VARTOTOJIŠKUMAS
gruodžio 2, 2015

Pinigų šventykla

Pinigų šventykla

Visiems mums teko lankytis stambiuose prekybos centruose. Ten sukurtas tikras vartotojiškas rojus: didžiulės, puikiai apipavidalintos vitrinos, iškabos, viskas mirga, švyti ir mirkčioja, groja primityvios įsimenančios melodijos ir nespėsi nė atsikvošėti, kai miklus konsultantas jau įbruko tau į rankas nuostabią prekę, tuo pat metu aiškindamas, kad be jos tolimesniame gyvenime niekaip neišsiversi. Ir kad taptum laimingu jos savininku, tereikia viso labo atsisveikinti su nedidele pinigų suma. Bet juk tai tokia smulkmena, lyginant su naujomis maloniomis emocijomis, įsigijus prekę.

O parduotuvėje taip gera, visi mandagūs ir paslaugūs, stengiasi visokeriopai įtikri ir tu pasijunti labai svarbiu ir reikšmingu žmogumi. Tau jau nusispjauti, kad ant tavęs kabo keli krefitai, kad beveik nenakvoji namuose, uždirbdamas pinigus, kad tuos kreditus grąžintu,, o namuose jau nebėra vietos kur sandėliuoti super reikalingus daiktus, kurie renka dulkes, išmėtyti visose pakampėse. Ir kai pagaliau sulauki ilgai negauto laisvadienio, tu džiugiai skubi pasinerti į šitą viliojantį parduotuvių pasaulį, kad vėl be proto iššvaistytum pinigus, nieko sau neatsakydamas, juk tu ne benamis koks ir ne driskius, tu juk gali tai sau leisti.

Ir betikslis šlaistymasis po prekybos centrą tampa įprastu poilsio būdu. O pinigai – pagrindinis raktas į šitą pasitenkinimo šaltinį – tampa pagrindiniu gyvenimo tikslu. Ir dabar visus savo veiksmus tu vertinsi tik vienu aspektu: kiek man tai duos naudos? Jeigu santykiai, tai tik su turtingu, kuris dovanos pinigus ir dovanas, o dar geriau – su keliais. Jeigu kam nors suteikti pagalbą – kam kažką daryti nemokamai, aš gi ne idiotas, geriau panaudosiu savo laiką ir pastangas tam, kas atneš naudos. Draugai, žinoma, reikalingi, juk drauge vaikščioti po parduotuves linksmiau, o ir girtis naujais pirkiniais prieš kažką juk reikia, įstvirtinant savo aukštą statusą ir autoritetą.

Ir štai taip nepastebimai pasikeičia visas gyvenimas. O juk poreikiai visą laiką didėja, emocijos atbunka, atsiranda nepasitenkinimo jausmas ir žmogus jaučiasi nelaimingas, nė nesuprasdamas, kodėl taip yra.

Kaipgi ištrūkti iš šio užburto rato? Reikia prisiminti vertybes, apie kurias visi žino nuo vaikystės, tačiau pamiršta ar laikui bėgant nustoja į jas žiūrėti rimtai. Gerumas, nesavanaudiškumas, gailestingumas, nuoširdi meilė ir draugystė, tarpusavio suptratimas ir egoizmo nebuvimas. Savęs tobulinimas, galų gale, kad aplinkiniai žmonės turėtų už ką tave gerbti, nežiūrint į tai, ar turi storą piniginę, ar ne.

Rečiau lankykitės prekybos centruose, o dažniau leiskite laiką su šema namuose ar gamtoje. Tada gyvenimas palaipsniui ims keistis į geresnę pusę, o kokybė dar labiau pagerės ir tai nebeišsekins jūsų kaip daiktų vaikymasis. Būtent tam reikia aukoti savo laiką ir jėgas, būtent dėl to verta gyventi – ne vardan krūvos apdulkėjusio šlamšto, kuris jau rytoj pasens ir išeis iš mados.

www




 

Comments are closed.