Ilgainiui būsimų Žemės konfliktų priežastimi taps Marsas – planeta, kurią nuo Žemės skiria dešimtys milijonų kilometrų atgrasios kosmoso erdvės. JAV jau seniai visa informacija, kuri gaunama apie mįslingąją planetą, yra įslaptinama. Visuomenei pateikiami duomenys yra paviršutiniški, o kai kuriais atvejais netgi atvirai melagingi. Labai dažnai paskleidžiama dezinformacija, priverčianti mokslininkus griebtis už galvų. Kosminės programos vis labiau įslaptinamos, o įvairių šalių ekspertai tvirtina, kad oficialių šaltinių pateikiama informacija tampa visiškai bevertė.
Vis daugiau ir daugiau pasigirsta balsų, kad Jungtinės Amerikos Valstijos planuoja vienos kolonizuoti Raudonąją planetą, tuo labiau kad joje rasta neginčijamų vandens pėdsakų. Ši planeta ir dėl kitų priežasčių daug patogesnė gyvybei. Marse, kaip ir Žemėje, vyksta dienos ir nakties kaita, egzistuoja atmosfera, sauganti nuo pražūtingos radiacijos. Taip pat veikia ir gravitacija, tiesa, truputį silpnesnė nei mūsų planetoje, bet vis dėlto gravitacija.
Kosminis Bermudų trikampis
Amerikiečiai ir toliau visiems gražiai pasakoja apie tai, kad netrukus jie pastatys bazę Mėnulyje ir iš ten krovininiais laivais gabens į Žemę retas medžiagas (sudedamąsias XXIII amžiaus kuro dalis), kurių neaptinkama Žemėje. Visos šios gražios kalbos yra ne daugiau kaip akių dūmimas, todėl, kad visus savo kosminių programų resursus JAV sukoncentravo į patraukliojo Marso tyrimus. Ne veltui vadina planetą kosminiu Bermudų trikampiu. Iš 34 skrydžių į Marsą 22 baigėsi be rezultatų. Tarybų Sąjunga pirmoji bandė atakuoti Marsą du kartus 1960 ir 1962 metais, tačiau abi ekspedicijos baigėsi nesėkmingai. Pirmasis amerikiečių aparato skrydis 1964 metais taip pat baigėsi nesėkme. Tuo metu sovietų paleistas „Zond 2” sėkmingai skrido šalia Marso, tačiau lemiamu momentu sugedo radijo siųstuvas, ir kosminis aparatas negalėjo perduoti informacijos į Žemę.
Galiausiai amerikiečių automatinė stotis „Mariner” nufotografavo Marsą ir atsiuntė į Žemę jo nuotraukas. Sėkmingiausi „Marineriams” buvo 1969 metai, tačiau po dvejų metų naujas „Mariner” modelis patyrė katastrofą starto metu. Tais pačiais metais dingo ir sovietų kosminis aparatas „Kosmos 419”. Vėliau, 1992 metais, netoli Marso dingo amerikiečių „Mars Observer”,o 1999 metais dėl technikų padarytos klaidos žlugo ir „Mars Climate Observer” misija. Tais pačiais metais Raudonoji planeta pasiglemžė dar tris kosminius aparatus.
Gluminantys faktai
Neseniai amerikiečių mokslininkų grupė apkaltino savo kolegas iš NASA, kad jie jau ilgus metus slepia tiesą apie Marsą. Buvo pateikta įrodymų, kad NASA rodomose fotografijose Marso vaizdas yra iškraipomas. Mokslininkai teigia, kad NASA specialistai gaunamas iš kosminių stočių Marso nuotraukas slepia, o visuomenei pateikia klastotes.
NASA mokslininkai sąmoningai keičia nuotraukose esantį vaizdą taip, kad Marsas sudarytų atgrasios planetos įspūdį, ir visiškai niekuo neprimintų žmogui gimtosios planetos. Vis tiek grupė jaunų mokslininkų išsiaiškino paslaptį. Kiekvieną kartą spalva keičiama taip, kad, pavyzdžiui, mėlynas Marso dangus atrodytų raudonas. Tas pats šiuo metu daroma ir su fotografijomis, gaunamomis iš stoties „Spirit”.
Įsižeidę mokslininkai sukvietė spaudos konferenciją, kurioje pabandė sugrąžinti fotografijoms tikrą vaizdą. Visi dalyvavusieji buvo sukrėsti gauto rezultato.
Pasirodo, kad tikras marsietiškas dangus – visai ne raudonas, o mėlynas, panašus kaip Žemėje, o landšaftas labai artimas Arizonai arba Nevadai. Jį netgi galima pavadinti gražiu. Visiškai nėra to baisaus raudonumo kaip oficialiose fotografijose. O svarbiausia – NASA pateiktose nuotraukose Marso horizontas užtemdytas kažkuo panašiu į rūką ir per jį neįmanoma įžiūrėti panoramos detalių. Remiantis NASA versija, Marse siaučia „dulkių audros” ir dėl jų kaltės matomumas labai prastas. Keito Leinio, grafikos specialisto, nuomone, tai visiškas absurdas. Jis pabandė „išvalyti” dulkių debesis, ir pasirodė, kad Marse viskas kuo puikiausiai matosi ir jokių dulkių ore ten nėra. Fotografija yra labai aukštos kokybės ir labai aiškus vaizdas. Proceso pabaigoje niekam neliko abejonių, kad NASA pateikta fotografija buvo falsifikuota.
– Marso paviršiuje jokių ekstremalių gamtos sąlygų nėra. Pati karščiausia temperatūra – tik plius 5 laipsniai, o šalčiausia minus 15, – buvo pasakojama demaskuojančioje spaudos konferencijoje, kuri truputį priminė serialo „X failai” siužetą.
Šiuo metu JAV visi sau kelia klausimą, kas vis dėlto teisus – NASA darbuotojai ar jaunieji mokslininkai, kurie ir toliau ilgina savo demaskavimų sąrašą? Po to, kai fotografijai buvo grąžinta pirminė išvaizda, beje, tai buvo patvirtinta ir nepriklausomų ekspertų, jaunieji malderiai parodė jų sudarytą trimatį modulį, kuriame aiškiai matyti, kad kai kurie akmenys turi melsvą atspalvį, charakteringą kai kuriems Žemėje randamiems akmenims. Visi labai stebisi, kodėl NASA slepia tiesą ir iš paskutiniųjų stengiasi visus suklaidinti.
Neseniai JAV vienu metu gimė dvi kosminės programos. Apie vieną mes visi girdime pasakojant prezidentą Bušą. Kita, visiškai įslaptinta plačiajai visuomenei. Būtent joje liečiamos temos yra naujo kosminio ginklo sukūrimas ir bandymai užmegzti kontaktus su nežemiškomis civilizacijomis. Visai neseniai nutekėjo informacija, kad slapti mokslininkų daliniai jau seniai stengiasi sukurti naują termobranduolinį raketinį variklį.
Privatus kapitalas į Marsą
Marsu be galo susidomėjusi ir dar viena grupė žmonių – pasaulio turtuoliai. Jie pasirengę daug didesniems nuotoliams, nei tai sau gali leisti valstybės. Jau seniai milijardieriams neįdomu savo pinigus leisti futbolo komandoms, nes jie puikiai supranta, kad į istoriją patekti lengviausia per kosmoso užkariavimo projektus. Pasaulio galingieji jau nesitenkina keleivio vieta kosminiame laive. Pavyzdžiui, Džefas Bezosas, stambiausios naujųjų technologijų kompanijos „Amazon Kom” bosas, renka geriausius kosminės technikos mokslininkus ir inžinierius, kad galėtų sukurti nuosavą tarpplanetinį laivą. Milijardierius Elonas Maskas sukūrė naują, daug pigesnę kosminę raketą, o štai milijardierius Laris Elisonas jau baigia surinkti lėšas savo vadovaujamai misijai į Marsą. Galima teigti, kad NASA turi labai rimtų konkurentų.
Šiuo metu visiems didžiausias uždavinys – sukurti bent 10 kartų galingesnį variklį, nei naudojami dabar. Taip pat daugelis ekspertų sutinka, kad pirmieji žmonės, kurie bandys išsilaipinti Raudonojoje planetoje, gali žūti, tačiau daugelis į tai žiūri kaip į neišvengiamybę kolonizuojant Marsą.
Parengė Darius SOŠČEKA