Praėjo 10 metų. Kur globalinis atšilimas?

Globalinis šiltnamių efekto dujų išmetimas į atmosferą per paskutinius 10 metų augo netgi greičiau, nei buvo pranašaujama JTO Tarpvyriausybinėje ekspertų grupėje ir kitose tarptautinėse įstaigose. Pasak panikuotojų, tai įrodo, kad globalinis atšilimas gresia daug smarkiau negu anksčiau. Išmetimo į atmosferą didėjimas „turi šokiruoti netgi pačius mikliausius derybininkus“ tarptautiniame klimatologijos forume, vykstančiame Bonoje. Bet yra vienas nesusipratimas. Globalinės temperatūros per pastaruosius 10 metų neaugo.

NASA palydovo prietaisas, skirtas tiksliam globalinės temperatūros matavimui, nerodo absoliučiai jokio temperatūros didėjimo per pastaruosius 10 metų. Tai liečia Šiaurės pusrutulio vidutines platumas, tame tarpe ir Ameriką. Tai liečia Arktiką, kur antropogeninio atšilimo požymiai turėtų jaustis pirmiausiai. Tai liečia jūros paviršiaus temperatūrą ir visos planetos temperatūrą apskritai.

Jei anglies dvideginio išmetimas į atmosferą yra vienintelė ar pagrindinė temperatūros augimo priežastis, tai kur gi tas atšilimas?

Egzistuoja skirtumas tarp paprastos globalinio atšilimo teorijos ir teorijos, kurią propaguoja idėjos „visi mes mirsim“ šalininkai. Globalinio atšilimo teorija grindžiama tuo, kad konkrečios atmosferinės dujos šildo žemę. Jei neįsikiša kiti faktoriai, tai tokių dujų kiekio padidėjimas ims kaitinti atmosferą. Su tuo visiškai sutinka mokslininkų bendrija. Tuo tarpu panikuojantys teoretikai prideda papildomų teiginių, kad netgi nežymus atmosferinių dujų santykio pasikeitimas yra labai pavojingas. Šitie tvirtinimai karštai ginčijami mokslo bendruomenėje ir prieštarauja realioms klimatinėms sąlygoms.

Niekas taip smarkiai nepaveikė globalinės temperatūros per XX amžių kaip angliarūgštė. XX amžiaus atšilimas iš esmės prasidėjo iki ekonomikos bumo, įvykusio po II Pasaulinio karo, bet visą tą laiką angliarūgštės išmetimas į atmosferą išaugo minimaliai. Laikotarpyje tarp 1945-77 metų smarkiai šoktelėjo angliarūgštės kiekis atmosferoje, tačiau globalinė temperatūra sumažėjo. Tik per paskutinį šimtmečio ketvirtį tapo pastebimas tarpusavio ryšys tarp šiltnamių dujų išmetimo ir globalios temperatūros. Bet šis neilgai trukęs tarpusavio ryšys, akivaizdu, išnyko šiame šimtmetyje.

Šitas faktas gražina mus prie aštraus mokslinio ginčo: ar labai jautrus planetos klimatas nedideliems nukrypimams jos atmosferinių dujų sudėtyje? Žemės atmosferoje angliarūgštės kiekis siekia nepilną procentą. Iš tikrųjų mes galėtume padidinti jos kiekį atmosferoje ištisus 25 kartus ir jos dalis atmosferoje vis tiek sudarys mažiau kaip procentą. Panikuotojai tvirtina, kad nežymus angliarūgštės koncentracijos atmosferoje padidėjimas per paskutinius 100 metų, maždaug nuo 3:10 000 iki 4:10 000 sukelia klimato pokyčius. Realūs duomenys rodo mums visai kitą vaizdą.

Moksliniai metodai reikalauja patikrinti keliamą mokslinę hipotezę, prieš paskelbiant ją tiesa. Kai realūs stebėjimai prieštarauja hipotezei, jūs grįžtate prie braižymo lentos. Štai jau daugiau kaip 100 metų realiame pasaulyje klimato sąlygos prieštarauja panikuotojų hipotezei apie globalinį atšilimą. Tai itin aktualu paskutinį dešimtmetį, kai temperatūra turi smarkiai pakilti, jeigu panikuotojų hipotezė teisinga. Bet mes nematome jokio temperatūros augimo. Ji apskritai neauga.

Grįžkim prie senosios braižymo lentos…

www

 

Patiko straipsnis? Pasidalinkite su draugais tinkluose!

Parašykite komentarą