Rotšildai, Rokfeleriai ir pasaulinė antiliberali revoliucija

Prieš du metus pačios žymiausios planetos finansinės dinastijos sudarė sąjungą, kuri akimirksniu sukėlė daugybę klausimų ir konspirologinių versijų.

Analitikams šis aljansas pasirodė esąs keistas ir netikėtas. Buvo manoma, kad šie klanai seniai kariauja tarpusavyje aršų konkurencinį karą. Jo atbalsius konspirologai įžvelgė daugelyje pasaulio įvykių, pradedant ekonominiu Kinijos stebuklu, prie kurio prisidėjo Rotšildas, smogęs Amerikai – Rokfelerio tėvonijai, baigiant įvestu euru – atsvara doleriui. Sprogusi naftos verslovė Meksikos įlankoje priklausė kompanijai BP, kuri laikoma patikimu Rotšildų aktyvu. Netgi M. Chodorkovskis buvo priskirtas klanų kovos aukų kategorijai. Jis turėjo su Rotšildais keletą stambių projektų, įvedė šeimos veteraną serą Džeikobą į savo labdaros fondo „Atviroji Rusija“ Tarybą. O Rokfeleriai irgi susidomėjo gigantu „Jukos“. Susirėmimo užkulisiuose rezultatu tapo Chodorkovskio areštas. „Jukos’ą“ jis prarado.

Daug dar ko buvo priskirta užkietėjusiems konkurentams. Ir staiga jie susivienijo. Negana to, tai dar ir sukūrė 40 milijardų dolerių vertės trestą. Slaptos derybos vyko ištisus du metus. Vadinasi, sprendimas nebuvo spontaniškas. Visa eilė analitikų paskelbė nuosprendį: dvi Šeimos sujungia kapitalus, kad išgyventų per pasaulinę krizę.

Kitos nuomonės laikosi istorikas Andrejus Fursovas.

-Tai kapitalo ir valdžios koncentracija rimtų sukrėtimų išvakarėse, sukrėtimų, kurie neapsiriboja finansais ir ekonomika. – pakomentavo jis tada mūsų leidiniui karštą naujieną. – Ne šiaip išgyvenimas per krizę, kaip kai kam atrodo, o pretenzijos įsiviešpatauti pokriziniame ir pokapitalistiniame pasaulyje. Rotšildų ir Rokfelerių kapitalų suvienijimas gali būti tiktai ledkalnio viršūne, regima slaptų susitarimų dalimi vienų uždarų bendrijų kovoje su kitomis.

Praėjo metai. Prašau Sisteminės strateginės analizės instituto direktoriaus Andrejaus Fursovo sugrįžti prie aljanso temos. Tai kas gi ten vyko iš tikrųjų?

-Aljansas iš tiesų keistas. Pirmas keistumas: du galingi klanai, pasaulio šeimų, šimtą metų kontroliavusių Amerikos FRS flagmanai, sujungia vos 40 milijardų dolerių vertės aktyvus?

-Tai labai solidi suma.

-Nebent kokiems nors Geitsams, Bafetams…

-Kaip gi jūs taip nepagarbiai atsiliepiate apie žmones, kurie ne pirmus metus atsiduria pačių turtingiausių planetos žmonių sąraše pagal Forbsą?

-Forbso, Bliumbergo ir kiti superturtuolių reitingai – tai publikai. Kas yra Geitso ar Bafeto 60-70 milijardų? Pagrindiniai kapitalai yra šeimyniniai, kurie buvo kaupiami šimtmečius. Bendras Rotšildų turtas pačiais kukliausiais ekspertų vertinimais siekia 3,2 trilijonus dolerių. Tačiau tiksliai niekas nežino. Ne tam jie šimtmečius kaupė kapitalus, kad paskui juos paviešintų. 1818 metais bankininkai Rotšildai pirmieji pajungė sau Europos vyriausybes. Visą XIX amžių jie buvo laikomi turtingiausia planetos šeima.

Pas Rokfelerius, matomai, vienu trilijonu mažiau. Dinastijos įkūrėjas – Džonas – pirmasis oficialus dolerinis milijardierius planetoje. Ir pats turtingiausias žmogus, gyvenęs Žemėje. Žurnalas Forbes įvertino jo tuometinį kapitalą 318 milijardais dolerių pagal 2007 metų kursą. Palyginkite su Geitsu, Bafetu, Slimu… Varguoliai…

Teiginys, kad Rotšildų, Rokfelerių turtai ir įtaka liko praeityje – gryniausias naivumas arba sąmoningas melas.

Tačiau nereikia demonizuoti šių šeimų. Jos ne pačios svarbiausios.

-O aš maniau, kad svarbesnių jau nebėra.

-Yra. Šeima numeris vienas pasauliniame rangų tabelyje, tikriausiai, yra Baruchai. Galbūt finansiniai jų resursai ir mažesni už Rotšildus ir Rokfelerius, tačiau padėtis pasaulio elite pas juos kur kas aukštesnė ir rimtesnė. Būtent jie dar 1613 metais įsteigė Standard Chartered Bank – banką bankams. Lygiai prieš 400 metų.

-Minutėlę… Rotšildų dinastijos pradininkas Mejeris Amšelis gimė Vokietijoje 1744 metais. Amerikietis Džonas Rokfeleris apskritai 1839 metais. Baruchai išties vyresni. Ir ką – jie iki šiol veikia?

-Žinoma. Bet visą laiką laikosi šešėlyje, nelenda į viešumą. Dideli pinigai mėgsta ramybę. Reali valdžia – tai neregima valdžia. Gal tiktai „Vienišasis Volstrito vilkas“ Bernardas Baruchas pažeidė taisyklę, išlindo iš šešėlio. Tačiau to reikalavo gyvenimas. Bernardas buvo PENKIŲ Amerikos prezidentų ekonominiu patarėju, įskaitant patį Ruzveltą. Per I Pasaulinį karą vadovavo JAV Kariniam-Pramoniniam komitetui, perkėlė amerikiečių pramonę ant karinių bėgių. Ir pats neblogai iš to užsidirbo. Buvo Aukščiausiosios ekonominės tarybos Versalio konferencijoje narys. Versalio sutartis, kaip žinia, smarkiai pakeitė pasaulio politinį žemėlapį po I Pasaulinio karo. Baruchas prie to prisidėjo. Vėliau būtent Baruchas, kaip manoma, susižėrė didžiausią pelną iš Didžiosios Depresijos, dėl kurios nuskurdo daugybė akcininkų ir finansininkų. Vėliau jis patarinėjo Ruzveltui, kaip tą pačią Depresiją įveikti. Per II Pasaulinį karą irgi vaidino labai svarbius vaidmenis karinėje pramonėje. Beje, kas pirmasis įvedė į apyvartą terminą „šaltasis karas“?

-Berods, Čerčilis…

-Ne. Jo artimas draugas Bernardas Baruchas, prezidento-„vanago“ Hario Trumeno patarėjas. Tai įvyko 1947 metų balandžio 16. Ir ne privačiame pokalbyje, bet oficialioje kalboje, skirtoje Pietų Karolinos valstijos atstovų rūmams. Jis taip pat yra žinomo antibranduolinio „Barucho plano“ autorius, šį planą JTO vetavo Tarybų Sąjunga. Iki pat savo mirties 1965 metais Bernardas buvo laikomas Baltųjų Rūmų „pilkuoju kardinolu“.

-O bankas bankams, sukurtas Baruchų prieš 400 metų?

-Jis niekur nedingo. Jis – visur, nuo Londono iki Hongkongo. Nepatvirtintais duomenimis, vienas iš lėktuvų, rugsėjo 11 įsirėžusių į bokštus dvynius, smogė būtent į Standard Chartered Bank ofisą. Tiesa, šio banko jūs nerasite planetos pagrindinių finansinių įstaigų reitinguose. Egzistuoja bankas, skirtas bankams ir egzistuoja visi kiti. Į jo vietą nepretenduojama. Tačiau grįžkime prie mūsų…

-…avinų…

-Rotšildų ir Rokfelerių. Tikiuosi, dabar jums aišku, kad kiekvienam klanui atskirai 40 milijardų – niekinga suma. Ir tvirtinti, kaip kai kurie žymūs ekonomistai, kad jie stojo prieš pasaulinę krizę su 40 milijardų – naivumas, manyčiau. Jeigu tai būtų realybė, tokios smulkios sumos suvienijimas rizikoms diversifikuoti atrodytų kaip dviejų žymių šeimų silpnumas. Vargu ar jos tokiu atveju viešai apie tai kalbėtų.

Kitas garsiai nuskambėjusio aljanso keistumas – kapitalų santykis. Rokfeleriai investavo 37 milijardus, Rotšildai – viso labo tris. Tačiau jie stovi prie vairo. Susitarimą pasirašė Deividas Rokfeleris, visų pripažintas Šeimos galva, jam birželį sukaks 98 metai. Ir Džeikobas Rotšildas, kuris savo Šeimoje ne pats didžiausias autoritetas, švelniai tariant.

-Ir ką visa tai galėtų reikšti?

-Mano manymu – Rotšildų pergalę prieš Rokfelerius. Visas XX amžius praėjo kovojant šioms dviem Šeimoms. Praėjusio amžiaus pradžioje aukščiau stovėjo europiečiai Rotšildai. Tačiau Rokfeleriai laimėjo du pasaulinius karus. Ir Tarybų Sąjungą. Rotšildai atėjo į Rusiją dar prie caro. Konkurentai išstūmė juos prie Stalino, finansavo pirmuosius penkmečius, industrializaciją. Deividas Rokfeleris susitikinėjo su Chruščiovu, Kosyginu, Gorbačiovu…

Antroje XX amžiaus pusėje Rotšildai ruošėsi revanšui. Ir pagaliau pasiekė savo.

Bet visa tai nereiškia, kad su Rokfeleriais baigta visiems laikams. Žiauri konkurencinė kova tarp pirmųjų dvidešimties pasaulio šeimų niekad nesibaigia tragiškai, fiziniu varžovų sunaikinimu, kaip tai nutiko su Kenedžių klanu, kuris nepriklausė netgi pirmajai šimtinei. Pirmajame dvidešimtuke paprastai sudaromos „vandens paliaubos“. Pamenate Kiplingo „Mauglį“? Džiunglėse siautėja sausra, dramblys ištrimitavo paliaubas, antilopė godžiai malšina troškulį greta tigro, nesibaimindama, kad plėšrūnas ją užpuls. Akmeninėse džiunglėse esama savų „vandens paliaubų“. Pamenu simbolišką A. Zinovjevo knygos „Žėrinčios aukštumos“ viršelį – dvi žiurkės dešinėmis letenėlėmis smaugia viena kitą, o kairėmis – sveikinasi. Tai labai tiksliai atspindi situaciją pasaulinės valdžios viršūnėse.

-Praėjo lygiai metai. Galima daryti kažkokias išvadas?

-Rotšildai ir toliau valdo. Amerikoje jiems buvo reikalingas Obama ir jie jį gavo. Demokratas Obama prezidentauja antrą kadenciją.

-Na, taip, partneriai-konkurentai linksta prie respublikonų. Klano narys Nelsonas Rokfeleris aštuntame dešimtmetyje tapo netgi JAV viceprezidentu prie respublikono Fordo.

-Kinijoje Rotšildai pašalino žmogų, kurio akivaizdžiai prisibijojo. Populiarų politiką, Politinio biuro narį Bo Silajų, kuris ne be pagrindo pretendavo į dar didesnę valdžią šalyje. Tačiau į portfelių dalybas Kinijos komunistų partijos suvažiavime pernai metais Bo Silajaus neįsileido. Atėmė visus postus, išmetė iš partijos, o žmoną apskritai nuteisė myriop, tiesa, lygtinai, atidėdami nuosprendžio vykdymą. Neva dėl anglų verslininko nunuodijimo. Kuris greičiausiai buvo stambaus rango MI6 agentas. Skandalas su Bo Silajumi tapo pačiu didžiausiu per naujausią Kinijos istoriją.

Beje, kai kalbama apie Kinijos ekspansijos keliamą pavojų Vakarams, tai čia ne apie Rotšildus. Jie labai smarkiai dalyvauja Kinijos ekonomikoje ir bijoti jiems nėra ko.

Kitas dalykas, kad pašalinę Bo Silajų, Rotšildai kažkodėl nusprendė, jog naujas KKP CK generalinis sekretorius Si Czinpinas žais jų žaidimus. Abejoju. Jis neseniai padarė rimtą pareiškimą. Atseit, jeigu mes elgsimės kaip Gorbačiovas, tai ir baigsime kaip Gorbačiovas. Dėl to mes turime veikti kitaip. Kinijoje įkurtas TSRS institutas, aš su juo kontaktuoju. Du šimtai darbuotojų tiria ir analizuoja vieną vienintelę problemą – kaip buvo sugriauta Tarybų Sąjunga. Kinai labai bijo mūsų nesenos istorijos pasikartojimo. Kinijos sugriovimas pagal gorbačiovišką modelį jiems reikš tokį kraujo praliejimą, kad maža nepasirodys.

-Prieš metus, beveik prieš pat paskelbiant dviejų klanų „paliaubas“, į žiniasklaidą buvo įmestas kompromatas prieš Romos popiežių Benediktą XVI. Tasai galiausiai buvo priverstas atsistatydinti, ko Vatikane nebūta jau daugelį šimtmečių. Kalbama, kad šie įvykiai labai tampriai susiję. Atviras Popiežiaus puolimas atseit paspartino dviejų klanų susitarimo pasirašymą.

-Rokfeleriai glaudžiai susiję su Vatikanu. Benedikto XVI pasitraukimas iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip jų pozicijų susilpnėjimo rodiklis. Tačiau visos tiesos apie Vatikaną artimiausiu laiku mes tiksliai nesužinosime. Be jokios abejonės, viena iš kovos dėl popiežiaus sosto linijų yra kova dėl Vatikano Banko kontrolės. Jo aktyvai kai kuriais vertinimais siekia apie du trilijonus dolerių, nors tiksliai to niekas nežino. Pakankama rimtas grobis kovoje už finansinę pasaulio ateitį. Rokfeleriai, galimai, buvo priversti sužaisti už Rotšildus. Įdomu, kad dabar bankui vadovauja Maltos ordino atstovas. Maltiečiai užima ypatingą vietą pasaulinių ordinų ir kvaziordinų gyvenime. Šita struktūra užtikrina ryšį tarp Vatikano ir stambiausių Vakarų spectarnybų, tokių kaip CŽV ar MI6.

Nepamirškite, kad naujasis popiežius yra jėzuitas. Tai – dar viena intriga Vatikano kovose.

Dabartinė JAV vyriausybė irgi suinteresuota popiežiaus pakeitimu. Vienas iš Obamos padėjėjų atvirai kalbėjo, kad po „arabų pavasario“ ateis „Vatikano pavasaris“. Taip ir gavosi.

-Kuo gi ankstesnis popiežius trukdė Obamai?

-Popiežius trukdė labai daug kam tiek Vatikane, tiek už jo ribų. Jis pasisakė už Pasaulio Vyriausybę, tačiau buvo konservatorius, tradicionalistas. Matyt, prireikė kito žmogaus soste, kuris įtiktų pačioms įvairiausioms struktūroms.

Prisiminkime: kai Vakarai nutarė galutinai sunaikinti socialistinę stovyklą, pagrindine smūgio kryptimi tapo Lenkija. Ir pas JAV prezidentą iškart atsirado nacionalinio saugumo patarėjas Zbignevas Kazimiežas Bžezinskis, kilęs iš Varšuvos antitarybininkas. O Vatikano sostan sėdo naujas popiežius Jonas Paulius II – Karolis Voitila, kilęs iš Krokuvos vaivadijos. Rusofobas ir sovietofobas. Kai amerikiečiai nutarė smogti Jugoslavijai per Albaniją, CŽV vadovu tapo etninis albanas Džordžas Tenetas.

Dabartinis popiežius kilęs iš Lotynų Amerikos. Nors Pranciškus kalba daugiausiai itališkai ir vokiškai. Argentinoje lankė vokišką mokyklą, tose mokyklose neretai dėstė po karo pabėgę nacistai. Kai kuriais duomenimis, 30 000 vokiečių Vatikanas perkėlė į Lotynų Ameriką taip vadinamais „žiurkių takais“. Paskyrimas į popiežiaus sostą žmogaus iš Argentinos gali reikšti, kad amerikiečiai nutarė rimtai užsiimti Pietų Amerika, atsikratyti didžiulių nemalonumų, kurių jiems pridarė velionis Čavesas ir kiti kairieji kontinento lyderiai. Čia vien tik onkologija pasikliauti negalima, reikalingi rimtesni veiksmai. Popiežius lotynas – kaip tik vienas iš tokių veiksmų.

-Panašu, kad šita sąjunga atsispindėjo ir Rusijoje. Prieš metus aš rašiau, kad matyt ne atsitiktinai sensacingo pranešimo apie šių klanų aljanso sudarymą išvakarėse daug žinantis oligarchas Michailas Fridmanas staiga paskelbė apie atsistatydinimą iš TNK-BP vykdomojo direktoriaus pareigų. Įvykių raida parodė, kad atsistatydinimas išties nebuvo atsitiktinis. Trečioji pagal išgaunamą naftą Rusijos kompanija TNK_BP lygiomis dalimis įsteigė prieš dešimt metų mūsiškė TNK (Tiumenės naftos kompanija) ir britų BP, artima Rotšildams. Tačiau partnerių santykiai nebuvo darnūs. Pastoviai įsiliepsnodavo vieši konfliktai. Britai skundėsi rusų oligarchų agresyvumu, mat jie lyg ir ruošėsi paimti kompaniją visiškon savo kontrolėn, dėl ko anglai netgi ketino trauktis iš Rusijos. Tačiau sudarius dviejų Šeimų sąjungą, atsistatydino Fridmanas, o netrukus mūsų oligarchai-bendraįkūrėjai pardavė savo dalis TNK-BP kompanijai Rosneft. Kalbama, kad tai sukėlė didelį nepasitenkinimą buvusiems rusų partneriams ir Rokfeleriams. Užtat Rusija šią vasarą skriste įskrido į PPO, kur mūsų neįsileido daugybę metų. Gali būti, kad pagelbėjo buvęs PPO vadovas Piteris Sazerlendas, kuris taip pat buvo Rotšildams artimo Goldman Sachs banko prezidentas ir tos pačios BP direktorių tarybos pirmininkas. Kalbama, kad už lojalumą Rotšildams Rusija ir gavo leidimą į PPO.

-Galbūt čia esama tiesioginio ryšio, o gal tiesiog sutapimas. Insaideriškos informacijos aš neturiu, dėl to komentuoti negaliu. Be to, mane labiau domina globalinės keisto aljanso pasekmės, kurios gali atsiliepti ir Rusijai.

Apie popiežiaus atsistatydinimą mes jau kalbėjome. Toliau seka galingas smūgis „jauniems pinigams“. Kapitalams, kurie buvo per pastaruosius metus sukaupti Rusijoje, Brazilijoje, Indijoje, kitose šalyse, daugiausiai nelabai legaliais keliais. Ir esmė čionai slypi netgi ne „senų kapitalų“ savininkų, kurie krovėsi turtus ne vieną šimtmetį, susierzinime. Naujieji milijardieriai-išsišokėliai, besipuikuojantys savo turtais, besivaržantys jachtomis – elgetos, lyginant su trilijonieriais. Jaunų pinigų išėmimas iš apyvartos gali pašalinti visą eilę pasaulio ekonomikos problemų.

Įvairiais vertinimais, kalba eina apie 20-34 trilijonus dolerių. Tai nepalyginamai daugiau už Vatikano banko atsargas. Šių kapitalų konfiskacija atidės pasaulio ekonomikos krachą penkiems-dešimčiai metų. Papildomi metai pasaulio viršūnėlėms nepamaišys. Štai senosios Šeimos ir susibūrė po Rotšildų ir Rokfelerių vėliavomis, kad likviduotų išsišokėlius.

Artilerijos parengimas prasidėjo jau birželį, iškart po aljanso sudarymo. Morgan Stanley ataskaitoje buvo tiesiai pareikšta, kad būtina konfiskuoti turtus iš kraujasiurbių, išpučiančių naftos kainas, iš biržos spekuliantų ir tų, kurie susikrovė kapitalus neteisėtais būdais. Faktiškai buvo pirmą sykį dokumentuotas būtinumas konfiskuoti „jaunus pinigus“.

Spalio mėnesį tradiciniame TVF ir Pasaulio Banko atstovų susitikime TVF vadovė Kristina Lagard konstatavo, kad išsivysčiusių valstybių skola siekia 110% jų BNP. Apibūdinusi situaciją kaip primenančią karinius laikus, ji nurodė, kad būtina imtis nepaprastų priemonių, būdingų tokiai rūsčiai situacijai.

Tame tarpe ji kalbėjo ir apie galimybę ar net būtinybę konfiskuoti „jaunus pinigus“. Konfiskacijai atlikti prireiks užtikrinti atitinkamą moralinę atmosferą, kad galima būtų pateisinti ypatingas akcijas atiminėjant kapitalus. Lagard kalbėjo būtent apie moralinę atmosferą, o ne apie juridinį „ekspropriatorių ekspropriacijos“ pagrindimą. Gal madam suklydo? Juridinį pagrindimą, bent jau rusų oligarchų atžvilgiu, užtikrino Berezovskio ir Abramovičiaus teismas. Proceso metu buvo įrodyta, kad praktiškai visi rusiški dešimto dešimtmečio kapitalai yra nelegalaus pobūdžio. Vakarietiškos teisinės sistemos požiūriu „nelegalus“ skamba kaip „kriminalinis“, su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis.

Netrukus po Lagard pasisakymo, už visiškai nedidelį nusižengimą buvo nubaustas 340 mln dolerių bauda Standard Chartered Bank. Akivaizdu, kad be Baruchų leidimo niekas nedrįstų uždėti baudos jų bankui. Tai grynai simbolinė akcija. Vyručiai, jeigu jau pačius Baruchus bauduoja, tai „jaunų pinigų“ savininkus paprasčiausiai į gabalus sudraskys.

Toliau sekė Kipro sunaikinimas, Britų Virginijos salų – vieno patikimiausių pasaulio ofšorų demaskavimas su pasaulinėn spaudon „nulietomis“ pavardėmis. Ten savo kapitalus slapstė kaip tik „jaunų pinigų“ šeimininkai iš NVS, Azijos, Lotynų Amerikos ir kitų stebuklingų vietų.

-Ir kas dabar jų laukia?

-Geriausia iliustracija – Piterio Breigelio Vyresniojo paveikslas „Stambios žuvys ryja smulkesnes“. Kai kurios finansinės žuvelės susigaudė, kad jas gali praryti ir yra pasirengusios veikti pagal seną tarybinį anekdotą „Vilkas pats žino, ką jam ėsti“.

-Kur jūs lenkiate?

-Kalbu apie „Forbes“ superturtuolių Geitso, Bafeto pareiškimus, kad savo paveldėtojams jie paliks nežymias savo kapitalų dalis, o pagrindinius turtus perduos labdarai.

-Pas mus tokį netikėtą pareiškimą paskelbė oligarchas Potaninas. Jį berods palaikė oligarchas Kerimovas.

-Priežastys tokiems sprendimams gali būti įvairios. Bet aš manau, kad greičiausiai tai yra signalas apie norą prisijungti prie tam tikros elitinės grupės, savotiškas mokestis už bilietą į postkapitalistinio pasaulio elitą, lojalumo „pasaulinio lošimo šeimininkams“ gestas. Geitsas ir Bafetas pasaulio elitui tikrai nepriklauso, nežiūrint į jų turtus. Juo labiau – rusų oligarchai.

Taip, mes atiduodame savo kapitalus, tačiau liekame elite, tegu ir vaidiname keliasdešimtą vaidmenį. Iš mūsų nekonfiskuos visko iki paskutinio cento. Netgi jeigu po „labdaros“ pasiliks keli milijardai, vis tiek bus garantuotas „neskurdus“, švelniai išsireiškus, gyvenimas.

-Jiems ir jų paveldėtojams, kuriuos „keistuoliai milijardieriai“, paprastų žmonių nuostabai, palieka be kapitalų.

-Būtent tokiu kampu ir reikia pažvelgti į paslaptingus Rotšildų-Rokfelerių 40 milijardų. Jų sąjunga – tai greičiau simbolinė akcija, pasaulio buržuazinės-aristokratinės viršūnės, kurioje skamba labai garsios pavardės, hiper-bendros kasos sukūrimas. Tai labai aiškus signalas: prisijunkite prie mūsų judėjimo, neškite savo pinigėlius, prisiekinėkite ištikimybę. Juk rūsčiame ir žiauriame pokriziniame pasaulyje saldžių meduolių visiems šios dienoms turčiams nebeužteks.

Iš tikrųjų kriziniame ir pokriziniame pasaulyje šimtaprocentinių garantijų niekas neduoda. Senosios Šeimos – ohoho kokie plėšrūnai. Ne veltui jos išgyveno iki mūsų dienų. Jeigu prireiks, „senukai“ apiplėš „jauniklius“ iki paskutinio siūlelio.

Aštrėjant krizei, mūsų laukia labai daug siurprizų. Visiškai akivaizdu, kad pasaulinėje ekonomikoje įgauna pagreitį antiliberalinis kursas. Reigano ir Tečer pradėta 1980-2010 neoliberalioji revoliucija pasibaigė. Ji davė visą eilę nenumatytų rezultatų. Tarp jų – tų pačių „jaunų pinigų“, kurie ėmė realiai kelti grėsmę senųjų Šeimų egzistavimui, atsiradimą.

Žinoma, visai neblogai, kad pradeda triumfuoti antiliberalusis kursas. Tačiau reikia turėti galvoje, kad šis kursas atitinka Senųjų Šeimų interesus. Šeimų, kurios likviduoja joms nepageidaujamus neoliberaliojo trisdešimtmečio rezultatus. Rokfeleriai ir Rotšildai – šito likvidavimo dalyviai.

Mūsų akyse prasideda visiškai kita epocha. Tai bus antiliberalizmo epocha. Ji palaidos daugybę neoliberalių herojų. Tame tarpe ir pas mus, Rusijoje.

www

 

Patiko straipsnis? Pasidalinkite su draugais tinkluose!