DEMOKRATIJA
gruodžio 19, 2015

Nėra jokių europietiškų vertybių

Nėra jokių europietiškų vertybių

Ar žinote, kas yra europietiškos vertybės? Šito niekas nežino. Nes jokių tokių vertybių nėra. Tai tiesiog vienas iš propagandinių štampų, kuriuo labai patogu naudotis, kai konkrečiai pasakyti neturi ko, o atkreipti auditorijos dėmesį reikia. Tokių štampų pakako visais laikais, o nuo XX amžiaus pagrindinės žmonijos kalbos jais tiesiog užtvindytos.

Ar susimąstėte kada, ką reiškia sąvoka „visos civilizuotos šalys“? Arba „pažangi žmonija“? Arba „žodžio laisvė“? Arba „politinis konsensusas“? Arba „visuomenės nuomonė“? Arba „pilietinė visuomenė“? Trumpą laiką panašūs žodžių junginiai funkcionuoja kaip kažkas, kas turi prasmę, o paskui išsigimsta ir pavirsta tuščiomis, beprasmiškomis klišėmis. Dažniausiai tai pasakytina apie propagandinio rinkinio lozungus. Tačiau mums tai lyg ir suprantama, lozungo uždavinys – ne teikti informaciją, o stimuliuoti kažkokius veiksmus, tegu ir pasąmoningai. O čia juk kalba eina ne apie lozungus, o apie žodžius ir išsireiškimus, kuriuos reguliariai vartoja ne tik intelektualiai nelabai pilnaverčiai politikai, bet ir žurnalistai, politologai, teisių gynėjai…

Ir „europietiškos vertybės“ čia užima ypatingą vietą. Apie jas juk dar prieš penkis metus iki ukrainietiško maidano čiulbėta vos ne daugiau kaip apie „nacionalinę savimonę“ (irgi neblogas išsireiškimas) ir čiulba iki šiol. Europietiškas pasirinkimas pas juos, matote, jau nebeatšaukiamas, o europietiškos vertybės – aukščiau visko. Kas gi per vertybės čia tokios? Ar tai reiškia, kad pas vokiečius ir graikus jos vienodos? Taigi ne. Aš jums daugiau pasakysiu: pas vokiečius ir anglus, nekalbant jau apie prancūzus, vertybės skiriasi dar smarkiau. Etniniai skirtumai Europoje, žinoma, nėra dideli, bet ne tiek, kad nedarytų įtakos skirtumams. O paimkite Rytų Europą, visus tuos rumunus, vengrus, lenkus, bulgarus, nekalbant jau apie serbus su kroatais? Kur ten pas juos europietiškos vertybės? Tiksliau – pas ką iš jų? Gal pas serbus, kuriems aukso amžius – tai socialistinė praeitis, o gelbėtojų vaidmenį, nežiūrint į nieką, vaidina rusai? Gal pas lenkus, kurie visi iki vieno svajoja apie Žečpospolitos atkūrimą visiems gerai žinomose ribose?

Tiek to, palikime ramybėje rytų europiečius. Pas juos ten, žinote, sunki tarybinė praeitis, Varšuvos sutartis kabo virš galvų, kokios jau ten europietiškos vertybės. Imkime skandinavus kokius nors su italais, pavyzdžiui, palyginkime. Ar galima priskirti europietiškoms vertybėms tikriems katalikams būdingą mafiją? Manau, švedai nepritars. Ir jei paimsime kaip pavyzdį olandus su belgais, tai paaiškės, kad pirmieji jau seniai pavargo būti „pirmaisiais“ ir dėl to juos vis labiau traukia konservatyvios vertybės (kurgi ne, prie legalios marichuanos ir apmokamos „meilės“), o antrieji iki kraštutinumo radikalizuojasi.

Galbūt kalba eina ne apie politines, o apie religines vertybes? Tai papasakokite apie jas airiams ir tiems patiems serbams su kroatais. Paaiškinkite ispano-portugališkam elgetai apie jų religinių vertybių panašumą į protestantiškos Vokietijos vertybes. O galite apie tą patį papasakoti čekams ir lenkams – susilauksite daug įspūdžių. O gal čionai turimas galvoje koks nors religinis pakantumas, kaipo „europietiška vertybė“? Na na. Uždrausti Prancūzijoje chidžabai – tai tikriausiai religinis pakantumas. Arba olandiški komiksai apie islamą, tapę vos ne „kovos su fundamentalismu“ simboliais? O gal pats faktas, kad Europoje sugyvena valstybės ir tautos su įvairiomis religijomis yra europietiškų vertybių simbolis? Nekurkite sau iliuzijų – tai viso labo konfesijų tarpusavio kovos etapas. Praktika rodo, kad Vatikanui lengviau pripažinti Darvino teoriją, negu susitaikyti su serbų stačiatikybe.

Tai gal „europietiškos vertybės“ susijusios su aukšta gyvenimo kokybe? Liaukitės. Netgi neverta minėti kaip pavyzdžio Rytų Europos ar Italijos pietinės dalies su Graikija ir Portugalija. Galima pasižiūrėti į Austriją ar į Prancūzijos provinciją. Ir visos legendos apie aukštą gyvenimo kokybę pavirs dulkėmis.

O gal tas išsireiškimas „europietiškos vertybės“ remiasi kažkokiais konkrečiais elementais? Tarkime, karjeros darymo vertybe? Anaiptol. Šita vertybė aktuali vokiečiams, olandams, belgams, o štai skandinavams ji yra ne pagrindinė. Pietų europiečiams ji išvis velkasi vertybių sąrašo uodegoje. O gal kalbama apie genderinę lygybę? Papasakokite apie tai italams. „Teisinė valstybė“? Nebent deklaracijų lygmenyje, lygiai kaip ir „demokratijos“ ar „pilietinės visuomenės“ vertybės. Labai lengvai ir paprastai visos šios „vertybės“ gali būti paaukotos vardan pelno. Tai gal pats pelnas, ekonominė nauda yra toji tikroji „europietiška vertybė“? Jeigu taip būtų, tai neaktyvėtų kairiųjų judėjimai visose Europos šalyse, neaktyvėtų ir fašistai su nacistais Rytų Europoje ir Ispanijos-Italijos regione.

Bet užtat kaip skamba – „europietiškos vertybės“! Galima rūsčiai kaltinti dėl jų nebuvimo tuos, kuire pešasi Ukrainos parlamente, jei tik užmerksime ais į anglų parlamentą, kur pešamasi ne ką mažiau. Galima žiauriai keikti korupciją ir aiškinti, kad ji nesuderinama su „europietiškomis vertybėmis“, jei tik užmerksime akis į Italiją ir Prancūziją. Apskritai kalbant, galima labai sėkmingai naudotis šiuo išsireiškimu praktiškai bet kokioje situacijoje. Štampas, kuris neturi jokios prasmės, gali būti užpildytas bet kokia jums patogia prasme, priklausomai nuo konjunktūros.

www

Turite prisijungti kad galėtumėte komentuoti.