Privatizuojama šalis

Bloga žinia: valstybė privatizuojama. Finansiniai klanai puikiausiai supranta, kad didžiausią grėsmę jų egzistavimui kelia ne Kinija, Rusija, ne naftos ar euro kainos, o perversmas į diktatūra Amerikoje, kurią įvestų žmonės, nepriklausantys jų kastai. Šitie žmonės gali paprasčiausiai paimti ir išskųsti juos visus įsisavinti Aliaskos, o visas gamybos priemones ir visus kapitalus nacionalizuoti. Bolševikinė revoliucija amerikietiškai.

Ir pasižiūrėkim, kas vyksta 2000 metais. Valstybės jėgų struktūrų privatizacija. FEMA visiškai privatizuota. Teisėtvarkos funkcijos privatizuojamos. Žvalgyba ir specialiosios tarnybos privatizuojamos. Armija (!!!) privatizuojama. Dar keli metai ir Amerikoje egzistuos alternatyvi jėgos sistema, kurią sudarys išimtinai samdiniai ir kuri nenusileis savo galimybėmis valstybinėms jėgos struktūroms. O samdiniai, kaip žinia, vykdo įsakymus tų, kurie jiems moka. O visi Amerikos pinigai susikoncentravę ne Ižde, bet Niujorko finansininkų seifuose. Taip kad Volstrito gauja turi visus šansus užkirsti kelią bandymams įjungti kokius nors mechanizmus, kurie konfliktuoja su jų interesais.

Klausimas numeris pirmas – kaip amerikiečių finansinė oligarchija per nacionalinės ekonomikos krizės įkarštį gali išsaugoti sujudusios šalies kontrolę? Tam, matomai, ir vyksta jėgos struktūrų privatizacija. Šalyje atsirado ištisa armija iš komercinių kariškių, specialiosios paskirties kovotojų, agentų, policininkų ir panašiai, kurie gali būti nesunkiai pasamdyti finansinių kartelių, kad užtikrintų vidaus politikos situacijos kontrolę, kad gatvėse neprasidėtų riaušės ir maištai, o miestuose valdžios nepaimtų vidutinės grandies žvalgybininkai ar kariškiai, tokie kaip Putinas, Atatiurkas ar Mušarafas, kurie labai lengvai gali tuos oligarchus išbuožinti ir pasiųsti kasti Jukono – Grenlandijos kanalo.

Klausimas numeris du – kaip sukurti naują globalaus kolonijinių mokesčių uždėjimo sistemą. Tam reikalinga Amerikos karinė ir politinė mašina, o ne 300 000 samdinių. Ir šita mašina disponuos kartelių politiniai statytiniai, kai vidaus situacija truputėlį atvės ir tauta susitelks aplink naują Prezidentą „Išgelbėtoją“, kurį kartelis susiras kokioje nors Čikagos landynėje.

Perpirkti tuos 300 000 samdinių kokie nors kiniečiai ar saudo arabai, kad organizuotų karinį perversmą Amerikoje, naudingą Kinijai ar arabams – nonsensas. Iš tos pačios operos, kaip ir ufonautai.

Finansinei oligarchijai reikalingas ne perversmas, o atvirkščiai – stabilumas krizės metu. Jiems nieko nereikia atiminėti, jie ir taip viską valdo. Jiems reikia, kad iš jų viso to neatimtų. Reikia, kad į Vašingtono gatves neatplūstų 3 milijonai žmonių ir kad koks nors suįžūlėjęs FTB pulkininkas – Velas Tutinsas – remiamas bataliono drąsuolių, kurie „neteisingai“ suprato priesaiką, netaptų El Presidente proclamada. O tai visai įmanoma, jeigu tie trys milijonai susirinks Vašingtono centre ir jeigu toksai pulkininkas, užsiropštęs ant šarvuočio, pažadės tai milijoninei biomasei įvesti šalyje tvarką, pažaboti oligarchus ir sugrąžinti teisingumą bei tėvų įkūrėjų idealus.

Tai štai – kad toji įniršusi minia nesusirinktų į krūvą, kad kaip kipšas iš skrynelės neišlįstų toksai pulkininkas, karteliui ir reikia privačios specialiosios pajėgos. Nes valstybiniai policininkai, kariškiai ir nacionaliniai gvardiečiai gali „neteisingai“ suvokti savo priesaikos esmę. Pamenate, kaip buvo Rusijoje per pučą? Kam turi paklusti leitenantas, davęs priesaiką savo šaliai? Savo vadui, kuris įsako šaudyti žmones? Savo prezidentui? Ar savo tautai, kuriai jis prisiekė tarnauti ir ginti ir kurią dabar reikia šaudyti?

O samdiniai, sėkmės kareiviai, tokios moralinės problemos neturi. Jie niekam neprisiekė ir niekam nieko nežadėjo. Jie darbuojasi savo bosui, kad ir kas jis toks bebūtų, o vienintelis jų moralinis orientyras yra honoraras. Palieps sušaudyti maištingą minią – sušaudys. Ir jokių revoliucijų, anarchinių perversmų ar karinių chuntų. Viskas įstatymo rėmuose. Prezidentas, o iš tiesų – už jo pasislėpę oligarchai su savo samdiniais – atkūrė konstitucinę tvarką šalyje, neleido kad perėjūnai užgrobtų valdžią.

Jūs prastai įsivaizduojate, kaip veikia privačios karinės bendrovės. Jose nėra jokių generolų anei pulkininkų. Tai komercinė įmonė, kuri turi savininkus, direktorių tarybą, iždininką, kontraktus su užsakovais, biudžetą, darbų planą, algos mokėjimo dienas… Likviduoti ten ką nors – beprasmiška, nebent visus iš karto atomine bomba.

Amerikiečiams jau dabar reikėtų ruošti planus, kaip sprukti iš šalies. Ten jau priimtas įstatymas dėl kariškių įgaliojimų esant ypatingąjai situacijai. Įstatymas suteikia teisę prezidentui paskelbti bet kokį žmogų teroristu. Pas jį ateis kariškiai (netgi ne policija), išlauš duris, areštuos, pateiks išgalvotus kaltinimus ir nebus jokio teismo, prisiekusiųjų ar teisėjų… Jie gali tą žmogų kankinti, užmušti, jei panorės, arba pasiųsti į vieną iš slaptų kalėjimų, išsibarsčiusių po visą pasaulį.

www

 

Patiko straipsnis? Pasidalinkite su draugais tinkluose!

Parašykite komentarą