrinėdamas nuotraukas, kurias visgi pasisekė padaryti, aš iš pradžių nusiminiau, kadangi normaliai tekstų piramidės viduje užfiksuoti nesigavo. Tačiau man visgi pasisekė, kadangi į vieną kadrą pakliuvo iškart keli momentai, kurie pravers, darant analizę.

Pirmas dalykas – netgi trumpame teksto gabalėlyje faraono kartušas pasitaikė tris kartus.

Antra – matosi, kad tekstas parašytas ant tinko. Ant kalkakmenio blokų užteptas gipso sluoksnis, ant kurio buvo išbraižyti hieroglifai.

Trečia – vieta su tekstu yra gerokai mažiau pažeista negu aplinkiniai tų pačių kalkakmenio blokų, neturinčių teksto, sklypai. Kadangi statytojai (būtent statytojai!) akivaizdžiai labai kruopščiai išlygino vidinių konstrukcijų paviršius, tai toks skirtumas tarp įvairių sklypų susidėvėjimo byloja, jog tekstai greičiausiai buvo padaryti žymiai vėliau nei buvo pastatyta požeminė kamera.

Ir ketvirtas dalykas – kairėje nuotraukos dalyje matosi remonto pėdsakai. Remonto, kurio kokybė nesulyginama su pačios kameros kokybe.

Kiek tas remontas senovinis – sunku pasakyti. Tiesioginių kokių nors restauracinių darbų, atliktų mūsų laikmečiu, pėdsakų surasti nepavyko. Tačiau tai nereiškia, kad remontas nevyko neseniai.

Kitas remontas pastebimas ant priešingos kameros sienos. Apie jo senumą irgi sunkoka spręsti. Tačiau čia matosi ir rąstas, įmūrytas į akmenų mūrą. Remonto metu jis buvo pastatytas kaip atrama.

Apskritai tokie dalykai šiuolaikiniuose remonto darbuose Egipte nepraktikuojami.

Šitas „sarkofagas“ pateikė rimtą siurprizą. Nuotraukoje gerai matosi, kaip „klaidžioja“ jo kraštas. Tai pakankamai būdingas elementas artefaktams, kurie pagaminti pasitelkus primityvias technologijas. Tokie kraštų ir plokštumų nelygumai yra neišvengiami, gaminant rankiniu būdu ir pastebimi plika akimi.

Iš principo nebūtų nieko keisto, kad toks objektas atsirado čionai faraono laikais. Tačiau „sarkofago“ matmenys neleidžia transportuoti jo siauru ir neaukštu koridoriumi. Kitaip sakant, galima daryti prielaidą, kad „sarkofagas“ buvo patalpintas kameroje jos statybos metu, kol kamera nebuvo uždengta. Tačiau tada gaunasi, kad arba piramidė statyta prie faraono, arba senovės statybininkai, gyvenę procivilizacijos laikais, kažkodėl padarė tokį broką, kokio neleido sau per visą statybą (juk koridorių ir kameros sienų kokybė yra nepalyginamai geresnė).

Tačiau dar didesnis siurprizas mūsų laukė, kai mėgindami visa tai išsiaiškinti, pažvelgėme į siaurą praėjimą tarp tolimosios kameros sienos ir „sarkofago“. Užpakalinė pastarojo siena išsaugojo apdorojimui skirto įrankio pėdsakus.

Įrankio pėdsakai ant Tečio piramidės „sarkofago“

Ir čia mes užbėgsime truputį į priekį, kadangi teks paliesti senovinių akmens apdirbimo technologijų klausimą.

Palei apatinį užpakalinės „sarkofago“ sienos kampą matomi ryškūs pėdsakai, liudijantys apie akmens apdirbimą mechaniniu įrankiu. Tai – pjūklo pėdsakas. Ir ne plokščio pjūklo, bet apvalaus, diskinio, arba frezos. Bet juk čia kalba eina apie juodąjį bazaltą, iš kurio padarytas „sarkofagas“ – tai viena tvirčiausių gamtinių uolienų.

Pjūklo žingsnis yra pakankamai didelis. Toks įspūdis, kad pjautas buvo ne juodasis bazaltas, bet paprasčiausias medis. Tokios technologijos visiškai nebūdingos faraonų laikų Egiptui ir labiau tikrų senovės dievų civilizacijai, kuri ir pastatė, iš visko sprendžiant, požeminę Tečio piramidės dalį.

Bet kodėl tokiu atveju tokia nelygi priešakinė „sarkofago“ dalis?

Galima daryti prielaidą, kad iki faraono laikų „sarkofagas“ buvo smarkiai pažeistas ir buvo taip „atrestauruotas“, kaip leido senovės egiptiečių galimybės. O gal jiems kažkas nepatiko ant to sarkofago? Kokie nors įrašai, kuriuos jie palaikė nereikalingais…

O gali būti, kad sarkofago kūrėjams ir nereikėjo idealios formos. Mostelėjo pjūklu, atpjovė, kas nereikalinga ir to pakako.

Tačiau visa tai – iš vaizduotės srities. „Sarkofagą“ kol kas tenka priskirti mįslių kategorijai.

***

Kita įdomi Sakaros piramidė – Userkafo, faraono, V dinastijos įkūrėjo, piramidė. Tai pirmasis faraonas, pakeitęs IV dinastiją, kuri, tiesa, iš visko sprendžiant, pasižymėjo visai ne tuo, kad sukūrė jai egiptologų priskiriamas piramides.

Userkafo piramidės išvaizda tiesiog siaubinga. Tai tik apgailėtina akmenų krūva. Tačiau…

Yra tam tikrų požymių, kad ir ši piramidė gali turėti gerokai senesnį megalitinį (t.t. pastatytą iš megalitų, didelių akmens blokų) branduolį. Visų pirma tai pakankamai dideli granito blokai palei įėjimą. Gaila, bet netgi pačioje praėjimo pradžioje šiuo metu nesimato jokio megalitinio mūro (išskyrus vieną bloką, stovintį skersai praėjimą). O toliau viskas užplombuota.

Granitiniai blokai prie įėjimo į Userkafo piramidę

Paskutinius Userkafo vidinių patalpų tyrimus atliko Peris, jis tai darė dar 1830 metais. Po to praėjimas buvo pertvertas griūties. O 1991 spalį žemės drebėjimas situaciją dar labiau pablogino.

Tačiau aprašymas, pateikiamas Vernerio knygoje, teikia tam tikro optimizmo. Verneris minėjo kažkokius „milžiniškus“ kalkakmenio blokus, dengiančius prieškamerę. Pati gi kamera turi dar du kartus didesnius išmatavimus.

Įdomus taip pat paminėjimas, kad kameroje buvo aptiktas „nepapuoštas bazaltinis sarkofagas, kuris iš pradžių buvo truputį įgilintas į grindis“. Šalia to, kad senovinei civilizacijai kaip tik buvo būdingas užrašų ir papuošimų nebuvimas, dėmesį patraukia žodis „iš pradžių“. Tai reiškia, kad jau bent 1830 metais sarkofagas buvo kažkieno išjudintas iš savo vietos. Tačiau kam galėjo prireikti iškrapštyti dėžę, įmūrytą į grindis?

Čia verta prisiminti vieną detalę, kurios aprašymuose paprastai nemini ir dėl nesuprantamos priežasties praleidžia. Kalba eina apie tai, kad daugelis (jeigu praktiškai ne visi) stambūs „sarkofagai“ apatinėje dalyje turi smarkių ir negrabių nukapojimų pėdsakų. Yra pagrindo manyti, kad šitos dėžės turėjo antrinio pobūdžio paskirtį. Ir jeigu manysime, kad antrą kartą juos panaudojo būtent faraonai (apie ką iš dalies liudija ir užrašai ant pačių „sarkofagų“, tai būtent faraonai ir iškeldavo dėl kažkokių priežasčių sarkofagus iš jų ankstesnės vietos. Bet arba tos dėžės buvo sąmoningai tvirtai įmūrytos į grindis, arba per ilgą laiką jie tiesiog „įaugo“ į grindis, dėl to atplėšti juos galima buvo tik rimtai pažeidus apatinę dalį.

Kam faraonams prireikė tampyti sunkius ir gremėzdiškus „sarkofagus“, kurių neretai vis tiek buvo neįmanoma ištraukti į išorę? Mįslė… Galbūt kažko ieškota po jais, kai pačiame „sarkofage“ buvo aptikta tiktai tuštuma?

***

Kur kas įdomesnė yra Userkafo piramidės palydovė. Jeigu pro Userkafą turistai paprasčiausiai pravažiuoja autobusu, tai į jos palydovę apskritai net nepažvelgia. Jos netgi normaliai nesimato nuo kelio.

Mes ir patys ten pakliuvome ganėtinai atsitiktinai: kol viena grupės dalis mėgino prasibrauti į Serepeumą (žr. toliau), kita, laukdama jų, klaidžiojo po apylinkes. Tada ir užtikome tą, neperlenkiant lazdos, stebuklą, prie kurio seniai nebuvo žengusi žmogaus koja ir tiktai vėjas pustė šiukšles.

Userkafo palydovė – tai akivaizdi iliustracija: visą jos vidaus konstrukciją galima matyti tarsi pjūvyje.

Piramidė – Userkafo piramidės palydovė

Vidinė kamera uždengta milžiniškais blokais. O ant jų – krūva paprastų smulkių akmenų.

Egiptologai mano, kad galingos vidinių kamerų perdangos buvo reikalingos tam, kad atlaikytų piramidžių svorį. Tačiau juk šita piramidė visiškai mažytė. Ir tokių galingų perdangų jai visiškai nereikia – nėra ko atlaikyti. O juk blokai sveria, pačiais kukliausiais apskaičiavimais, apie 80 tonų. Ir jeigu nėra sudėtinga pastatyti kamerą iš tokių blokų, tai kodėl nepastačius kažko panašaus viršuje? Vėlgi peršasi išvada, kad senovinį pastatą vėlesniais laikais tiesiog užpylė smulkiais akmenimis ir imitavo piramidę.

Tokių minčių kelia ir granitinių blokų, kurie nurodo įėjimo į piramidę-palydovė vietą nuolaužos. Jos irgi nesiderina su smulkiais akmenimis, tačiau visiškai dera su Egipto dievų civilizacijos senoviniais statiniais. Beje, įėjimo išmatavimai yra tokie patys nepatogūs…

***

III dinastijos faraono Sehemheto piramidė, stovinti į vakarus nuo Uno piramidės, jau buvo minėta anksčiau dėl jos pakankamai primityvios konstrukcijos, primenančios Laiptinę Džoserio piramidę. Tokia ji ir yra iš išvaizdos. Tačiau, kaip rodo patirtis, išvaizda Egipte labai dažnai būna apgaulinga. Taip nutiko ir su Sehemheto piramide.

Po 2004 metų Dmitrijaus Pavlovo kelionės susieškoti šios piramidės aprašymai jį taip suintrigavo, kad jis dar kelis metus stengėsi surinkti kiek įmanoma daugiau informacijos apie ją. Deja, surasti pavyko, iš esmės, tiktai trupinius. Tačiau ir jų pakako padaryti išvadai, kad po grubiai apdorotų ir ganėtinai atsainiai sukrautų blokų sluoksniu esama galingo megalitinio statinio. Prisikapstę iki jo tyrinėtojai aptiko viduje stulbinančios kokybės „sarkofagą“ ir akivaizdžius senovinio remonto, kurį jie palaikė kapų plėšikų paliktais sugriovimais, pėdsakus.

Gaila, bet šiuo metu įėjimas į piramidę aklinai uždarytas.

Pagal: Скляров А.Ю. – Цивилизация древних богов Египта

 

Patiko straipsnis? Pasidalinkite su draugais tinkluose!