Orvelo „1984“ virsta realybe

Klasikiniame Dž. Orvelo romane „1984″ galima aptikti didžiulių panašumų tarp išgalvotos Okeanijos ir šiuolaikinės Amerikos. Romanas buvo bandymu pažvelgti į ateitį, kurioje Okeanija (Britanija), Eurazija (Rusija) ir Rytazija (Kinija) nepaliaujamai kariauja už viešpatavimą pasaulyje. Šiame scenarijuje tereikia Angliją sukeisti su Amerika ir gausime gąsdinančiai tikslų šiuolaikinio pasaulio vaizdą.

Romane Okeanija vaizduojama kaip kariaujanti šalis, kurią valdo visur esanti vyriausybė, kur nepaisoma jokių žmogaus teisių. Ar tinka toks aprašymas šiuolaikinei Amerikai? Viena galima pasakyti tiksliai: jeigu JAV nepasiekė tokios būsenos, tai mes tiksliai judame šia kryptimi.

Ne, Amerikoje nėra Tiesos ir Taikos ministerijų, nėra ir Gerovės bei Meilės (meilės Didžiajam Broliui ir Partijai) ministerijų. Bent jau kol kas nėra. Tačiau įsižiūrėkite į Orvelo aprašytą nesibaigiantį karą, visur prasiskverbiančią, viską matančią vyriausybę, protų kontrolę ir pilietinių laisvių nebuvimą. Palyginkite tai su šiuolaikine Amerika. O tada užduokite sau klausimą: ar nevirsta Amerika gyvu Orvelo žurnalistinio šedevro pavyzdžiu?

NESIBAIGIANTIS KARAS

Čia viskas paprasta: pasibaigus II Pasauliniam karui JAV kariavo Korėjoje, Vietname, Grenadoje, Panamoje, Bosnijoje, Somalyje, Irake, Afganistane ir Pakistane. Jeigu tai ne kars be pabaigos, tuomet kas? Juolab, kad greitai galime tapti liudininkais įsiveržimo į Jemeną ir Somalį, be, tikiuosi, ne į Iraną. JAV ir Izraelis, mūsų dosniai finansuojamas policininkas/galvažudys Artimuosiuose Rytuose, tebevykdo pavojingą žodžių mūšį su Iranu. Visos dalyvaujančios pusės grasina viena kitai kone kasdien. Ši itin nestabili padėtis gali išsiplėtoti į tikriausią karą bet kuriuo momentu.

Panašu, kad Obama seka viena pagrindinių šio romano koncepcijų – dviminte. Dvimintė – tai sugebėjimas nuoširdžiai tikėti dviem vienas kitą paneigiančiais dalykais, arba keisti savo nuomonę į priešingą, esant ideologinei būtinybei. Mes matėme kaip Obama pasiėmė Nobelio Taikos premiją, tuo pat metu kariaudamas du karus, o vos gavęs premiją, ėmėsi plėsti karinius veiksmus Afganistane ir nepaskelbtą karą Pakistane. Tai klasikinis „dvimintės“ pavyzdys, šiuo atveju reiškiantis sąvoką „Karas – tai taika“.

Tai ar tinka Amerikai apibūdinimas – „šalis, vedanti nesibaigiantį karą“? Kaip nebūtų gaila, apibūdinimas pataiko į dešimtuką.

VISUOMENĖS NUOMONĖS KONTROLĖ

Per pastaruosius dešimtmečius mūsų vyriausybė ir žiniasklaida, kontroliuojama korporacijų, įtegė amerikiečiams idėją, kad mes kariaujame visus šiuos karus, kad apgintume savo laisvę ir demokratiją, ir kad dėl to tie karai yra „teisingi“. Po rugsėjo 11 amerikiečius užgriuvo škvalas perspėjimų apie teroristus, kurie gali vėl atakuoti bet kuriuo momentu. „Karą su teroru“ sukūrė vanagiškas Bušo/Čeinio tandemas, kad amerikiečiai būtų įbauginti ir apimti niūrių nuojautų. Čia jiems pagelbėjo nacionalinė žiniasklaida, kasdien užtvindanti eterį grėsmingais perspėjimais, ekstra pranešimais apie potencialias grėsmes ir specialiais reportažais, dalyvaujant į atsargą išėjusiems kariniams ekspertams, kurie dar labiau įbaugino amerikiečius.

Ir dauguma Amerikos gyventojų užkibo ant propagandinio kabliuko ar tiesiog atviro melo. Buvo pasakyta, kad po rugsėjo 11 Amerika jau niekad negalės būti tokia kaip anksčiau. Mes patyrėme kažką, ko niekad nebuvo mūsų istorijoje ir turime prisiminti tai kiekvieną sekundę, turime nepamiršti apie tai, kas gali sekti po to. Dėkui Dievui, mes turime Bušą/Čeinį, pasirengusius apginti mus nuo terorizmo.

VISUR PRASISKVERBIANTI VYRIAUSYBĖ IR PILIETINIŲ LAIVIŲ NYKIMAS

Ši baimė, tvyranti amerikiečių širdyse, leido greitai įvesti naujus įstatymus, siekiančius apginti Ameriką nuo tų galingų teroristų, sugebančių pažeminti didžiausią šio pasaulio karinę galybę. Ir štai, mūsų vykdomoji valdžia ir Kongresas ėmėsi darbo, kurio rezultate buvo įstatymiškai apriboti amerikiečiai tokiu lygiu, kokio niekad nebuvo mūsų istorijoje. Šiuos apribojimus rasime įstatyme apie kovą su terorizmu (Patriot Act) ir1978 metų įstatymo dėl išorinės žvalgybos kontrolės pataisose. Negana to, kad tai buvo Konstitucijos pažeidimas, įstatymas išplečia teisėsaugos organų įgaliojimus, suteikdamas jiems teisę klausytis telefonų, sekti elektroninį paštą, tikrinti medicininius, finansinius ir kitus dokumentus.

<…>

Kai Amerika atsiduria situacijoje, kai šalies įstatymai leidžia valdžiai klausytis mobilių telefonų ir sekti elektroninį paštą, SMS, įrašus Facebook‘e ir bet kurias kitas piliečių komunikacijas, tai tikrai galima teigti, kad įžengėme į „Didžiojo Brolio“ epochą. Ir mes tapsime gyvais pranašiškų Orvelo vizijų pavyzdžiais. Anksčiau juokavome apie Didįjį Brolį, o dabar tai jau nebe juokai, tai virsta amerikietiška tikrove. Taip kad, išsakydami savo nuomonę laiškuose, pokalbiuose per mobilų, Facebook‘o puslapiuose ir per SMS, sekite, ką kalbate, nes kažkas kažkur klausosi visa tai ir, visai gali būti, kad įrašinėja.

Michael Payne

Orwell’s „1984″ becoming a reality in modern-day America

Patiko straipsnis? Pasidalinkite su draugais tinkluose!

Parašykite komentarą