PASAULIS IR POLITIKA
spalio 30, 2015

Nuobodžiaujanti Europa

Nuobodžiaujanti Europa

Kodėl Europai nuobodu?

Pirmas dalykas – sąvoką Europa mes traktuosime plačiau, t.y. priskirsime jai visą Senąjį pasaulį, Naująjį pasaulį ir buvusias kolonijas (Australiją, Naująją Zelandiją, Kanadą), kurios patyrė didžiausią europiečių įtaką ir neištrūko iš kultūrinės Vakarų įtakos.

Antra – pabandysime paaiškinti šiame kontekste sąvoką „nuobodulys“. Įsivaizduokite vaiką, kuriam penki metai, kuris neturi kuo užsiimti ir auga labai turtingoje šeimoje. Jis nežino nepritekliaus, nežino apribojimų, nežino, kas yra darbas, pareigos, draudimas. Ką daro normalus vaikas, gavęs pastabą? Jis bando pasitaisyti ir klauso vyresniųjų. O išlepintas vaikas pradeda šaukti, verkti ir laužyti žaislus.

Šitas vaikas nuo mažumės auga kitoje realybėje, kur darbą pakeičia veltėdžiavimas, kurį užtikrina turtingi tėvai. Pareigas jam pakeičia absoliučios teisės, kurios neretai netgi pažeidžia įstatymus. O draudimai jam apskritai nežinomi. Tokios ideologijos požiūriu netgi incestas neturi būti paverstas tabu, kadangi tai „represijos prieš kūniškumą“ (Ž. Daliozas, F. Gvataris – „Anti-Edipas: Kapitalizmas ir šizofrenija“). Tai štai, sulaužęs visas kreditan pirktas mašinėles ir visus aifonus, aplankęs visas landynes, rūkyklas ir barus, europietiško postmoderno vaikas pradeda nuobodžiauti.

Kodėl Vakarai perša savo nuobodulį visam pasauliui? Kodėl visame „necivilizuotame“ pasaulyje skleidžiamas nuolatinio nuovargio nuo gyvenimo poreikis ir visiško atsiskyrimo nuo realybės pojūtis?

Kaip pavyzdį galima pateikti tokią situaciją: kada esi užimtas pats – kitų žmonių reikalai atrodo kaip natūralus dėsningumas, kurį tu priimi kaip įdomią įvairovę. Vienas tavo pažįstamas kolekcionuoja drugelius, tavęs jie nedomina, bet jam, pažįstamui, tai, matyt, gerai. Kitas draugas užsiima sportu, trečias rašo programas kompiuteriui ar kasa darže bulves. Tavęs tai visiškai neliečia, tai jų reikalas. Bet kai tik tau pačiam nebėra kuo užsiimti gyvenime, atsiranda tas pats absoliutus nuobodulys, tai visiškai tuščias laikotarpis ir tu pradedi terorizuoti aplinkinius.

Be to, „auksinis europietis vaikas“ neragins savo draugų iš pasaulio bendrijos rinkti drugelių ar klijuoti lėktuvėlių – tam reikia laiko, kantrybės ir tai vėlgi… Nuobodu. Jam įdomiau patriukšmauti, jis pradeda kurstyti karus ir brukti savo gyvenimo būdą. Kodėl? O kodėl ne? Jeigu įdomu man, tai turi būti įdomu ir kitiems! Tai ir yra neišauklėto penkiamečio vaiko logika – ji iracionali ir kontrproduktyvi.

Viskas, kas svetima, pripažįstama barbariškumu, o viską, kas nesuprantama reikia sunaikinti. Tai labai gerai veikia, kai tu pats turtingiausias mieste ar rajone. Tu diktuoji stilių ir madą. Tave mėgdžioja mokykloje, paskui – universitete, tu suburi aplink save tegu ir neišauklėtą, bet ištikimą padlaižių minią ir sprendi, kas yra gerai, o kas – blogai. Ir visa tai – iš nuobodulio.

Prie ko čia nuobodulys? Absoliutus, visaaprėpiantis Europos nuobodulys, Europos, kuri jau šimtas metų kaip save prarado. Du globaliniai karai pasaulio „smėlio dėžėje“, sukurtos trys ideologijos: liberalizmas, fašizmas ir komunizmas. Visa tai tik tam, kad save pateisintum, kad surastum sau vietą ir tikslą. Vakarai jau baigė savo vystymąsi ir egzistavimą, jų daugiau nedžiugina 2-3% BNP augimas per metus, nebedomina sotus gyvenimas. Viena iš nuobodulio priežasčių galima laikyti persisotinimą.

Europa jau neprisimena, kokia skani mėsa su bulvėmis, išsikepta žygyje ant laužo ugnies. Kokį malonumą gali sukelti ratu paleistas puodelis spirito, ją užkniso sušis ir hamburgeriai, o Martinio nebėra. Barai jau nebežino, kuo nustebinti žmones. Aštuonkojai kiekviename supermarkete. Egzotiški vaisiai, upės alkoholio…

Europa apsirijo ir nustojo vertinti drabužius iš praeitos kolekcijos. Pradėjo dejuoti, kad automobilyje blogi kondicionieriai ir nėra šaldytuvo gėrimams. Daugelis ėmė tiktai dejuoti ir ėsti. Mums visko mažai ir jau niekas nebestebina. Ir dėl šito „niekas nebestebina“ kyla visos bėdos, tame tarpe tarptautinėje politikoje. Bėgimas nuo nuobodulio pagimdė superpelnų vaikymąsi, realizuojant tonas madingų, bet nereikalingų prekių. Čia ideologijos, filosofijos ir ekonomikos ratas užsidaro ir prasmenga į juodąją skylę.

Ir šioje juodojoje nuobodulio skylėje prasideda tikras pragaras, Sodoma ir Gomora nervingai rūko kamputyje, nė neįtardama, kad visa tai, ką išdarinėja Vakarai – apskritai įmanoma. Nuobodulys pridengiamas vienalyčių santykių legalizavimu, leidžia „patiems pasirinkti lytį“, pavyzdžiui, nuo 2014 metų kiekvienas JAV gyventojas savo Facebook’o anketoje gali pasiskelbti ne tik vyru ar moterimi, bet ir dar 58-iuomis „lyties variacijomis“, tarkime, hermafroditu, bigenderiu, transseksualu, „visalyčiu“ ir kitais netikėtas variantais.

Patyčios iš žmogaus kūno jau pasiekė kraštutinumus ir štai mes jau nebeįžvelgiame jokio skirtumo tarp vyro ir moters vaizdinių, iš nuobodulio ir besivaikant medijų reitingų ringuose ima kautis vyrai ir moterys, o nugalėtojui leidžiama pasityčioti iš aukos, ją išprievartaujant ar apliejant fekalijomis.

Tačiau ties beprotiškomis orgijomis ir ištisos porno industrijos sukūrimu nuobodžiaujantys Vakarai nesustojo ir štai jau kuriamos pokalbių laidos, kuriose dalyviai valgo nedidelius mėsos gabalėlius, išpjautus iš vienas kito užpakalių, giria partnerio skonį ir nesidrovi kalbėti apie kanibalizmą kanaluose, kurie prieinami netgi vaikams.

Ir kol visas „barbariškas“ pasaulis gina tradicinę šeimą, Vakarai toliau legalizuoja narkotikus, stato viešnamius, filmuoja laidas, kuriose pagrindinius vaidmenis vaidina dabar madingi medijose iškrypėliai bei kanibalai, o Baltuosius rūmus apšviečia vaivorykštės spalvomis. Postmodernistiniai Vakarai atima iš vaikų vaivorykštę ir atiduoda ją iškrypėliams, o mokyklose rengia seksualinio švietimo ir tolerancijos pamokas, kur vaikams su dar nesubrendusia psichika aiškina ir rodo, kad vienalytės santuokos yra absoliuti norma, o mokytojai demonstruoja savo lytinius organus pamokų metu.

Ir štai iš šitos globalinės landynės pradeda bėgti pasaulinio masto žvaigždės, kurios prašo suteikti pilietybę atsilikusioje ir nedemokratiškoje Rusijoje. Tik per šį mėnesį jų sąrašą papildė amerikiečių sportininkas Džefas Monsonas, boksininkas Rojus Džonsas jaunesnysis, šiandien šį sąrašą papildė grupės Limp Bizkit lyderis Fredas Diorstas, kuris pareiškė, kad būtų visai ne pro šalį gauti Rusijos pilietybę.

Ir tai, kaip Rusiją vaizduoja Vakarų žiniasklaida, sukelia atvirkščią efektą. Tie paskutiniai romantikai ir konservatoriai dar prisimena seną gerą normalią Europą ir normalius Vakarus, kurių salelės vis dar egzistuoja, pavyzdžiui, Teksase, kuris griežtai atsisakė įteisinti vienalytes santuokas. Tie žmonės bėga nuo viską užgožusios ištvirkimo paradigmos, kuri maskuoja metafizinį Vakarų nuobodulį ir vilties surasti išeitį praradimą.

Kas gali suteikti Vakarams normalių idėjų, kaip jiems toliau egzistuoti, kas gali nutraukti jų lenktynes, besivaikant „auksinio aifono į kreditą“, kurios ir tapo viso pasaulio nelaimių priežastimi? Šis klausimas lieka atviras, o nuobodulys jau ir mus su jumis pradeda apimti. Tuštumo jausmas pasaulyje, perpildytame pramogomis – tai ir yra nauja Vakarų idėja, jų negatyvaus vystymosi idėja. Tik finalo ši idėja neturi.

Tai viso labo dar didesnė juodoji nuobodulio skylė, apimanti visą pasaulį. Ir kažką priešpastatyti šiam klaikiam Leviatanui galima tik visiems bendrai, susivienijus šeimos vertybių pagrindu. Susivienijus visoms šalims ir kontinentams – tik taip galima bus įveikti šitą užkratą.

www

Turite prisijungti kad galėtumėte komentuoti.