Mirties plentas

Prieš 25 metus įvyko vienos iš žiauriausių masinių žudynių Irako karo istorijoje. Trasoje 80, maždaug už 32 kilometrų nuo el Kuveito, naktį iš 1991 vasario 26 į 27 tūkstančiai Irako kareivių ir civilių traukėsi link Bagdado po to, kai buvo paskelbtos paliaubos. Tačiau JAV prezidentas Bušas įsakė savo armijai sunaikinti atsitraukiančius dalinius. Koalicijos naikintuvai užgriuvo beginklį konvojų, sunaikino kolonos priekį ir pabaigą, tokiu būdu užblokavę judėjimą ir galimybę evakuotis.

Paskui banga po bangos lėktuvai atakavo transportą ir žmones, atsidūrusius spąstuose. Visa tai truko kelias valandas. Po to, kai kruvinos skerdynės baigėsi, plente liko apie 2000 sumaitotų transporto priemonių ir dešimtys tūkstančių sudegusių ir sužalotų Irako kareivių.

Po šio įvykio kelią pavadino „Mirties trasa“. Keli šimtai užmuštų žmonių voliojosi ir palei kitą kelią – plentą 8, kuris veda į Basrą.

Tragedijos išvakarėse Bagdado radijas pranešė, kad Irako užsienio reikalų ministras priėmė Tarybų Sąjungos pasiūlymą nutraukti ugnį ir įsakė visai Irako kariuomenei trauktis iš Kuveito, kaip to reikalavo JTO rezoliucija 660. JAV prezidentas Bušas vis dėl to atsisakė tuo patikėti ir atsakė, kad „nėra jokių liudijimų, kad Irako kariuomenė traukiasi. Iš tikrųjų Irako daliniai toliau kaunasi. Mes tęsiame karą“.

Sekančią dieną Irako prezidentas Sadamas Huseinas pats paskelbė per radiją, kad atsitraukimas iš tiesų prasidėjo dvejomis magistralėmis.

Amerikiečiai atsisakė priimti Irako pasiūlymą pasiduoti ir palikti mūšio lauką, kadangi buvo rizikos, jog konfliktas bus sureguliuotas tokiu būdu, kuris neatitiks JAV interesų. Dėl to Bušas ir amerikiečių kariniai strategai paprasčiausiai niekšiškai sunaikino kiek galima daugiau irakiečių.

Bombardavimas prasidėjo maždaug vidurnaktį. Iš pradžių Amerikos ir Kanados lėktuvai bombardavo konvojaus pradžią ir pabaigą, kad būtų užblokuotas judėjimas trasoje, paskui užpuolė likusį į spąstus patekusį konvojų. JAV vyriausiojo štabo vadai gavo nurodymą iš Bušo administracijos „neleisti niekam ištrūkti iš el Kuveito“. Netgi nusiginklavusius Irako kareivius, kurie pasidavė amerikiečių malonei, nušienavo automato serijomis. Nė vienas Irako kareivis tą dieną neišgyveno.

„Sunkvežimių kabinas bombardavo taip smarkiai, kad jos buvo įbombarduotos į žemę. Stiklai ištirpo, didžiuliai tankai subyrėjo į šipulius“ – rašė tada žurnalistas Džoisas Čediakas.

„Besitraukiančių Irako kareivių skerdynės pažeidžia 1949 metų Ženevos konvenciją, kuri draudžia žudyti kareivius, nedalyvaujančius kautynėse“ – rašė libaniečių-amerikiečių korespondentas Džoisas Čediakas. – „Irako kariuomenės neišvijo iš Kuveito amerikiečių armija, kaip tvirtina Bušo administracija. Jie nesitraukė, kad persigrupuotų ir vėl stotų į mūšį. Juos paprasčiausiai atšaukė ir jie keliavo namo.“

„Kareivių, grįžtančių namo tokiomis aplinkybėmis, užpuolimas yra karinis nusikaltimas“ – tęsė Čediakas. – „Netgi Vietname aš nemačiau nieko panašaus. Tai liūdna“. – pareiškė majoras Bobas Niudžentas, žvalgybos karininkas.

„Labiausiai nerimą keliantis šio incidento aspektas buvo slaptumas“. – parašė Malkolmas Lagošas.

Žiniasklaida taip at pateikė kitokią versiją. JAV karo lauko vadai pamėgino pavaizduoti, kad Irako kariuomenė nesavanoriškai traukėsi iš Kuveito, o buvo išstumta per kruvinus mūšius.

Po 4 metų generolas Švarckopfas bandė pateisinti tai, kas nutiko mirties trasoje: „Pirmoji priežastis, dėl kurios mes bombardavome plentą, buvo ta, kad būta daug karinės technikos ir aš įsakiau visiems savo karininkams sunaikinti Irako karinę įrangą. Antra, tai nebuvo minia nekaltų žmonių, kurie tiesiog bando grįžti atgal per sieną į Iraką. Tai buvo prievartautojai, žudikai ir atmatos, kurie prievartavo ir plėšė taikius gyventojus Kuveite ir dabar bandė išsinešdinti iš šalies, kol jų dar nepagavo.“

<…>

Rezultatas. Atsitraukiančios Irako kariuomenės sunaikinimas pažeidė bendras 1949 metų Ženevos konvencijos nuostatas. Konvencijos III straipsnis draudžia žudyti mūšyje nedalyvaujančius kareivius. Remiantis šiuo pagrindu, iš Kuveito išvedamų dalinių užpuolimas buvo kvalifikuotas kaip karinis nusikaltimas. Tai buvo padaryta ataskaitoje apie JAV karinius nusikaltimus prieš Iraką. Ataskaita buvo pateikta Tarptautinio tribunolo tyrimo komisijai, kuriai vadovauja Remsis Klarkas, JAV generalinis prokuroras prezidento Džonso administracijoje. Apie tai medžiagos galima rasti ir kituose šaltiniuose.

[contentblock id=1 img=adsense.png]

Pagal

Patiko straipsnis? Pasidalinkite su draugais tinkluose!