Pasaulinis parazitų jungas

Palūkanos primena virusą, jos prasiskverbia į visuomenę, dauginasi ir sugriauna jį iš vidaus. Sugriaunamos visos žmogaus ir visuomenės gyvenimo sferos: gamta, noosfera, mokslas, kultūra ir, be abejo, ekonomika. Šis virusas leido palūkininkams įpiršti visam pasauliui savo jungą. Jis apnuodijo visą planetą.

Pasaulis, kuriame 7% gyventojų turi daugiau turto nei visi likusieji, pasaulis, kuriame skurdas tampa priimtina norma, kur netgi sėkmingi visuomenės atstovai pabunda, bijodami dėl rytojaus, nes gali prarasti viską: verslą, darbą, būstą, pasaulis, kuriame žinios, moralė, dorovė jau nebėra prioritetai ir sėkmės garantai. Šitą pasaulį sukūrė palūkininkai, pasitelkę baisų instrumentą, kurio pavadinimas – palūkanų procentas.

Visą savo turtą palūkininkas susikrovė pardavinėdamas jums pinigus už pinigus. Tačiau pinigai – ne prekė, tai tik universali prekių mainų priemonė, panaudoto darbo, gamtinių ir materialinių resursų matas. Įsivaizduokite, kad paskolinote metro ilgio liniuotę ir reikalaujate, kad jums sugrąžintų tą pačią liniuotę, tik 20-čia centimetrų ilgesnę. Absurdas.

Nieko negamindami, palūkininkai, kaip parazitai, iščiulpia paskutinį kraują iš savo aukos – ekonomikos – kūno. Jie kantriai laukia, kol ekonomika išleis kvapą – t.y. nebegalės padengti skolų su procentais i tada sužiaumos viską, aks joje yra vertingo: atims nuosavybę, užgrobs žemę ir resursus, o paskui pasiūlys visa tai iš naujo paimti kaip kreditą.

Daugybė žmonių yra bankų skolininkai ir atiduoda paskutinius pinigus kreditams padengti. Palūkininkai maitinasi mūsų silpnybėmis ir nelaimėmis, juk skolinamės mes ne iš gero gyvenimo arba sukvailinti reklamos, ir palūkininkai kruopščiai kuria sąlygas, kuriose klestėtų skurdas ir vartotojiškumas.

Juk mes, kaip maži vaikai, pamatę gražų įpakavimą, prarandame ramybę ir miegą, kol neįsigyjame naujo žaisliuko. Prieinama iki visiško absurdo – prekės įpakavimas sudaro iki 60% jos vertės. Tai ką gi mes perkame – prekę, ar niekam nereikalingą ipakavimą, kurį vėliau išmetame, teršdami aplinką?

Kvailinant pirkėjus, kaina rašoma su devynetais skaičiaus gale. Prekės pakuotėje sumažinamos (dydžiu ar kiekiu) ir nurodoma atseit mažesnė kaina. Prekės kokybė ir vartojimo laikas piktybiškai sumažinami. Natūralūs, naudingi produktai nyksta nuo prekystalių, jų vietą užima chemikalai ir GMO.

Realių pinigų kiekis apyvartoje visada dirbtinai sumažinamas ir yra mažesnis nei skolų su procentais kiekis, tai labai lengva išreikšti formule: pinigai<pinigai+% – pinigai mažiau už pinigus su procentais.

Kad atiduotum skolą su procentais, reikia kažką nuvaryti į bankrotą (tai vadinama konkurencija) arba paimti naują kreditą ir nauji procentai uždedami ant ankstesnių, tada skola ima plėstis ne pagal linijinius dėsnius, o eksponentiškai, geometrine progresija.

Kaip sakė ekonomistas Arturas Bouldingas, „kiekvienas, kuris galvoja, kad eksponentiškas augimas tęsis amžinai baigtiniame pasaulyje – arba pamišėlis, arba ekonomistas“.

Jeigu pinigų nepakanka visiems, vadinasi, reikia dėl jų kovoti – plėšti bendrapiliečius, apgaudinėti, suktis, žodžiu – pačiam tapti parazituojančiu elementu. Tai išties gudrus ėjimas, kurį padarė puikiai psichologiją išmanantys žmonijos priešais.

Tai, ką mus įpratino laikyti demokratija ir laisve, realybėje yra gudragalviška užslėptos vergijos forma ir kol visa mūsų visuomenė yra priklausoma nuo bankų kreditų, kurie kuria naujus pinigus, būtent socialiniai parazitai bankininkai priiminės sprendimus už mus.

„Iš pradžių pradėję kontroliuoti bankų sistemą, mes galima kontroliuoti korporacijų kapitalą. Tokiu būdu mes įvedėme totalinę monopoliją žiniasklaidoje. Visos TV programos kruopščiai sukurtos tokiu būdu, kad sužadintų emocijas ir išjungtų loginį mąstymą. Dėl to žmonės užprogramuojami reaguoti taip, kaip mums reikia, o ne taip, kaip reaguoti patartų jų protas. Baime ir bauginimu mes iškastravome visuomenę. Tokiu metodu iškastruota visuomenė tapo nuolankia ir lengvai valdoma. Žmonės galvoja ne apie ateitį ir klestėjimą, o apie tai, kaip suvesti galą su galu“ (iš Haroldo Voleso Rozentalio interviu).

www

Patiko straipsnis? Pasidalinkite su draugais tinkluose!