Pasaulis po tvano

Šitaip atrodys planeta, kai joje ištirps visi ledynai. Jei tikėti amerikiečių tyrinėtojais iš U.S. Environmental Protection Agency (EPA), tai per šimtmetį (nuo 1913 metų) vidutinė Žemės temperatūra pakilo 0,5 laipsnio pagal Celsijų. Trumpiau tariant, atšilo. Dėl šio atšilimo ištirpo šiek tiek ledo Arktikoje ir Antarktidoje. Ir dėl to pasaulinio vandenyno lygis pakilo beveik 20 centimetrų.

Šiuo metu ledas dengia 10% planetos paviršiaus. Jo apimtis, apytikriais skaičiavimais, siekia 9 milijonus kubinių kilometrų. Kas atsitiks, jeigu tas sušalęs vanduo atitirps?

Bus tvanas. Pasaulinio vandenyno lygis pakils 70-čia metrų.

Tai kaipgi atrodys planeta po šito tvano? Tai pavaizdavo žurnalas National Geographic, sukūręs seriją žemėlapių.

Europa. Balta linija pažymėti sausumos kontūrai iki tvano. Kitaip sakant – dabartiniai.

Azija

Afrika

Teks atsisveikinti su daugeliu pakrantėse įsikūrusių miestų, tokių kaip Londonas ar Venecija. Išnyks ir kai kurios šalys, visų pirma – Olandija ir Danija. Mažai kas beliks iš Latvijos, Lietuvos ir Estijos. Amerika praras Floridą ir dalį Aliaskos. Ant kalvų įsikūręs San Franciskas pavirs nedidele sala.

Tikra katastrofa laukia tankiai apgyventų Pietryčių Azijos rajonų, Kinijos, Bangladešo, Indonezijos. Po vandeniu atsidurs teritorijos, kuriose gyvena daugiau kaip milijardas žmonių. Mažiausiai nukentės Australija ir Afrika. Antarktida pasikeis neatpažįstamai – apsinuogins jos kalnuotas reljefas. Tačiau ten niekas nenukentės. Galbūt būtent ten persikels potvynio iš savo žemių išstumti azijiečiai.

Juodoji, Kaspijos ir Aralo jūros susilies į vieną vandens telkinį. Bus užtvindytas Pavolgis, Astrachanė atsidurs giliai po vandeniu. Kaip ir Sankt Peterburgas šiaurėje. Jūra su salomis ir pusiasaliais susiformuos Sibire – ten, kur dabar teka Obės upė.

Klimatologai paskaičiavo: kad planeta išsilaisvintų nuo ledo, reikia, kad temperatūra joje be paliovos didėtų – dabartiniais tempais – apie 5000 metų. Tokių reiškinių niekad nebuvo. Paskutinį kartą kažkas panašaus įvyko nebent prieš 34 milijonus metų, tačiau po to ledas, kaip matome, vėl užšalo.

Šiaurės Amerika

Pietų Amerika

Australija

Antarktida

Ar sukels globalinis atšilimas potvynį, kurį čionai pavaizdavo National Geographic? Klausimas ginčytinas. Anaiptol ne visi mokslininkai mano, kad tasai globalinis atšilimas iš tiesų vyksta. Ir kad jo priežastis – žmonijos veikla. Tačiau bet kokiu atveju prognozuoti galimą katastrofos mastą yra naudinga. Ir džiugina faktas, kad grėsmė nėra tokia didelė, kaip pavaizduota fantastiniame filme „Vandens pasaulis“, kuriame herojus negali surasti išlikusios sausumos. Ir jau tikrai toji grėsmė ne tokia baisi, kaip Biblijoje aprašytas tvanas.

O TUO METU… DAR DAUGIAU VANDENS PASAULINIAM TVANUI

Daugelis mokslininkų tiki, kad biblinis tvanas įvyko iš tikrųjų. Visuose žemynuose galima rasti daugybę buvusio užtvindymo pėdsakų. Tačiau iš kur planetoje atsirado tiek vandens?

Hipotezių daug. Į okeaną galėjo nukristi asteroidas arba kometa, dėl ko susiformavo gigantiškas cunamis. Arba taip atšalo, kad ledynai užtvėrė upes, išstūmė didelius okeano vandenų kiekius, dėl ko vandens lygis katastrofiškai pakilo. O kai kas įrodinėja, kad apsikeitė vietomis planetos ašis, dėl to per visą sausumą nuūžė kelių kilometrų aukščio banga.

Tačiau nebuvo rimtų duomenų, kuriais galima būtų pasiremti, kuriant rimtesnes prielaidas. Dabar tokie duomenys gauti. Ir tapo pagrindu hipotezei, kuri iš pradžių pasirodė visiškai beprotiška – atseit, vanduo Tvanui atsirado iš planetos gelmių. Tačiau dabar tai nebeatrodo taip fantastiškai – mūsų planetos gelmėse išties aptikti ištisi okeanai.

Žemė apnarpliota ištisu tinklu seismografų – aparatų, kurie registruoja žemės drebėjimus ir braižo jų charakteristikas – seismogramas. Lyginant tarpusavyje įvairiuose regionuose padarytus įrašus, galima atsekti, kaip požeminių smūgių bangos plinta per žemės plutą ir mantiją. Štai šitais duomenimis, surinktais per daugybę metų, ir pasinaudojo amerikiečių tyrinėtojai – Maiklas Vaisenšas (Michael  Wysession), Vašingtono universiteto seismologijos profesorius ir jo studentas Džesas Lourensas (Jesse Lawrence), šiuo metu dirbantis Kalifornijos universitete. Iš viso jie ištyrinėjo 600 000 seismogramų. Rezultatai sukrėtė mokslininkus, kadangi demonstravo: mažiausiai dviejose vietose – po rytine Eurazijos dalimi ir po Šiaurės Amerika esama milžiniškų vandens rezervuarų.

„Apie tai byloja išilginių seisminių bangų užgesimo būdas. – teigia profesorius. – Jis būdingas būtent vandeniui“.

Mokslininkai sudarė trimatį išzonduotų gelmių modelį ir tikina: vandens ten ne mažiau nei Arkties vandenyne. Vanduo slūgso 1200 – 1400 kilometrų gylyje.

Anomalaus seisminių bangų užgesimo rajonai pažymėti raudona šviesa. Būtent po jais galimai ir slypi požeminiai okeanai.

Rusijos Mokslų akademijos akademikas Erikas Gamilovas laiko šią hipotezę visiškai įmanoma. O šiek tiek anksčiau prieš amerikiečius vandenį po planetos paviršiumi atrado britų mokslininkai iš Mančesterio universiteto, tačiau savo gautais duomenimis nepatikėjo netgi po straipsnio autoritetingame žurnale Nature.

Kaip vanduo pateko į Žemės gelmes, tiksliai nežinoma, negalima atmesti, kad susidarė drauge su planeta. Kitaip sakant, visada ten buvo. Tačiau nemažai tyrinėtojų mano, kad periodiškai gelmių vanduo prasiskverbia į paviršių ir atvirkščiai – okeanų vanduo smelkiasi žemyn. Kalbant moksline kalba, Žemės hidrosferos apimtis gali keistis. Greičiausiai tai vyksta dėl judėjimo žemės plutoje ir mantijoje.

Beje, okeano dugne esama keistų skylių, iš kurių fontanuoja 400 laipsnių karščio vanduo.

Negalima atmesti, kad prieštvaniniais laikais požeminiai rezervuarai smarkiai „prakiuro“. Ir prasidėjo katastrofiškas karšto sūraus vandens su garais išsiveržimas, tarsi sprogus katilui. Pasaulinio okeano lygis pakilo, o iš viršaus dėl susikondensavusių garų dar ir liūtys pliūptelėjo, kaip teigia Biblija – keturiasdešimčiai dienų ir tiek pat naktų.

Tai reiškia, bent jau teoriškai, kad panašus katastrofiškas reiškinys gali pasikartoti. Ir dar taip, kad net Ararato nebus matyti. Vaisešenas baugina, kad žemiau jo aptiktų okeanų, tose mantijos srityse, kurios dar neištirtos, irgi esama vandens. Ir labai daug. Jo apimtis, profesoriaus vertinimu, gali penkis kartus viršyti visų išorinių okeanų tūrį.

Ir jeigu iš gelmių išsiverš visas „vidinis“ vanduo, tada bus kur kas prasčiau nei „Vandens pasaulyje“. Sausumos išvis nebeliks.

WWW

 

Patiko straipsnis? Pasidalinkite su draugais tinkluose!

Parašykite komentarą