Privatizacija kaip masinio naikinimo ginklas

Trys britų ir amerikiečių specialistai pristatė įdomios analizės rezultatus, kurie rodo, kad ekonomikos krachą Rusijai ir kitoms buvusioms tarybinėms respublikoms padovanojo Vakarų ekonomistai.

10 dešimtmečio pradžioje kai kurios buvusios tarybinės respublikos su Rusija priešakyje skubos tvarka įvykdė didžiosios savo aktyvų dalies privatizavimą. Šitą žingsnį labai aktyviai propagavo TVF, Pasaulio bankas ir Europos rekonstrukcijos ir vystymo bankas, kurie baiminosi, kad senosios santvarkos šalininkai vėl užgrobs valdžios svertus.

Tačiau vietoje pranašaujamo ekonomikos bumo, kurį pergyveno daugelis Rytų Europos pokomunistinių šalių, Rusiją ir jos kaimynes užgriuvo sunki recesija, kurią galima palyginti su Didžiąja Depresija Amerikoje ir Europoje 4-ame dešimtmetyje. Ekonominio kolapso ir staigaus gyventojų nuskurdimo priežastys iki šiol kaip reikiant neištirtos. Mokslininkai taip pat niekaip negali paaiškinti, kodėl Estijoje viskas gerai, o Rusijoje – blogai.

Kai kurie ekonomistai tvirtina, kad masinė privatizacija būtų suveikusi, jeigu būtų vykdoma spartesniu tempu ir platesniu mastu. Kiti įsitikinę, kad nebuvo laikomasi pradinių privatizacijos sąlygų, dėl to ji ir nuėjo šuniui ant uodegos. Treti aiškina, kad visa esmė slypi politinėse reformose.

Lourensas Kingas ir Deividas Stakleris iš Kembridžo (Anglija) ir Patrikas Hemas iš Harvardo universiteto (JAV) pirmieji pasiūlė susieti patį privatizacijos faktą su tiek atskirų kompanijų, tiek ištisų šalių ekonominių rodiklių pablogėjimu. Kuo aktyviau buvo vykdoma privatizacija, tuo gilesnis ir didesnis darėsi ekonominis nusikalstamumas, korupcija ir ekonominė krizė. Kaip mano tyrinėtojai, esmė čia tame, kad pati tokio pobūdžio politika pakirto valstybinių institucijų funkcionavimo pagrindus.

Masinė privatizacija buvo atlikta maždaug pusėje buvusių tarybinių respublikų. Kartais ją vadina „kuponų“ privatizacija, kadangi žmonėms buvo dalinami popieriukai, kuriuos galima buvo keisti į įmonių akcijas. Realybėje gi mažai kas suprato, kas vyksta ir dauguma kuponų gavėjų buvo tokie nuskurdę, kad pardavė kuponus, atsiradus pirmai galimybei. Rezultatas – saujelė spekuliantų susiglemžė žymią užgimstančio privataus sektoriaus dalį.

Tyrinėtojai tvirtina, kad masinė privatizacija nepavyko dėl dviejų pagrindinių priežasčių. Pirma – ji pakirto valstybės pagrindus, kadangi dėl jos valstybė neteko pagrindinio pajamų šaltinio – tarybinių valstybinių įmonių, o taip pat nebeliko galimybės reguliuoti besiformuojančią rinkos ekonomiką. Antra – įmonės neteko strateginės vadovybės ir galimybės vystytis, kadangi nauji jų savininkai siekė tik vieno – kuo greičiau praturtėti.

Specialistai palygino 25 pokomunistinių šalių likimus nuo 1990 iki 2000 metų, o taip pat išanalizavo Pasaulio banko apklausos, kurioje dalyvavo 3500 firmų iš 24 šalių vadybininkai duomenis. Gauti rezultatai liudija, kad esama tiesioginio ir nuoseklaus ryšio tarp masinės privatizacijos ir mokesčių srauto smukimo. Šalyse, kurios ryžosi masinei privatizacijai, valstybinės išlaidos sumažėjo vidutiniškai 20%, lyginant su šalimis, kuriose privatizacijos mastai buvo mažesni. Ir nepadėjo jokia nafta. Be to, pirmose šalyse BNP nukrito vidutiniškai 16%, lyginant su antrosiomis.

Atskirų firmų analizė rodo, kad masinė privatizacija didina korupcijos riziką: tose šalyse firmos 78% dažniau pasirinkdavo barterį, o ne pinigines operacijas. Dar daugiau, privatizuotos įmonės buvo mažiau linkusios mokėti mokesčius, nors Vakarų ekonomistai pranašavo galingo privataus kapitalo susiformavimą, kuris turėjo tapti pagrindiniu valstybės pajamų šaltiniu. Vietoje to firmos nutarė kaupti skolas.

Ekspertai įspėja: „Šiuo metu eilė ekonomistų siūlo greitą ir plataus masto privatizaciją, kad būtų išspręstos įsiskolinimų problemos krizės apimtuose Vakaruose, o taip pat, kad prasidėtų ekonominis pakilimas Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalyse. Tačiau radikalios privatizacijos programos niekad neatnešė pageidaujamų rezultatų“.

„Vykdant tokio pobūdžio reformas, valstybės pajamos turi tapti prioritetu. – reziumuoja mokslininkai. – Viltys, kad privataus sektoriaus augimas kompensuos valstybinio sektoriaus teikiamas pajamas, susijusios su didžiule rizika.“

Tyrimo, paskelbto žurnale American Sociological Review rezultatai – PDF.

Pagal

 

Patiko straipsnis? Pasidalinkite su draugais tinkluose!