Pasaulį valdantys megakarteliai

Manote pas mus yra laisva rinka? Pagalvokite dar kartą. Manote, tai laisva kapitalistinė rinka sugriovė finansinę sistemą. Pagalvokite iš naujo. Kas Amerikoje visada buvo, ir kas yra dabar – tai Kartelizmas. Darosi vis labiau akivaizdu, kad visos pramonės šakos buvo užkrėstos „Pernelyg didelis, kad bankrutuotų“ konsolidacijos tipu, kas suformavo tikrų tikriausią oligarchiją – valdymo formą, kurioje valdžia praktiškai priklauso nedidelei visuomenės daliai, pasižyminčiai dideliais turtais, kilme, šeimos ryšiais.

Visiškai natūralu, kad hierarchinė sistema veda į eksponentinį valdžios didėjimą visuomenės viršūnėse. Piramidinėje struktūroje, kurią galima įžvelgti bet kurioje įstaigoje, sulig kiekvienu aukštesniu laipteliu valdžios troškulys vis labiau auga. Mūsų sistemoje buvo tik laiko klausimas, kada tokios piramidinės struktūros, siekiančios bendrų interesų, apjungs savo pastangas savo veiklos srityse, kad suorganizuotų mega piramidinius kartelius. Tokiu būdu, šie karteliai vėliau galės sistemingai likviduoti savo konkurentus rinkoje, pasitelkdami valstybinį reguliavimą ir kitus puikiai suderintus ekonominius manevrus.

Kiekviena stambi industrija Amerikoje ir visame pasaulyje yra vadovaujama kelių kompanijų, kurioms padeda vyriausybinės korporacijos. Jos dirba unisonu ir efektyviai kontroliuoja savo sričių kryptį, geopolitiką ir apskritai ekonomiką. Vadinasi, daugiau neegzistuoja laisvoji rinka, skirta patenkinti pagrindinius žmonių poreikius.

Toliau pateikiamas sąrašas iš oligarchijos valdomų megakartelių, sunaikinusių laisvą rinką nuo viršaus iki pačios apačios.

Bankų sfera

Federalinė rezervų sistema ir jos konsorciumas iš „pernelyg didelių, kad bankrutuotų“ megabankų sudaro Volstrito kartelį visų kitų piramidžių viršūnėje. Visa pasaulinė ekonomika yra valdoma pinigų spausdintojų, valdytojų ir manipuliatorių. Naudodami skolas, jie kontroliuoja kiekvieną tautą, pramonę, žmogų. Tai kartelis, kurį visų pirma sudaro Goldman Sachs, BoA-Merrill, JP Morgan-Chase, Wachovia, Wells Fargo, ir CitiBank. Kartelis išryškėjo viešumoje prasidėjus 2008 metų krachui, kai prisidengus krize buvo atlikta galutinė konsolidacija. Stambiausių bankų ketvertukas, kontroliuojantis 40 procentų FDIC (Federalinė depozitų draudimo korporacija) draudimo depozitų, užsidirbo rekordinius pelnus ir 2009-2009 metų gelbėjimo priemonių naudojimo metu tebegauna rekordinius bonusus. Visuomenei buvo pasakyta, kad gelbėjimo priemonės, pavadintos TARP (Atsilaisvinimo nuo probleminių aktyvų programa) jiems reikalingos tam, kad šie  bankai yra pernelyg dideli, kad žlugtų, todėl jiems reikalingas „persikrovimas“, kad vėl galėtų išdavinėti kreditus. Iš tikrųjų programos pinigai buvo panaudoti tolimesnei konsolidacijai. Akivaizdu, kad šis galingiausias kartelis dabar turi visišką valdžią vyriausybei.

Minėtos įstaigos buvo įsteigtos Europos bankininkų, nors dabar jų ryšiai plečiasi link praktiškai kiekvieno centrinio banko, Tarptautinio Valiutos fondo ir Pasaulinio banko. Visos jos kartu suformavo dar galingesnį „pernelyg didelį, kad bankrutuotų“ globalinį kartelį, kuris turi absoliučią valdžią pasaulio finansams ir visiems įvairiausių ekonomikos šakų žaidėjams.

Specialiosios tarnybos

Spectarnybų kartelis – karinio pramoninio komplekso smegenys ir koordinatorės – visada dirbo tam, kad išplėstų ir sustiprintų Amerikos korporacijų interesus šalies viduje ir užsienyje. Dėl to būtų teisingiau pavadinti jas jėgos karteliu. Savo tėvynėje CŽV, Nacionalinio saugumo agentūra, FTB, DHS (nacionalinio saugumo ministerija), kartu su savo partneriais iš korporacijų dabar atvirai seka įvairias grupes, pavyzdžiui, aktyvius kovotojus už taiką, , ekologus, protestuojančius prieš dujų gręžinius, aktyvistus, raginančius uždaryti FRS, organinio maisto gamintojus. Susidaro įspūdis, kad jeigu jūsų principai ar veiksmai kelia grėsmę pelnams ar valdančiam tinklui, tai prieš jus bus panaudota visa specialiųjų tarnybų galia. Tai liečia ir kitas šalis.

CŽV liūdnai pagarsėjo versdama vyriausybes, kurios nevykdė Amerikoje besibazuojančių tarpnacionalinių kartelių valios, savo lipnias rankas ši organizacija prikišo kone prie kiekvieno perversmo. Taip pat įrodyta, kad CŽV tiesiogiai susijusi su narkotikų prekyba, kankinimais ir kitais mafijos klanams būdingais veiksmais. Šitie specialiųjų tarnybų karteliai yra tarsi klijai, sulipdę matricą į vieną darinį, kartais vadinamą neišrinkta arba šešėline vyriausybe. Jos taip pat neleidžia solidarizuotis tautai arba tautoms, kad pasipriešintų sistemai.

Armija

Biznis iš karo išgyvena pakilimą. Suprantama, kad jį kontroliuoja glaudžiai susitelkusi grupė, valdoma iš Pentagono. Tačiau karinis pramoninis kompleksas išties yra valdomas kartelio, kuris uždirba 4 kartus daugiau negu mes išleidžiame vidinėms problemoms spręsti. Kitaip sakant, visuomenei atrodo visai normalu leisti daugiau pinigų žmonių žudymui negu savo pačių piliečių gerovei. Nors ši industrija apima gerokai platesnį veiklos spektrą nei tiesiog kulkos ir raketos, kompanijų, vadovaujančių šiam tautos reketui išlieka ta pati: Boeing, Lockheed Martin, Northrop Grumman, General Dynamics, Raytheon, ir BAE Systems Anglijoje. Nors kai kurios iš šių firmų konkuruoja viena su kita, visos jos gauna stebėtinai vienodus pelnus.

Be to, dauguma valstybinių tyrimų kariniame pramoniniame komplekse (tame tarpe ir už mokesčių mokėtojų pinigus) vyksta labai ilgus laikotarpius, dėl ko šie karteliai kontroliuoja ar daro įtaką daugelyje kitų pramonės šakų, pirmiausiai stambiose kompanijose užsiimančiose energetika, farmacija ir chemija. Karinio pramoninio komplekso uždavinys, kaip pranešama, bus pilnas dominavimo virš žmonijos ir ekosistemos spektras.

Energetika

Nafta, dujos ir anglis buvo vertingiausi resursai per pastaruosius 100 metų tiek Amerikoje, tiek likusiame pasaulyje, ir šioje srityje niekad neegzistavo laisvoji rinka. Stambios Amerikos dujų ir naftos kompanijos jau seniai užvaldytos kartelių, o pavyzdžiui OPEK visiškai atvirai vadinamas karteliu. Ir vėlgi yra vos kelios stambios kompanijos, kurios efektyviai kontroliuoja visą industriją. Šias firmas įkūrė Europos bankų karteliai, palikę žymiems Amerikos brendams jų senuosius pavadinimus – Royal Dutch/Shell ir British Petroleum. Nuo ankstyvosios Amerikos laikų, kai praktiškai viską valdė Rokfelerio monopolija Standart Oil, iki dabar kuro pramonė išliko ultra konsoliduota tokių kompanijų kaip Exxon-Mobil, Chevron, Conoco Phillips ir antros pagal dydį privačios Amerikos kompanijos Koch Industries. Visos jos absoliučiai kontroliuoja Amerikos rinką. Pats Rokfeleris kažkada tarstelėjo, kad „konkurencija – tai nuodėmė“. Nors šitos kompanijos lyg ir neprilygsta, iš pirmo žvilgsnio, stambiausiems pasaulio naftos produktų gamintojams, tačiau tos pačios Europos bankinės-naftinės jėgos diktuoja, ką turi daryti stambiausia, „valstybės valdoma“ Saudo Arabijos Arabian Oil Co, kurią kažkada įkūrė British Petroleum. Vienintelės kompanijos, kurias laiko atskalūnėmis, nežiūrint į jų dalyvavimą angliškame OPEK, yra National Iranian Oil Co ir Petroleos de Venezuela, dėl kurių įkūrimo Iranas ir Venesuela susirado Vakaruose galingų priešų.

Svarbu pažymėti, kad šios monopolijos kartu su savo bankiniais beneficiarais taip pat yra elektros tinklų kompanijų įkūrėjos. Be to, kadangi nafta yra kritinis resursas daugeliui kitų ekonomikos šakų, tokių kaip plastikų gamyba, žemės ūkio chemija, dėl to jos turi didelę įtaką ir šiems sektoriams. Dar daugiau – stambios inžinerinės kompanijos, tokios kaip Halliburton, Bechtel ir General Electric irgi yra ne kas kita, kaip naftos/energetikos kartelių atsišakojimai. Iš tikrųjų visa šalies pramoninė veikla reikalauja jų energijos ir šalutinių produktų, todėl visa pramonės gamyba yra priklausoma nuo didžiųjų naftos ir dujų kompanijų.

Maistas

Maisto pramonės lyderiai padarė išvadą, kad visa ji laikosi ant trijų bazinių elementų: kukurūzų, kviečių ir sojos. Tie, kas kontroliuos šiuos šiuos resursus, tie ir atsidurs maisto produktų gamintojų piramidės viršūnėje. Ryškus maisto pramonės kartelio pavyzdys yra chemiškai ir genetiškai modifikuotų produktų gamintojas Monsanto, kontroliuojantis 60 procentų JAV sojos derllliaus ir 80 procentų kukurūzų derliaus, o didžioji medvilnės derliaus dalis gauta iš sėklų, apdorotų šios firmos technologijomis.Monsanto tris kartus pranoksta sėklų pardavime savo artimiausią konkurentą Dupont. Taip pat buvo pranešama, kad firma sistemingai supirkinėja kompanijas, prekiaujančias vertingomis sėklų rūšimis ir, pasak gandų, naikina vertingas rūšis, kad šios nekonkuruotų su Monsanto patentuotais GMO ir hibridais. Be to, beveik visi grūdų gamintojai, o taip pat kai kurios pieno fermos priklausomos nuo žemė ūkio chemikalų, kuriuos parduoda Monsanto ir Dupont.

Stambios gyvulininkystės ir paukštininkystės monopolijos irgi priklausomos nuo kukurūzų ir sojos, paukščių ir gyvulių maisto. Cargill, stambiausia Amerikos privati bendrovė, irgi yra svarbus žaidėjas kartelyje. Šis kartelis dabar visiškai kontroliuoja FDA (maisto produktų ir vaistų kontrolės valdybą) ir JAV Žemė ūkio ministeriją ir valdo globalinę maisto produktų imperiją.

Medicina

Stambiosios farmakologijos kartelis – tai euro-amerikietiškas konglomeratas, kuriam priklauso Johnson & Johnson, Pfizer, Roche, GlaxoSmithKline, Merck ir kt. Kol amerikiečiai vartoja ligas sukeliantį genetiškai modifikuotą maistą, farmacinės kompanijos tuo pačiu metu vysto preparatų šiems negalavimams gydyti gamybą. Farmacinis kartelis bendradarbiauja su psichiatrais, kurie vos ne kas savaitę išranda naujus psichinius sutrikimus, dėl ko Amerikoje daugiau kaip 25 procentai vaikų, apie 30 procentų paauglių ir daugiau kaip pusė suaugusių vartoja išrašytus jiems vaistinius preparatus.

Šalia to, maždaug 50 procentų gyventojų skiepijasi nuo gripo ir 76 procentai vaikų skiepijami rekomenduojamais imuniniais skiepais. Farmacininkai kartu su agropramoniniu karteliu kontroliuoja FDA, kuri vis aktyviau mėgina išstumti natūralius produktus iš rinkos. Vaikydamiesi pelno, farmacininkai pagal bendrą susitarimą įtakoja Pasaulinę Sveikatos Organizaciją, kad toji pasauliniu mastu baugintų globalinėmis epidemijomis ir šitaip skatintų farmacinio kartelio vakcinų ir kitų priemonių pardavimus.

Žiniasklaida

Amerikiečių Teisybės Ministerijos (pagal Orvelą) kartelis buvo iš pat pradžių kuriamas penkių mediafirmų: General Electric, CBS/Viacom, Time Warner, News Corp, irWalt Disney, kurios kontroliuoja kone kiekvieną TV kanalą ir radijo stotį, o taip pat pagrindinius laikraščius, žurnalus ir filmus. Visa ši žiniasklaida gina kartelio tikslus, kurdama ir kontroliuodama realybės matricą visuomenei, smarkiai apsunkindama pasipriešinimą reguliariam smegenų praplovimui. Kartelio naujienų tarnybas valdo vyriausybinės propagandos korporacijos, tokios kaip Reuters ir Associated Press, kur nuosekliai spaudžiojami baimių ir grėsmių mygtukai, kad galima būtų gauti pageidaujamą visuomenės reakciją. Buvęs CŽV direktorius Viljamas Kolbis pranešė, kad „CŽV kontroliuoja visus svarbius mazgus pagrindinėse JAV žiniasklaidos priemonėse“.

Jausdami grėsmę iš laisvo internetinio srauto pusės, šie karteliai kartu su savo smogikais iš vyriausybės vis atkakliau mėgina įsprausti interneto žaidėjus į jų pageidaujamą piramidę. Naujienų reportažuose pučiamas elektroninio Perl Harboro grėsmės burbulas suteikia pakankamą pagrindą įstatymų leidėjams imtis interneto kontrolės. Pentagonas pradeda bendradarbiauti su specialiųjų tarnybų karteliu atsekdamas tinklo aktyvumą.

***

Čia paminėti karteliai kone tapo vyriausybės darbdaviais ir funkcionuoja kaip oligarchija. Kol karteliai egzistuos, mes niekad neturėsime išties laisvos rinkos ir laisvo vartotojų pasirinkimo, nekalbant jau apie suverenią demokratiją.

Patiko straipsnis? Pasidalinkite su draugais tinkluose!

Parašykite komentarą