Pirmą kartą medicinos istorijoje moteris įveikė vėlyvos stadijos krūties vėžį – metastazės jau buvo pasklidusios po visą kūną, bet naujas gydymo būdas ją išgydė

Sunkiai krūties vėžiu, kurio metastazės jau buvo pasklidusios po visą kūną, serganti moteris pasveiko. Medikai džiaugiasi nauju gydymo metodu, padėjusiu suteikti daugiau galios pacientės imuninei sistemai įveikti piktybinius darinius, skelbia „The Guardian“.

Tai pirmasis kartas, kai pavyko padėti pacientei, sirgusiai vėlyvos stadijos krūties vėžiu. Moteriai buvo taikomas naujas imunoterapijos gydymo metodas. Jo veikimo principas gana paprastas: sergančiojo imuninės sistemos ląstelės priverčiamos ieškoti ir naikinti organizme susiformavusias vėžio ląsteles.

49 metų inžinierė iš Floridos Judy Perkins po kelių nesėkmingų bandymų ligą įveikti chemoterapija, pasirinko savanoriškai dalyvauti naujo gydymo metodo bandyme. Pacientės vėžys jau buvo apėmęs ne tik dešiniąją krūtį, bet ir kepenis bei kitus vidaus organus. Tada medikai sakė, kad jai geriausiu atveju liko gyventi treji metai.

Naują gydymo metodą pacientei pritaikę JAV nacionalinio vėžio gydymo instituto Merilande medikai sako, kad J. Perkins organizmo reakcija į gydymą buvo neįtikėtina: terapija taip veiksmingai išnaikino vėžio ląsteles, jog moteris be vėžio jau sėkmingai gyvena dvejus metus.

Ontarijo vėžio tyrimų instituto mokslo vadovas Laszlo Radvanyi, kuris taip pat prisidėjo prie pacientės sėkmės istorijos, sako, kad „jos organizmo atsakas į vėlyvos stadijos vėžį buvo beprecedentis“.

Ši sėkmingo išgijimo istorija suteikia vilties, jog ji gali padėti ir kitiems vėlyvos stadijos krūties ir kitų vėžio formų apimtiems žmonėms. Šiuo metu planuojami nauji klinikiniai tyrimai, kurių metu bus tikrinama, ar šis gydymas veiksmingas kiaušidžių ir prostatos vėžio atveju.

Ekspertai perspėja, jog kol kas naujas imunologijos metodas pasiteisino tik vienos pacientės atveju, tad būtina atlikti daugiau tyrimų, aiškinantis, ar tai ne pavienis sėkmės atvejis. Be to, nors ir įrodęs esąs veiksmingas ir kovoje su kitomis vėžio formomis, šis gydymas gali duoti naudos ne visiems sergantiems.

Kurdami šį naują gydymo metodą, medikai pirmiausia paėmė J. Perkins auglių mėginių ir ištyrė DNR, ieškodami mutacijų, konkrečiai susijusių su moters vėžiu. Didžiausią dėmesį specialistai skyrė mutacijoms, sutrikdžiusioms keturių konkrečių genų, lėmusių anomalinių baltymų gamybą augliuose, veiklą.

Kitas žingsnis buvo iš auglių mėginių išgryninti imunines ląsteles, dar žinomas kaip į auglius įsifiltruojantys limfocitai arba TIL. Šios ląstelės, priklausančios paciento imuninei sistemai, į auglius patenka siekdamos jį sunaikinti, tačiau jų pastangos baigiasi nesėkme – arba jos pernelyg silpnos, arba jų tiesiog per mažai. Laboratorijoje išauginę milijonus tokių ląstelių, mokslininkai jas analizavo ir atrinko stipriausias, galinčias aptikti ir sunaikinti pacientės vėžio ląsteles, atpažindamos jas pagal anomalinius genus.

Gydytojai J. Perkins gydė į jos organizmą suleisdami 80 mlrd. atidžiai atrinktų imuninių ląstelių. Gydant šiuo nauju metodu, pacientė vartojo ir standartinius vaistus, taip pat padedančius imuninei sistemai kovoti su vėžiu. Po 42 savaičių atlikti tyrimai atskleidė, kad moters organizme vėžio nebeliko. Liga neatsinaujino iki šiol.

„Tai prilygsta stebuklui. Negaliu patikėti, kad jau dvejus metus gyvenu be vėžio. Jau buvau metusi darbą ir suplanavusi laidotuves. Jau buvau sugalvojusi, ką dar noriu nuveikti gyvenime prieš mirtį. Dabar vėl galiu gyventi normalų gyvenimą“, – teigia pacientė.

Nors terapijos kūrėjai ir negali tiksliai pasakyti, kiek tiksliai jų metodas prisidėjo prie pergalės prieš vėžį, vien minėtieji vaistai seniau gydyti vėlyvosios stadijos vėžį nepadėjo.

Sėkmės istorija, aprašyta specializuotame leidinyje „Nature Medicine“, neįtikėtina dar ir tuo, jog krūties vėžys (kaip ir prostatos bei kiaušidžių) turi gana mažai mutacijų, tad imuninei sistemai tokį vėžį organizme aptikti gana sudėtinga.

Londono vėžio turimų instituto imunoterapijos profesorius Alanas Melcheris, neprisidėjęs prie tyrimo, teigia: „Šis atvejis puikiai atskleidžia, kad net ir krūties vėžys, kuris paprastai neturi daug antigenų, pasiduoda tokiam gydymui. Jis neabejotinai būtų veiksmingas ir kitų vėžio formų atvejais“.

Nepaisant to, jis akcentuoja, kad šis gydymas – sudėtingas ir brangus, o svarbiausia tai, jog gydytojams būtina surasti pakankamai infiltruoti tinkamų imuninių ląstelių.

„Jau seniai imunologijos gydymo praktikoje specialistams teko susidurti su labai paprasta problema: jiems nepavykdavo į paciento organizmą perkelti pakankamai tų ląstelių, nes jų tiesiog stigo. Tokiu atveju gydymas net nepradedamas“, – sako A. Melcheris.

Situaciją komentuoja „Breast Cancer Now“ vadovas Simonas Vincentas: „Tai labai daug vilčių suteikiantis rezultatas. Dabar daugiau sunkiai sergančių žmonių turės vilties pagydyti“.

Technologijos.lt

Patiko straipsnis? Pasidalinkite su draugais tinkluose!