Posūkio taškas žmonijos istorijoje

Anglų futurologas Džeimsas Martinas įsitikinęs, kad žmonija pasiekė savo istorijoje posūkio tašką.

9 dešimtmečio pradžioje Martinas išpranašavo interneto erą. Dabar jis pristatė publikai savo naują knygą – pranašystę „The Meaning of the 21st Century“, kurioje teigia, kad šiandien jau įmanoma įsivaizduoti, kokia mūsų laukia ateitis ir pamėginti prie jos prisitaikyti, kadangi ką nors pakeisti šiandien jau nebepavyks. Žmonijai teks įžengti į kokybiškai naują vystymosi etapą, kuris priklauso nuo žmogaus santykio su keturiais ateities faktoriais: klimato, vystymosi pagreitėjimo, globalizmo ir naujų technologijų.

Artėja audra

Kaip teigia Martinas, nepriklausomai nuo to, koks bus tolimesnės klimato kaitos vektorius – globalinis atšilimas ar atvirkščiai – laipsniškas atšalimas (kai kurių mokslininkų apskaičiavimais, Žemė jau 2008 metais pasiekė atšilimo apogėjų ir jau pradėjo vėsti) – naujas klimatas kardinaliai pakeis žmogaus gyvenimą.

„Tikėtis, kad bus geriau, jau per vėlu, tačiau yra prasmės pasiruošti blogiausiam atvejui. – sako Martinas. – Dėl artėjančių temperatūros svyravimų (tai atšyla, tai atšąla), ateitį lems stichijos: uraganai, potvyniai ir sausros. O jų pasekmės – tai pabėgėliai, badas, dirbamos žemės plotų sumažėjimas“.

Kaip teigia Martinas, verta įsiklausyti į Danijos, Čilės ir Rusijos mokslininkų prognozes, pranašaujančias Ramiojo vandenyno skilimą į dvi dalis, vidury okeano iškylant sausumos juostai. Viena iš būsimų permainų priežasčių – per paskutinius 30 metų smarkiai padidėjęs 4-5 balų uraganų skaičius. Jų dabar 75% daugiau. Pasak mokslininkų prognozių, vidutinis štormų balas iki 2030 metų padidės iki 5-7 balų, o periodiškumas – iki 2-3 per metus. Tai nuosprendis: gyvenimas teritorijose, kurios šiandien tankiausiai apgyvendintos – šiaurinė ir pietvakarinė Ramiojo vandenyno pakrantė, vakarinė Indijos ir Atlanto vandenyno pakrantės, visos Karibų jūros ir Meksikos įlankos pakrantės – bus panašios į gyvenimą Vezuvijaus papėdėje. Martinas pritaria kai kurių mokslininkų nuomonei, kad po vandeniu gali atsidurti dalis JAV ir Vakarų Europos vakarinių pakrančių, dalis Pietryčių Azijos ir Japonijos. Dėl ledynų tirpimo praras teritorijas Skandinavija, o šiaurėje ir šiaurės vakaruose – Rusija.

Dėl viso šito žemės ūkis daugelyje regionų nustos maitinti žmones, kaip maitino anksčiau. Ryžių gamyba Kinijoje gali sumažėti 10-15%, kukurūzų Afrikoje – 30-35%, o dėl kai kurių Amerikos ir Azijos pietryčių teritorijų užpelkėjimo kultivuoti žemės ūkį ten bus neįmanoma. Viena iš galimų išeičių, kaip mano Martinas, gali būti nauji žemės ūkio metodai: be artezinių vandenų, be dirvožemių ir netgi, galbūt, be saulės.

Beždžionė su granata

Futurologas mano, kad dabartinio išsivystymo duotybė yra nepaliaujamas pasaulio sudėtingėjimas. „Jau šiandien kompiuterių procesorinis galingumas, jų atminties apimtis padvigubėja kas 18 mėnesių. – sako Martinas. – Greitai kompiuteriai gaus galimybę evoliucionuoti savarankiškai. Permainos vyks taip greitai, kad įvyks kokybinis šuolis – sparčios permainos taps norma. Iš vienos pusės, tai kokybiškai pakeis gyvenimą. Technologijos taps masinėmis, žmonės atidarinės duris į savo namus tiesiog pridėję pirštą prie sensoriaus, kuris nuskaitys individualias šeimininko genomo charakteristikas. Iš kitos pusės, žmogaus psichika ne visada suspės paskui permainas“.

Pasaulio sudėtingėjimas reikalauja žinių, ekspertų nuomonių, vadinasi, didės specialistų, dirbančių IT technologijų, medicinos, biochemijos ir biofizikos mokslų sandūroje. Pavyzdžiui, specialistai, kurie augina biožaliavas ir biomaistą (kviečiai, ryžiai ir kt., auginami nano aplinkoje 5-7 kartus greičiau ir 100 kartų mažesniuose plotuose negu auginant įprastose dirvose) turi būti įvaldę bioinžinerijos, biochemijos ir IT technologijų įgūdžius.

Taip pat nuolat besikeičiantis pasaulis pareikalaus nuolat keisti sparčiai pasenstančią programinę įrangą. Jos keitimas, t.y. jos sudėtingėjimas – daug išlaidų reikalaujantis dalykas. Galiausiai kapitalas ims dreifuoti ten, kur pigiau išgyventi – kur pigesnė darbo jėga, bet tuo pačiu mažiau išsilavinusi ir pasirengusi. Štai ten ir slypi naujas pavojus žmonijai – galima ne tik nesuspėti paskui atsinaujinimus, bet ir atiduoti IT technologijas į rankas nepasirengusiems jas panaudoti žmonėms.

Neoglobalizmas

Pasaulinį technologinį kolapsą, Martino nuomone, gali sukelti įvairios priežastys. Pati svarbiausia iš jų – kompiuterinių sistemų tarpusavio priklausomybė, kuri ne tik didės, bet ir peraugs į naują globalizmo rūšį. Problema slypi tame, kad visuomenėje, kurioje viskas totaliai tarpusavyje susiję, įmanoma galinga griūtis. Pavyzdžiui, branduolinis smūgis vienam miestui gali tapti tikra katastrofa visiems.

Ir vis dėlto, tikina futurologas, mokslo ir technikos pasiekimų atsisakyti jau vėlu, kadangi jie nutiesė magistralinius vystymosi kelius. Pirmas dalykas, mokslas sukurs naują gyvenamąją aplinką, kuri pakeis prarastas žemes. Antra – jeigu nepereisime prie biomaisto, žmonija paprasčiausiai neprasimaitins. Tiesa, esama moksle ir esminio trūkumo. Ateityje žmogui iškils ne tik atominės energetikos, ir biomaisto naudojimo saugumo problema, bet ir žmogaus santykių su mašinomis problema. Nors Martinas išlieka optimistu. Jis mano, kad dirbtinio intelekto atsiradimas nekels grėsmės žmogaus intelektui.

„Mes turėsime milijardus kartų protingesnes už save mašinas, tačiau tik labai siaurose srityse. – rašoma knygoje. – Kol kas mokslininkai nepriartėjo prie dirbtinio intelekto sukūrimo todėl, kad mėgina atkartoti žmogų. O kaip rodo praktika, čionai reikia naudotis ypatumais, būdingais kompiuteriams“.

Tuomet, pasak Martino, technologinis pasaulis tarnaus žmogui, o ne atvirkščiai. Be to, kardinaliai pasikeis gyvenimo esmė. Ligos bus ne gydomos, joms bus užkertamas kelias, prailginant žmogaus gyvenimą iki 150-200 metų. Nebereikės kovoti su nusikalstamumu: apdorodamas gigantiškus informacijos kiekius apie kiekvieno žmogaus veiksmus, dirbtinis intelektas išaiškins potencialius nusikaltėlius dar vaikystėje. Tačiau svarbiausia, kad pasikeis pasaulinės ekonomikos esmė. Šalių ir tautų turtingumą lems ne gamtiniai resursai, bet intelektualiniai.

Homo futuries

Prieš Homo Sapiens pavirstant Homo Futuries, ateities žmogumi, jam teks pergyventi proto aptemimą. Šiandien žmones galima suskirstyti į du tipus. – teigia Martinas. Pirmas tipas – „knygos žmogus“. Jie gauna informaciją iš skaitymo, dėl to jų pagrindinis skiriamasis bruožas – puiki dėmesio apimtis ir polinkis analizuoti. Antrasis tipas – „ekrano žmogus“. Jis kardinaliai skiriasi nuo pirmojo. Tipiškas tokio žmogaus požymis – bendraudamas, jis, neišklausęs iki galo, pastoviai stengiasi pakeisti temą ir eiti toliau. Vienas iš artėjančio proto aptemimo požymių – vaikai nuo kūdikystės turi reikalą su mašinomis ir nebeskaito knygų. Kitaip sakant, auga karta žmonių, kurie pripratę, kad ekrane vyksta keli dalykai tuo pačiu metu ir kurie nori, kad aplinka tučtuojau reaguotų į jų užklausas.

JAV ir Rusijos mokslininkų duomenimis, šiandien pas 9-12 metų vaikus dėmesio diapazonas yra siauresnis negu pas tuos, kuriems daugiau kaip 18 metų. Tokios žmogaus pripratimo prie besikeičiančių sąlygų pasekmės. Ir kol kas šios pasekmės didės, žmonių psichika nespės paskui permainas, o biofiziniai žmogaus parametrai gali neprisitaikyti prie besikeičiančio planetos klimato. Martino nuomone, čionai esama dviejų išeičių. Žmonijai teks arba tobulinti savo genus genetinės inžinerijos pagalba, kas gresia pavojingomis mutacijomis, arba sujungti kompiuterius ir smegenis į vieną visumą.

„Greičiausiai teks eiti antruoju keliu. – įsitikinęs Džeimsas Martinas. – Jeigu tik mes norime, kad biologiniai organizmai būtų pranašesni už elektroninius“.

www

 

Patiko straipsnis? Pasidalinkite su draugais tinkluose!